Už švietimo tinklo optimizavimą giriamas Panevėžys pagal mokinių pasiekimus gerokai atsilieka ne tik nuo didesnių už jį miestų, bet ir Alytaus.

Reitingų sūpuoklėse: nuo pavyzdinio iki atsiliekančio

Reitingų sūpuoklėse: nuo pavyzdinio iki atsiliekančio

Mokyklų reitingų sudarytojai Panevėžį rodo pavyzdžiu kaip sugebėjusį ekonomiškai susitvarkyti švietimo tinklą ir turėjusį ryžto atsisakyti brangiai kainuojančių mažų mokyklėlių. Dabar vienai jo mokyklai tenkantis vidutinis vaikų skaičius gerokai didesnis nei Šiauliuose ar Alytuje, net ir Vilniuje.

Vis dėlto pagal mokinių pasiekimus Aukštaitijos sostinė gerokai atsilieka ne tik nuo už ją didesnių miestų, bet ir Alytaus.

„Panevėžyje yra keistenybė. Šalies gimnazijų reitingo pirmajame šimtuke matyti tik trys Panevėžio mokyklos. O kur kitos? Kas darosi, kad vienos miesto gimnazijos nuosekliai leidžiasi žemyn ir tik trys išlieka aukštumoje?“ – pastebi Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius.

Kenkia savo vaikams

Panevėžyje šiuo metu registruoti 9484 mokyklinio amžiaus vaikai. Prognozuojama, kad per artimiausius septynerius metus į miesto mokyklas kasmet ateis po 837 vaikus. Pagal šį demografinį rodiklį Aukštaitijos sostinė gerokai atsilieka ne tik nuo Kauno (3109 vaikai), Klaipėdos (1796), bet sunkiai vejasi ir kaimyninius Šiaulius (1078).

Gimstamumo mažėjimo tendencijos buvo vienas iš esminių argumentų Panevėžiui vykdant 2016–2020 m. švietimo tinklo planą. Per pastaruosius ketvertą metų mieste neliko dviejų mokyklų: nuo 2018 m. rugsėjo durų nebeatvėrė Senvagės progimnazija, o 2016 m. rugsėjo 1-osios skambutis nebenuskambėjo „Nevėžio“ pagrindinėje.

Po pertvarkos Panevėžyje liko 18 bendrojo lavinimo mokyklų. Šiauliuose jų dešimčia daugiau.
Nors mieste prie Nevėžio mokinių skaičius mažiausias iš didžiųjų šalies miestų, užtat čia mokyklos pilniausios. Skaičiuojama, kad vienoje Panevėžio mokykloje mokosi vidutiniškai 527 mokiniai, Šiaulių – 369, Klaipėdos – 453, Kauno – 464, o Vilniaus miesto – 519.

Mažiausia Panevėžio mokykla turi 226 mokinius, Šiaulių – 180, Klaipėdos – 72, o Kauno – 32.
Švietimo reitingų sudarytojai tvirtina, jog dėl tokių skaičių Panevėžį pagrįstai galima rodyti pavyzdžiu, kaip tinkamai sutvarkyti švietimo tinklą.

„Panevėžio miestas mokyklų tinklą susitvarkęs gerai, to tikimasi ir iš kitų savivaldybių. Lietuvoje yra neregėtų atvejų, kai mažoje savivaldybėje, kaip kad Kazlų Rūda, veikia dešimt mokyklų ir kiekvienoje mokosi vidutiniškai 149 vaikai. Mažos mokyklos labai brangiai kainuoja savivaldybės biudžetui. Tai reiškia, kad yra didelė našta vietos gyventojams. Lygindami 8–12 klasių pasiekimus, matome, kad tokia brangi sistema nieko gero neduoda vaikams, jie dėl prastų mokymosi rezultatų neįstoja į valstybės finansuojamas vietas. Tai yra prapultis mokiniams, todėl ir sakome, kad mažas mokyklas laikančios savivaldybės kenkia savo vaikams“, – pabrėžė G. Sarafinas.

Mokymosi rezultatai glumina

Vis dėlto šalies mokyklų palyginimas rodo, kad Panevėžys, pastaraisiais metais priėmęs ryžtingus sprendimus optimizuoti švietimo tinklą, vis dėlto kažką šioje sistemoje pražiūrėjo.
Iš šešių didžiųjų šalies miestų Panevėžio švietimo sektoriaus fotografija – negražiausia. Vertinant miestus pagal 23-is švietimo rodiklius – skirtingo amžiaus mokinių pasiekimus, mokytojų kvalifikaciją, ugdymui skiriamas lėšas, mokinių skaičių klasėse ir kitus – Aukštaitijos sostinė, surinkusi 66,97 balo, atsidūrė paskutinėje, šeštoje vietoje. Ją aplenkę Šiauliai gavo 73,22 balo, už Panevėžį mažesnis Alytus – 76,87, Vilnius – 78,47, Kaunas – 81,21, o geriausius ugdymo rezultatus demonstruojanti Klaipėda – 81,95.

Anot reitingo sudarytojų, Panevėžį žemyn labiausiai smukdo jaunų (30–49 m.) mokytojų trūkumas, o olimpiadoms vaikų čia paruošiama perpus mažiau nei Šiauliuose ar Klaipėdoje. Taip pat Aukštaitijos sostinėje – vienas mažiausių tarp didmiesčių valstybinių brandos egzaminų išlaikymo rodiklis.

Pirmajame šimtuke – tik trys

Sūpuoklėse nuo geriausiai susitvarkiusio švietimo tinklą iki prasčiausiai pagal švietimo parametrus vertinamo didmiesčio besisupantį Panevėžį G. Sarafinas pavadino „keistenybe“. Jo nuomone, paaiškinimo derėtų ieškoti mokyklose.

Šalies gimnazijų reitingo pirmajame šimtuke matomos tik trys Panevėžio mokyklos: J. Balčikonio gimnazija, užimanti trečiąją vietą, Savivaldybei nebepavaldi K. Paltaroko, įsitaisiusi 58-oje, ir 5-oji gimnazija, esanti 72-oje pozicijoje.

Iš viso Panevėžyje veikia 8-ios gimnazijos, iš jų 6-ios pavaldžios miesto Savivaldybei.
„Šimtuke – tik trys Panevėžio gimnazijos. O kur kitos? Tas ir smukdo miestą pagal reitingus. Nežinau, kas darosi, kad kai kurios mokyklos nuosekliai leidžiasi žemyn ir tik trys išlieka aukštumoje. Pats lankiausi K. Paltaroko, J. Balčikonio gimnazijose, „Vilties“ progimnazijoje. Mačiau gerą vaizdą, bet kas atsitikę su pasiekimais kitose?“ – stebisi G. Sarafinas.

Pavyzdžiui, kadaise buvusi populiari ir aukštus pasiekimus demonstravusi viena seniausių mieste V. Žemkalnio gimnazija reitinge iš 356 šalies gimnazijų užima 294-ą vietą, ir tai yra net 42-iem pozicijomis žemiau nei pernai.

„Šitoje gimnazijoje valstybinio matematikos brandos egzamino balų vidurkis – 19,2 iš 100. Vadinasi, tokį egzaminą laikė vos gyvi, kalbant apie matematikos mokėjimą. Lietuvių kalba 25,6, net istorija 26,9 balo. Iš pernai gimnaziją baigusių 85 abiturientų tik 9 įstojo į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose. Man net pačiam įdomu, kas vyksta tokiose gimnazijose“, – sako G. Sarafinas.

Tačiau mokesčių mokėtojams V. Žemkalnio gimnaziją išlaikyti atsieina brangiau nei reitinge aukščiausias pozicijas užėmusią J. Balčikonio. Pastarojoje, turinčioje 670 mokinių, bendros išlaidos vienam mokiniui per metus siekia 1934 eurus, V. Žemkalnio gimnazijoje mokosi apie 400 ir vieno mokinio išlaikymas joje kainuoja 2495 eurus.

„Šie skaičiai rodo, kad pinigų neturėtų stigti, patalpų irgi ne, mokymo priemonių – taip pat ne. Tai ko stinga? Reiktų suklusti visai mokyklos bendruomenei. Tokie ugdymo rodikliai nestebintų mažose kaimo pagrindinėse mokyklose, bet neturėtų būti būdingi didmiesčio gimnazijai“, – mano švietimo reitingų sudarytojas.

Lyginti neteisinga

Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Eugenijus Kuchalskis tvirtina, jog gimnazijų lyginimas pagal pasiekimų rodiklius nėra teisingas.

„Ką norime, tą sakykime, bet į J. Balčikonio, 5-ąją gimnazijas ateina turintieji aukščiausią balą, po jų – J. Miltinio gimnazija, o „Minties“ ir V. Žemkalnio gimnazijas renkasi daug turinčiųjų mažiausius balus. Tai, kad šitos mokyklos sugeba vos „šiltą“ devintoką išmokyti taip, kad jis išlaiko brandos egzaminus ir gauna atestatą, aš pavadinčiau dideliu pasiekimu, nors reitinge toks neatsispindi“, – pabrėžė E. Kuchalskis.
Anot jo, švietimo tinklo pertvarka lėmė, kad dabartinės gimnazijos neteko kadaise turėto statuso, kai jas rinkdavosi gabiausieji mokiniai, o turintieji prastesnius pažymius likdavo vidurinėse arba sukdavo į profesines mokyklas mokytis amato. Dabar, nelikus vidurinių mokyklų, gimnazijų funkcija tapo nebe paruošti moksleivį toliau siekti akademinio išsilavinimo, o suteikti vidurinį išsilavinimą visiems, net ir nesvarstantiems apie studijas universitetuose.

Laukia permainos

Užbaigusi 2016–2020 m. švietimo tinklo pertvarkos planą, Panevėžio savivaldybė jau svarsto strategiją iki 2024-ųjų. Pasak E. Kuchalskio, kol kas dėl švietimo tinklo plano gairių laukiama Vyriausybės nurodymų.
Veikiausiai, pavaduotojo nuomone, didžiausio dėmesio sulauks mieste veikiančios specialiosios mokyklos. Savivaldybei tokios yra pavaldžios trys: „Šviesos“ specialiojo ugdymo centras Kranto gatvėje, Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykla bei specialioji mokykla-daugiafunkcis centras Algirdo gatvėje.
Vyriausybės ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuostata – mažinti specialiųjų mokyklų tinklą, kuo daugiau mokinių integruojant į bendrojo lavinimo švietimo įstaigas.
„Bus atkreipiamas dėmesys į specialiąsias mokyklas, bet atliksime visų bendrojo ugdymo mokyklų stebėseną. Yra mokyklų, kurioms jau dabar sakome: ieškokit galimybių, būdų. Mes įspėjame, kad jei mokykla geba sukomplektuoti tik vieną pirmąją klasę, tai jau yra skambutis“, – sako E. Kuchalskis.

 

Komentarai

  • Dėl pasiskirtų priedų prie atlyginimo, nežinia kur išvažinėtų degalų už mokesčių mokėtojų pinigus ir kitų Savivaldybės auditorių V. Žemkalnio gimnazijoje nustatytų neūkiškumo faktų jos direktorius Artūras Totilas sulaukė mero įspėjimo dėl galimo atleidimo iš pareigų.

    Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/gimnazijos-direktoriui-suklebejo-kede/

    • Atsakyti
  • Senai man vaikis išaiškino, kad Žemkalnį renkasi tik lochai, lūzeriai ir t.t.

    • Atsakyti
  • Labai paprastas atsakymas, kas vyksta su gimnazijomis – kokie vadovai, tokie ir rezultatai. Panevėžiečiai gerai pamena, kokia stipri buvo Žemkalnio gimnazija, kol jai vadovavo gerbiamas Eugenijus Urbonas. Direktorius ir Mokytojas iš didžiosios raidės.

  • nuo kada Balčikinio gimnazija neatsirenka moksleivių? Taip, egzaminų jie neorganizuoja, bet pasiima miesto ir rajono geriausius, kurie po to daug mokosi ir su korepetitoriais. Nepatekę į Balčikonį moksleiviai išsiskirsto į kitas gimnazijas. O čia jau mokytojai džiaugiasi,kad susirinko klasė ir turės darbo dar keliems metams.

    • Ne pasiima, o ten ateina patys, kurių priėmimo balų vidurkis siekia 35 ir daugiau. Į kitas gimnazijas su mažesniais priima, tai ten ir eina. Balčikonio gimnazija tikroji nuo seno.

Rodyti visus komentarus (5)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų