Panevėžio rajono pirtys išgyvena renesansą: tokio lankytojų srauto jos nematė nė prieš karantiną. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Pirties mėgėjai išsiilgo garo

Pirties mėgėjai išsiilgo garo

 

Nuėmus karantino spynas nuo Panevėžio rajono pirčių durų, jau visą mėnesį pastebimas anksčiau nematytas lankytojų antplūdis. Ar tokia norinčiųjų išsimaudyti gausa taps nuolatiniu reiškiniu ir išgelbės tris rajono pirtis nuo planuoto uždarymo, parodys ateitis.

Dar 2019-aisiais Panevėžio rajono savivaldybės taryba atidėjo nuosprendį Krekenavos, Raguvos ir Vadoklių pirtims. Išgirdę, kad jas rengiamasi uždaryti, garo ir vantų mėgėjai suskubo jomis naudotis, tad Savivaldybė kuriam laikui atidėjo savo planų įgyvendinimą.

Ir dabar, prieš Velykas visoms rajono pirtims atnaujinus veiklą, nė viena nesiskundžia dėl klientų trūkumo.
„Nors higienos poreikiams skirtų pirčių per šį karantiną buvo galima ir neuždaryti, bet saugant savo darbuotojus ir gyventojus prašėme uždarymo. Kovo pabaigoje sumažėjus susirgimų atvejų, nuspręsta pirtis atidaryti – sulaukėme labai daug norinčiųjų skambučių“, – sako įmonės Velžio komunalinio ūkio specialistė Jolanta Čekanauskaitė.

Virusą baidytų dūmais

Nepaisant, kad pavojingasis virusas tebesiaučia, pasak J. Čekanauskaitės, norinčiųjų išsiperti netgi daugiau nei prieš karantinus. Krekenavos pirtyje praėjusį savaitgalį maudėsi 21 žmogus, Ėriškių – 37, Velžio – 24, Ramygalos – apie 40, Dembavoje – 44, Upytėje – apie 50. Raguvos ir Vadoklių pirtyse savaitgalį pėrėsi atitinkamai apie 15–20 žmonių, Naujamiesčio – apie 30, tiek pat ir Smilgių. Pastaroji yra vienintelė rajone, turinti ir baseiną. Jis kol kas uždarytas, tačiau Savivaldybė jau svarsto atnaujinti ir jo veiklą.

„Pasiilgo žmonės pirčių. Patikėkite, kiek daug skambučių buvo! Vis klausdavo, ar jau dirbs pirtis“, – pasakoja J. Čekanauskaitė.

Pasak jos, rajono pirtininkai jau paskiepyti nuo COVID-19, išskyrus persirgusiuosius šia liga, lankytojams dezinfekuojamos rankos.

Anot specialistės, Velžio komunalinis ūkis turi ir dūmų generatorių, kurį gali naudoti užkrėstoms vietoms dezinfekuoti.

„Panevėžio rajone ir mieste mes turbūt vieninteliai turime tokį prietaisą, dezinfekuojantį dūmais“, – mano J. Čekanauskaitė.

Suvažiuoja ir šiauliečiai

J. Čekanauskaitės teigimu, į rajono pirtis suvažiuoja ne tik vietiniai gyventojai, pavyzdžiui, Smilgių pirtyje periasi net šiauliečiai.

„Panevėžio rajonas unikalus tuo, kad turi net dešimt pirčių, skirtų higienos poreikiams“, – sako specialistė.
Viena populiariausių pirtis Upytėje, į ją suvažiuoja net dembaviškiai, nors pirtį turi ir savo gyvenvietėje.

J. Čekanauskaitė sako iš vieno kliento girdėjusi, kad vyksta į kitą miestelį maudytis, nors pats gyvena visai šalia pirties. Daug miestiečių atvažiuoja pertis į Dembavos ir Velžio pirtis. Anot specialistės, klientų dabar padaugėjo ir Raguvoje. J. Čekanauskaitė svarsto, kad tokios sėkmės priežastis gali būti ir pirtininke pradėjusi dirbti socialinė darbuotoja, kuri pritraukia klientų.

Specialistės manymu, rajono pirtys patrauklios ir dėl savo kainos – su nuolaida 3 eurai, be jos – 4 eurai.

Eksperimentas iki liepos

Panevėžio rajono vicemeras Antanas Pocius sako dar neturintis naujausios informacijos apie lankytojų srautus ant uždarymo ribos laviruojančiose pirtyse. Dėl Raguvos, Krekenavos ir Vadoklių pirčių lūkuriuojama dar nuo 2019-ųjų. Galutinis sprendimas atidėtas iki liepos pradžios.

„Prieš Velykas pabandėme atidaryti – lyg ir gerai sekasi. Žiūrėsime, kaip bus toliau. Po karantino visi ir į parduotuves supuolė pasiilgę, tad kad nebūtų paskui didelio atoslūgio“, – svarsto A. Pocius.

Pasak vicemero, sunku pasakyti, kiek pirtys atlieka tam tikrą socialinę funkciją. Jis neabejoja, kad kaimuose yra žmonių, kuriems vienintelis vandens šaltinis – šulinys kieme. Visgi, vicemero nuomone, pirtis nėra išsigelbėjimas socialiai remtiniesiems.

„Jei žmogus visiškai neturtingas, abejoju, kad jis eina į pirtį kad ir už tuos kelis eurus. Galbūt jam yra reikalingesnių dalykų“, – mano A. Pocius.

O didžioji dauguma lankytojų, pasak mero pavaduotojo, ateina ne dėl būtinybės, o pramogos.

Prabanga ne amžiams

Pasak A. Pociaus, sunku pasakyti, ar dar kuri savivaldybė Lietuvoje turi tiek pirčių.

„Anksčiau pirtys buvo kaip vos ne privaloma savivaldos paslauga žmonėms, o šiuo metu jos tokiomis nebelaikomos“, – sako vicemeras.

Anot jo, dauguma savivaldybių tiesiog panaikino tokias paslaugas dėl brangaus išlaikymo: tarkime, bilietas į pirtį rajone kainuoja 3–4 eurus, o tokios paslaugos savikaina prasideda nuo 10–11 eurų. A. Pociaus teigimu, nė vienos pirties rajone nėra pelningos ir Savivaldybė, kol išgali, tol kompensuoja skirtumą. Per metus iš rajono biudžeto pirtims skiriama apie 120 tūkst. eurų.

Visgi, pasak vicemero, ateityje ir rajonui greičiausiai teks svarstyti klausimą, ar visiškai neatsisakyti pirčių.

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų