Seimo etikos sargai planuoja įpareigoti P. Urbšį atsiprašyti

Sekundė
BNS
Aktualijos
2017.11.15 15:57

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) ketina įpareigoti „valstietį“ Povilą Urbšį atsiprašyti dėl žodžių, kad projektui dėl embrionų atliekant pagalbinį apvaisinimą liberalai galėjo parinkti kitą atstovą, o ne besilaukiančią Viktoriją Čmilytę-Nielsen.

Seimo EPK vadovė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovė Rita Tamašunienė siūlė tokį sprendimą priimti jau posėdyje trečiadienį, tačiau komisijos nariai pasiūlė balsuoti dėl raštiškai pateikto projekto, ir sprendimą planuojama priimti kitą savaitę.

Įpareigoti atsiprašyti siūloma ne tik P. Urbšį, bet ir diskusijoje jam antrinusį „tvarkietį“ Petrą Gražulį bei dėl frazės „nėščias žmogus“ replikavusį Socialdemokratų darbo partijos frakcijos atstovo Artūro Skardžiaus.

V. Čmilytė-Nielsen posėdyje sakė, kad P. Urbšys jos atsiprašė asmeniškai, tačiau klausimas yra susijęs ne konkrečiai su jos asmeniu, ir pasisakymas rezonansą sukėlė dėl „galbūt lygiateisiškumo principo neigimo“.

„Jis (P. Urbšys) manęs atsiprašė ir asmeniškai, ir radijo laidose, bet aš visiškai nesieju šitos situacijos su savimi, ir manau, kad kalbama apie principą, visuomenėje sukėlė atgarsį pats požiūris į moterį-parlamentarę, moterį-profesionalę ir moterį, esančią tam tikroje būsenoje. Nereikėtų per daug susikoncentruoti į atsiprašymus man asmeniškai, nesijaučiu įžeista asmeniškai, bet klausas sukėlė rezonansą dėl paties principo, galbūt lygiateisiškumo principo neigimo“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.

Praėjusią savaitę, kai „valstiečių“ balsais liberalams nebuvo leista pristatyti amžino embrionų saugojimo atsisakančio Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projekto , P. Urbšys parlamento salėje sukėlė skandalą pareiškęs, kad liberalai galėjo projektui pristatyti pasirinkti kitą atstovą.

„Dėl to įstatymo projekto gal gali dauguma turėti tokią principinę nuomonę, kad gal geriau negaiškime laiko. Asmeniškai aš prašau vieno dalyko – nu gali šitą projektą dėl embrionų pateikinėti ne moteris, kuri laukiasi vaiko“, – tuomet pareiškė P. Urbšys. Jam antrino ir P. Gražulis, sakydamas, kad „moteris, kuri savyje nešioja gyvybę, vis dėl to turėtų atsakingiau tokius įstatymus registruoti“.

P. Urbšys savo ruožtu aiškino buvęs neteisingai suprastas, nes nenorėjęs diskriminuoti besilaukiančios moters, tik apsaugoti.

Liberalė V. Čmilytė-Nielsen siūlė atsisakyti valdančiųjų „valstiečių“ pastangomis į Pagalbinio apvaisinimo įstatymą įrašyto neriboto embrionų saugojimo ir nustatyti, kad dėl pagalbiniam apvaisinimui sukurtų ir moteriai neperkeltų embrionų saugojimo termino spręstų pati pora – ne mažiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, taip pat pora galėtų leisti embrionus panaudoti donorystei.

V. Čmilytė-Nielsen pataisas argumentavo tuo, kad dabartinė tvarka sukelia sunkumų poroms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūromis, nes atliekami embrionai saugomi šeimos lėšomis ir ne visi išgali tai sau leisti, ypač turint mintyje, jog saugojimo terminas – neribotas.