-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Japonijos mangos komiksų kūrėjų konkurse „Silent manga audition“ aštuoniolikmetė paįstrietė U. Naprytė nuo 2020 metų dalyvavo jau keturis kartus.
Nors iki prizinės vietos talentinga mergina dar braunasi, bet jau yra sulaukusi dėmesio ir atsiliepimų apie savo darbus iš kompetentingos konkurso komisijos, kurią sudaro geriausiais piešiniais garsėjantys Japonijos mangos komiksų menininkai.
Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos abiturientės U. Naprytės išskirtiniai piešiniai sulaukė pasaulyje garsių mangos komiksų autorių dėmesio. P. Židonio nuotr.
Konkursui U. Naprytė pateikė bemaž septyniolikos puslapių pieštą komiksą, pavadintą „Užrakinta meilė“.
Terminas „manga“ reiškia keistus, juokingus paveikslėlius, tačiau juose vaizduojamos istorijos nebūtinai komiškos. Mangos žanras varijuoja nuo mokslinės fantastikos iki nuotykių, nuo romantikos iki siaubo, be to, dažnai sujungiami keli skirtingi žanrai.
Japonijos fenomenu tapusių mangos komiksų konkurse kasmet dalyvauja apie 700 kūrėjų iš viso pasaulio.
Konkurso esmė – duota tema sukurti trumpą istoriją. Jo išskirtinumas yra tas, kad visas pieštų veikėjų emocijas ir jausmus autoriai turi perteikti be jokių žodžių. O tai jau rimtas išbandymas.
„Temos labai paprastos. Kadangi nėra dialogo, užtenka pagrindinių anglų kalbos žinių. Tai palengvina darbą daugumai dalyvių iš kitų šalių. Visi darbai, kurti kompiuteriu ar tradiciškai ant popieriaus lapo, siunčiami internetu“, – konkurso užkulisius atskleidžia Ugnė.
U. Naprytės autoriniai darbai
Komiksais ir animė stiliumi U. Naprytė susidomėjo prieš keletą metų. Japonijoje tai yra labai įtakinga medija.
Unikalūs žaibišku greičiu populiarėjantys komiksai žavi savo žanrų gausa, o gražūs piešiniai, žaismingi veikėjai bei įtemptos istorijos įtraukia ir nepaleidžia iki paskutinio puslapio.
„Kai įsitraukiu į kokias nors animacijas ir komiksų istorijas, jos turi įtakos mano menui. Bandau kurti savo interpretacijas, savo istorijas, veikėjus. Stilius leidžia lengvai atskleisti jų emocijas, veiksmus“, – pasakoja Ugnė.
U. Naprytė nuo mažens buvo kūrybiška, niekada nesiskundė vaizduotės stygiumi. Sulaukusi penkerių jau piešė įvairias magiškas būtybes, drakonus, dinozaurus, kurdavo veikėjų istorijas, jas iliustruodavo.
„Tėvai puikiai prisimena, kaip greitai būdavo išnaudojami visi popieriaus lapai“, – juokiasi Ugnė.
Jei mergaitei į rankas patekdavo bet kokia kūrybos priemonė, tuoj pat iš jos kas nors būdavo sumeistrauta.
Pirmoje ar antroje klasėje Ugnė pradėjo intensyviai mokytis piešti. Piešė daug ir kasdien: ir namuose, ir mokykloje, per pamokas ir per pertraukas.
„Taip ir klostėsi mano kūrybos kelias: paprastus pieštukus keitė spalvoti, spalvotus – akvarelė, šią – kompiuteris“, – pasakoja jaunoji menininkė.
P. Židonio nuotr.
Kai pati ir aplinkiniai pastebėjo, kad piešti sekasi, U. Naprytė vieną po kitos ėmė krimsti profesionalaus piešimo mokymosi knygas, į pagalbą telkėsi internetą.
Ugnė – savamokslė iliustruotoja. Menų mokykloje nesimokė, net neteko lankyti jokių meninių užklasinių būrelių. Kadangi penktoje klasėje pradėjo mokytis Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijoje, menų mokyklos buvo per toli, o iš gimnazijos išeiti nebesinorėjo.
„Šio pasirinkimo nesigailiu. Man užtenka to, ko išmokau pati, ir žinių, kurias gavau iš savo dailės mokytojo Tomo Rudoko. Ko dar trūksta, visada galima išmokti dirbant“, – mano Ugnė.
Dailės mokytojas, žinomas dailininkas, Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas T. Rudokas – vienas pirmųjų meno žmonių, lydėjęs U. Naprytę kūrybos kelyje.
Ugnės piešiniams įtakos turi ir žymūs mangos kūrėjai. Tokie, kurie sugeba įtikinamai perteikti savo pasaulius ir istorijas, turi išskirtinį meno stilių.
„Mintyse jau kyla keli vardai, tokie kaip labai žymusis Kim Jung Gi arba Kentaro Miura, sukūręs „Berserk“ mangą. Ji pasižymi tamsiomis ir groteskinėmis istorijomis, bet nuostabiu detalizuotu menu. Moo-Jik Park iš Pietų Korėjos, pravarde Boichi, – garsių komiksų „Dr. Stone“ ir „Sun Ken Rock“ dailininkas“, – vardija jaunoji menininkė.
Pastarasis Ugnę įkvepia savo puikiomis anatomijos žiniomis, sugebėjimu perteikti žmogaus figūrą erdvėje ir be galo lanksčiu stiliumi.
U. Naprytei piešimas yra minčių išlaisvinimas, saviraiškos priemonė. Taip ji gali perteikti idėją, kai vien žodžių nepakanka. Taip pat tai puikus atsipalaidavimo būdas.
„Nesu labai gabi rašytoja, todėl renkuosi istorijas pasakoti vaizdu. Menas yra labai didelė mano gyvenimo dalis, jis šalia manęs ir gražiais, ir sunkais gyvenimo momentais“, – teigia komiksų kūrėja.
Pastaruoju metu daugumą kūrinių U. Naprytė piešia kompiuteriu, naudojasi grafine planšete. Piešinių stilius krypsta į realizmą, tikroviškesnį vaizdą arba į animė, komiksų tipą.
Kūriniuose vyrauja stiprios, ryškios spalvos. Ugnės meno subjektai – labai įvairūs.
Mėgsta vaizduoti gyvūnus, fantastines būtybes, žmones, tankus, lėktuvus, pastatus, gamtą, įvairius veikėjus.
Anot Ugnės, piešimo mene pajautimas ir techninės žinios yra du neatsiejami dalykai.
„Jeigu turėsite tik techninių žinių, bet nebus įdomių minčių, tebus tiesiog labai gražus beprasmis kičas“, – mano kūrėja.
Bet jei nebus techninių žinių, kurių reikia idėjoms realizuoti, tas tikrai pasijus žiūrint į kūrinio rezultatą – akis nuo pagrindinės minties nukreips bereikšmės detalės.
„Giliomis techninėmis žiniomis galima sustiprinti kūrybos žinutę“, – mano Ugnė.
Ugnė sako esanti svajoklė. Dažnai jos mintys nukrypsta į fantazijų pasaulį, iš ten ji atsineša nemažai genialių idėjų kūriniams. P. Židonio nuotr.
Ugnė sako esanti svajoklė. Dažnai jos mintys nukrypsta į fantazijų pasaulį, iš ten ji atsineša nemažai genialių idėjų kūriniams.
„Iš to pasaulio į dienos šviesą ištraukiu įvairius veikėjus, situacijas, būtybes. Dalis mano kūrinių įkvėpti interneto platybių, kitų žmonių kūrinių, istorijų, animė“, – vardija dailininkė.
Naktis U. Naprytei suteikia ramybės būseną. Tada lengviau įsijausti į piešimą ir tokiu paros metu, jos manymu, atsiranda įspūdingiausi kūriniai.
„Tik gaila, kad į mokyklą reikia anksti keltis“, – šypteli Ugnė.
Paradoksalu, bet talentingos iliustruotojos šeimoje daugiau menininkų nėra. Nei U. Naprytės tėvai, nei sesuo nesidomi menu. Vienintelis žmogus jos giminėje, kuris buvo artimas piešimui, yra krikšto mama Eglė.
Ji lankė menų mokyklą, o nuvykusios į svečius Ugnės akis iš karto patraukia kabantys nuostabūs paveikslai.
„Kūrybiškumas nėra kažkas tokio, ką turime ar neturime. Kai kuriems šioje srityje sekasi geriau, bet norint išmokti realizuoti savo mintis, reikia daug pastangų ir sunkaus darbo. Talentus, nors ir mažus, reikia ilgai „volioti“ ir tobulinti“, – įsitikinusi pašnekovė.
U. Naprytė skaičiuoja paskutinius metus gimnazijoje, tad labai daug dėmesio skiria mokslams, ypač menams.
„Tai ir paskutiniai metai, kai galiu dalyvauti dailės olimpiadoje ar kituose mokykliniuose konkursuose. Mokslas kelia streso, yra nuovargio, bet vis tiek esu geros nuotaikos“, – šypsosi abiturientė.
Kaip ir dauguma jos bendraamžių, laisvalaikiu Ugnė mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus, naršyti internete, bendrauti su draugais. Kartais užsuka į parodą.
„Kokie planai baigus mokyklą?“ – pastaruoju metu itin dažnai U. Naprytei užduodamas klausimas, į kurį ji, prisipažįsta, dar neturi atsakymo.
„Nesu apsisprendusi, kuria kryptimi eiti. Tikriausiai stosiu į meno arba grafikos studijas. Kartais kyla mintys sekti savo dailės mokytojo Tomo Rudoko pėdomis ir mokytis pedagogikos“, – svarsto U. Naprytė.
O galbūt, anot jos, ateityje būtų neblogai dirbti laisvai samdomos menininkės darbą – vykdyti užsakymus, kurti iliustracijas.
„Gal kada nors išleisiu ir savą komiksą arba mangą“, – pasvajoja Ugnė.
Komentarai
-
- Nuomonė
- 17:10 2022.09.16
-
- Nuostabu
- 07:26 2022.09.17
-
- Jolanta
- 13:19 2022.09.18
Rodyti visus komentarus (3)Didelės sėkmės
ka daro si nuostabi mergaite.Didziausios jai sekmes!
Tikra šaunuole, labai gabi panelė