-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Toks netikėtas duetas tiek panevėžiečiams, tiek ir miesto svečiams Aukštaitijos sostinę leistų pamatyti kitaip.
Kaip teigė įvairių kultūrinių projektų iniciatorė ir sumanytoja panevėžietė Vaida Andrijauskaitė, jau birželį Panevėžio regiono menininkai bus kviečiami tapti netradicinio projekto – Panevėžio meno ir pramonės sintezės rezidencijos – dalimi.
Panevėžio kūrėjams tai nėra naujiena.
„Gal kam ir atrodys, kad ką jau tie menininkai čia padarys, bet iš tiesų jų įtaka Panevėžiui milžiniška.“
V. Andrijauskaitė
Savotišku pradininku čia tapo Prancūzijos menininkas Dan Hermouet, prieš porą metų įmonės „Aukštaitijos vandenys“ nebenaudojamame vandens rezervuare surengęs fotografijų parodą, kurioje tarsi sustabdytas laikas, žvelgiantis iš čia dirbančių darbuotojų portretų.
Pernai tas pats D. Hermouet kartu su V. Andrijauskaite panevėžiečius pakvietė prisiminimų takais į legenda jau tapusią kažkada didžiausią „Ekrano“ gamyklą mieste.
Nuo Ekrano“ griūties prabėgus daugiau kaip penkiolikai metų ši vieta vėl atgijo – aptriušusias pilko betono sienas papuošė buvusių „ekraniečių“ portretai.
Prie kiekvienos meninės instaliacijos – ir QR kodas, kurį nuskenavus galima klausytis autentiškų istorijų.
Jau kitąmet baigiamoje įrengti Pragiedrulių sodyboje bus įkurtos rezidencijos menininkams. P. Židonio nuotr.
Neįprastą kelionę pratęsė pernai to paties menininko surengtos dirbtuvės, kurių lankytojai galėjo pamatyti, kaip mieste turimos žaliavos ir gaminama produkcija gali būti panaudojamos menui.
Pasak V. Andrijauskaitės, savotiškas ketvirtasis šio kūrybinio sumanymo etapas prasidės vasarą.
„Panevėžio identitetą formuoja pramonė ir kultūra, bet iki šiol nebuvo bandymų šias dvi temas sujungti, sudaryti sąlygas jų mainams.
Įmonės gana dažnai remia kultūros renginius, bet nėra bendradarbiavimo kaip lygiaverčių partnerių. Norime formuoti tas tradicijas. Menininkų rezidencijos ir yra orientuotos į kultūros ir pramonės sintezę“, – kalbėjo viena iš idėjos iniciatorių.
Pasak V. Andrijauskaitės, į rezidencijas Panevėžyje bus kviečiami regiono menininkai.
Atrinkti kūrėjai galės trims mėnesiams įsirengti kūrybines dirbtuves vienoje iš trijų miesto Savivaldybės įmonių – „Panevėžio energijoje“, Panevėžio autobusų parke ir „Panevėžio specialiame autotransporte“.
„Pasaulyje vis labiau gyva idėja, kai pramonės ar verslo įmonės kviečiasi menininkus padėti pristatyti savas idėjas per kūrybinį aspektą. Toks bendradarbiavimas visapusiškai naudingas. Iš esmės menas yra reikalingas tiksliajam mokslui, pramonei ar bet kuriai įmonei save pristatyti, o kūrėjai turi erdvę savo kūrybai“,– teigė V. Andrijauskaitė.
Pasak V. Andrijauskaitės, atrinkti regiono menininkai galės trims mėnesiams įsirengti kūrybines dirbtuves vienoje iš trijų miesto Savivaldybės įmonių. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.
Ji pastebi, kad Panevėžyje didelė dalis kūrėjų neturi kokybiškų erdvių kurti.
Anot menininkų rezidencijos sumanytojos, visos trys miesto bendrovės pasirinktos neatsitiktinai. Jas visas vienija bendras vardiklis – tenkinti miesto poreikius.
„Vietos menininkai turės vietą kurti, bus ir galimybė prasitęsti rezidavimą. Pažiūrėsime, kaip ta idėja pasiteisina, kaip sekasi bendradarbiauti, prisijaukinti tokias netradicines vietas“, – svarsto V. Andrijauskaitė.
Kaip menas ir pramonė gali vienas kitą papildyti, panevėžiečiams parodė įdomus Prancūzijos fotomenininko Dano Hermouet ir V. Andrijauskaitės projektas „Ekrano“ gamyklos teritorijoje. P. Židonio nuotr.
Kitąmet Panevėžyje duris turėtų atverti ir dar viena menininkų rezidencija.
Ją planuojama įrengti Skaistakalnio parke baigiamoje rekonstruoti buvusioje poeto, visuomenės veikėjo Juozo Čerkeso-Besparnio sodyboje, jo paties vadintoje Pragiedruliais.
Šios rezidencijos įkūrimas bus finansuojamas Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino fondo lėšomis, tad Aukštaitijos sostinėje bus laukiama menininkų iš įvairių pasaulio šalių.
Apsigyvenę rezidencijose, kūrėjai įgyvendintų įvairius kūrybinius procesus su vietos bendruomenėmis, aktyvintų kūrybinį lauką visame mieste.
O ir vietos menininkams, V. Andrijauskaitės nuomone, tai būtų unikali patirtis, atnešanti naujų kompetencijų.
„Menininkai įsitraukia į pažintį su miestu, visa bendruomene, o iš to naudos gauna visi. Jeigu pavyksta prisitraukti stiprius, žinomus menininkus, jie išsiveža miesto vardą ir jo reputacija auga. Gal kam ir atrodys, kad ką jau tie menininkai čia padarys, bet iš tiesų jų įtaka Panevėžiui milžiniška. Šito miesto potencialas yra labai didelis“, – įsitikinusi V. Andrijauskaitė.
