Anot J. Kirkaus, reikia pripažinti, kad per pastaruosius metus vaistų kainos žymiai sumažėjusios. Visgi, vaistininko teigimu, ir tame lazda turi du galus. M. Garucko nuotr.

Pirmą vaistą parinks ministerija

Pirmą vaistą parinks ministerija

Jau nuo šiandien atėjusieji į vaistinę įsigyti gydytojo skiriamų kompensuojamųjų vaistų gali likti nustebinti.

Nuo šiol gydytojui išrašant kompensuojamąjį vaistą pirmą kartą ar po ilgesnės nei šešių mėnesių pertraukos, recepte automatiškai atsiras žyma – pirmas paskyrimas. Tokį receptą matydamos vaistinės privalės pacientui parduoti tą vaistą, kurio gamintojas pasiūlė mažiausią kainą. Jei siūlomas pigiausias medikamentas pacientui nebus priimtinas, jis galės rinktis kitą vaistą, tačiau šis nebus kompensuojamas ir už tokį, parinktą ne Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), o paties ligonio, šiam teks mokėti visą kainą jau iš savo kišenės.

Ministerija skelbia, kad tokia tvarka padidins konkurenciją tarp vaistų gamintojų. Šie esą bus suinteresuoti, kad jų vaistai taptų dažniausiai išduodamais kompensuojamaisiais, ir dėl to mažins jų kainą.

Mažųjų, tinklams nepriklausančių, vaistinių atstovai tiesmukai rėžia netikintys, kad pacientas išloš dėl to, jog jam bus brukami pigesni vaistai.

Lazda su dviem galais

„Ar bus patenkinti pacientai, verčiami pirkti patį pigiausią vaistą, didelis klausimas. Tarp pigiausio ir geriausio vaisto lygybės ženklo negalima dėti. Ko gero, anksčiau ar vėliau teks tą pripažinti. Kai kurie kardiologai netgi tiesiai šviesiai pasako pacientui, kurio gamintojo vaisto geriau nepirkti, nors ir pagamintas Europos Sąjungoje“, – teigė Juras Kirkus, Panevėžyje veikiančios „Juro vaistinės“ savininkas.

SAM skelbia, kad Lietuvos gyventojai už kompensuojamuosius vaistus pernai vien per pirmąjį pusmetį sumokėjo vidutiniškai 5,5 mln. mažiau priemokų.

J. Kirkus pripažįsta, kad jam atrodo abejotina deklaruojama ekonominė nauda.

„Kai žmogui siūlai patį pigiausią kompensuojamąjį vaistą, jis sutinka verčiau mokėti visą sumą iš savo kišenės už tą vaistą, kurį jau vartojo ir jam padėjo, nei imti pigų kompensuojamąjį. Tie milijonai iš dalies šitaip ir sutaupyti vartotojų sąskaita“, – sako vaistininkas.

Tiesa, anot jo, reikia pripažinti, kad per pastaruosius metus vaistų kainos žymiai sumažėjusios. Visgi, J. Kirkaus teigimu, ir tame lazda turi du galus.

„Kadangi labai sumažintos vaistų kainos, gamintojams nėra prasmės orientuotis į tokią mažą rinką kaip Lietuva, mes gi ne Lenkija su daugiau nei 30 mln. gyventojų. Mažutei Lietuvai gamintojai neskuba tiekti vaistų, taip atsiranda kai kurių vaistų tiekimo spragos. Būna, kad kai kurių medikamentų nėra mėnesį, net du. Gamintojai nesuka galvos dėl mažos partijos Lietuvai, nematydami iš jos didelio pelno“, – įsitikinęs J. Kirkus.

Jo nuomone, SAM politika, orientuota į mažas vaistų kainas, šioje rinkoje sukūrė irgi savotiškas taisykles, naudingas didiesiems vaistinių tinklams.

„Didmeninės vaistų firmos turi savo prekybos tinklus. Įmonė užsako Airijoje, Kipre, Maltoje ar dar kur nors pagaminti pigų vaistą. Ten kokia gamyklėlė ir kepa juos Lietuvai. O paskui ateina klientas į šito tinklo vaistinę ir vaistininkė, kurios alga priklauso ir nuo to, kiek parduos tų pigiųjų, pacientams ir siūlo tuos, kaip aš sakau, trečiarūšius vaistus. Kadangi ministerija užėmusi tokią politiką, pagal tą muziką ir šoka pardavėjai su gamintojais“, – kalbėjo J. Kirkus.

Generinių suvartojimas per mažas

SAM teigia, esą nors vaistininkai jau seniai turi galimybę pasiūlyti pacientui pigiausią, t. y. kainos konkursą laimėjusį vaistą, tačiau to paprastai nedaro, o generinių vaistų vartojimas vis dar išlieka per mažas.

Todėl nuo šiol recepte pažymėtas prierašas „Pirmas paskyrimas“ įpareigos vaistininkus pacientui išduoti kainos konkursą laimėjusį atitinkamos grupės vaistą.

Ministerija skelbia, kad praktika jau parodė, jog kainas gamintojai sumažinti tikrai gali, o naujoji tvarka tik dar labiau padidins tarp jų konkurenciją.

„Daugelis žmonių vis dar mano, kad geriausias vaistas yra tas, kuris kainuoja brangiai, tačiau tai tikrai nėra tiesa. Visi tos pačios veikliosios medžiagos vaistai yra vienodai kokybiški ir atitinkantys keliamus reikalavimus. Skirtis gali tik pakuotė, tablečių spalva ar forma, t. y. išorė. Tad siekiant, kad žmonės kuo racionaliau panaudotų pinigus, skatiname juos įsigyti kuo pigesnį kokybišką vaistą ir nepermokėti, kai to nebūtina daryti. Be to, tai seniai daroma užsienio šalyse“, – SAM pranešime cituojamas ministras Aurelijus Veryga.

Jo teigimu, Lietuva ne pirmoji šalis, įdiegusi tokią tvarką. Ši praktika taikoma Vakarų Europoje, Skandinavijoje, Latvijoje, Estijoje.

Rodo į Vakarus

Visgi, anot ministerijos, pirmo paskyrimo vaistai nebūtinai bus tik generiniai, nes skiriamas pigiausias vaistas, o ar jis originalus, ar generinis, priklausys nuo to, kuris tiekėjas bus pasiūlęs žemiausią vaisto kainą.

Viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, Latvija tokią naujovę įvedė jau 2012 m. Pasak viceministrės, tai jiems padėjo pigiausių vaistų vartojimą padidinti iki 66 proc. Esą išaugus konkurencijai tarp gamintojų, Latvijoje vieno iš populiariausių širdies ir kraujagyslių ligoms skirto vaisto kainos sumažėjo 46 proc.

„Skandinavijos ir kitose šalyse taikomos dar intensyvesnės konkurencijos skatinimo priemonės. Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje yra privaloma „generinė substitucija“, t. y. nepriklausomai kokiu (bendriniu ar konkrečiu) pavadinimu išrašytas vaistas, vaistinė turi išduoti generinį. Suomijoje per atliktą tyrimą nustatyta, kad tik vienas iš 10 pacientų atsisako įsigyti pigiausius vaistus, t. y. pacientai gydosi pigiausiais vaistais ir pinigų neišleidžia be reikalo“, – sakė K. Garuolienė.

Jos teigimu, generinių vaistų pirkimą skatina ir kitos šalys. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje vaistinių tinklas perka vieną pigiausią vaistą, kurį ir parduoda pacientams, o Vokietijoje, jei recepte nurodytas bendrinis pavadinimas, vaistinė turi išduoti vieną iš trijų pigiausių to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir farmacinės formos vaistų. Portugalijoje, jei recepte nurodytas bendrinis pavadinimas, vaistinė turi išduoti pigiausią to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir farmacinės formos vaistą.

 

Komentarai

  • Sirgti negalima, nes tampame nusikalteliais. Pasirodo ligonis kalciausias del gamintoju konkurencijos kainu. O ministerija tikra protinguole. Apsukriai tuos nusikaltelius randa ir baudzia: vartokit pigiausius, su visokiais salutiniais poveikiais ir sveikit. Va, ir zinosit, ka reiskia buti sveikatos nusikalteliu.

  • tegu apsisika ta visa ministerija ,ji dar man nurodys ka valgyti,ka gerti,durniu komanda

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų