Per pasaulį – kūrybos viesulu

Per pasaulį – kūrybos viesulu

 

Diplomuota interjero dizainerė 26-erių Rita Raziūnaitė, kaip pati sako, viena koja gyvena gimtajame Panevėžyje, kita – sostinėje. Mergina prisipažįsta visada svajojusi išlėkti į Vilnių, kuriame kultūrinis gyvenimas verda dieną naktį, tačiau ten pabuvusi suprato, kad tik nuo žmonių kūrybiškumo priklauso, ar mieste gera. Ir dabar ji su bičiuliais rengia unikalią platformą, kur po vienu stogu tikisi surinkti visus kuriančius žmones.

Menas ir kūryba nuo mažų dienų buvo Ritos gyvenimo variklis. Nors skeptikai pasakytų, kad menas gali būti tik hobis ar papildoma veikla, tačiau jauna mergina jį pavertė pragyvenimo šaltiniu, o kartu ir ašimi, aplink kurią sukasi visas jos gyvenimas.

Kaip atvirauja R. Raziūnaitė, kiek ji pamena, beveik nuo pirmųjų metų iš rankų nepaleisdavusi pieštukų ir teptukų – namuose visos sienos būdavę išpieštos. O pradėjusi lankyti mokyklą išbandė bene visas dailės technikas – nuo skulptūros, batikos, piešimo ant šilko iki vitražų.

„Tuo metu „Verdenės“ mokykloje buvo sustiprintas dailės mokymas, tad išbandžiau viską. Bet Dailės mokykloje apsistojau ties grafika, kuri man atrodė kažkas tai bent, nes niekada negali atspėti, koks bus galutinis rezultatas. Nors viską darai pats, bet palieki erdvės ir stebuklui“, – pasakojo R. Raziūnaitė.

Ir dabar merginos kuprinėje visada galima rasti įrankių ir lino skiaučių, kad bet kur galėtų surengti mini dirbtuves. Dirbdama interjero dizainere ji prisirenka įvairių atraižų – taip ne tik tausojama aplinka, bet ir daiktams suteikiamas antras gyvenimas.

„Tokios dirbtuvės džiaugsmo teikia ir vaikams, ir senjorams. Teko užimti net kaimynus ir jų anūkus. Tai veikia kaip terapija, todėl lino raižiniai užima didelę dalį mano gyvenimo“, – kalbėjo jaunoji kūrėja.

Vienas paskutiniųjų kolektyvinių darbų – iš lino raižinių sukurtos tūrinės raidės, kurios papuošė vieną Norvegijos centrų. Šiame centre renkasi įvairaus amžiaus žmonės, norintys save išreikšti per kūrybą, – čia sudarytos visos galimybės įgyvendinti net ir beprotiškiausius meno projektus.

O prieš trejus metus Ritos idėja buvo įgyvendinta ir Panevėžio atvirajame jaunimo centre Panevėžio savivaldybės organizuotos praktikos metu. Čia mergina iš perdirbtų medžiagų – nereikalingų dėžių sukūrė žmogaus dydžio labirintą.

R. Raziūnaitė, kaip ir daugelis jaunuolių, baigusi mokyklą svajojo kuo greičiau sparnus pakelti į Vilnių, tačiau atsitiktinai grįžusi į gimtąjį Panevėžį suprato, kad ir čia – visos galimybės kurti. Marija Kablytė GRAFILOGIKA nuotr.

Tarp Vilniaus ir Panevėžio

Baigusi mokyklą panevėžietė dėl savo pasirinkimo studijuoti interjero dizainą visai neabejojo. Tiesa, jos mama, inžinierė, skatino ir dukrą pasukti šiuo keliu, bet, kaip sako Rita, galiausiai prieita prie kompromiso – juk interjero dizaino srityje reikia be galo daug žinių, tarp jų ir inžinerinių. R. Raziūnaitė atvirauja, kad Vilniaus dailės akademija – nuostabus telkinys, bet kai iš jo išeini, jau tenka pačiam sukti galvą, kaip savarankiškai gyventi.

„Viskas priklauso nuo žmogaus kūrybiškumo. Reikia ne tik norėti, bet ir to aktyviai siekti“, – sako mergina.

Baigusi studijas ji įsidarbino vienoje Vilniaus įmonių jaunesniąja dizainere. Įmonė užsiima pramogų ir nuotykių parkų įrengimu, daugiausia Indijoje ir Kinijoje. Ritos teigimu, tai buvo neįkainojama patirtis, tačiau kad išgyventų sostinėje, teko imtis ir papildomų darbų. Įsisukus į nesibaigiančių darbų maratoną atėjo laikas rinktis. Kaip pati sako, vidinės baterijos išsikrovė visiškai.

„Kaip ir daugelis jaunuolių, svajojau iš Panevėžio pabėgti į Vilnių. Bet kai ten jau gyveni, viskas atrodo kitaip“, – pripažįsta R. Raziūnaitė.

Supratusi, kad sveikata ir vidinė savijauta svarbiausia, panevėžietė susikrovė lagaminus ir išvyko laimės ieškoti į užsienį. Norvegijoje jau gyveno jos tėvai, tad įsikurti buvo lengviau. Tačiau čia aktyvi mergina ilgai neužsibuvo – Rita atvirauja, kad Norvegijoje beprotiškai nuostabi gamta, bet jai labiausiai trūko kultūros ir savęs realizacijos.

Dabar ji dalį savo laiko praleidžia Panevėžyje, dalį – Vilniuje. Sostinėje dirba teatre „Atviras ratas“, o Panevėžyje – Kraštotyros muziejuje dailininke. O kai lieka laiko – kaip laisvai samdoma interjero dizainerė ar grafikė.

„Svarbiausia, kad jaučiuosi savo rogėse. Dažnai interjero dizainas įsivaizduojamas kaip gyvenamųjų patalpų įrengimas, tačiau tai gerokai platesnė sąvoka. Mane labiausiai domina visuomeniniai pastatai, ekspozicinės erdvės ar kintantys festivaliai. Interjeras – tai gyvas organizmas, prie kurio kūrimo prisideda labai daug žmonių“, – pasakoja R. Raziūnaitė.

Po vienu stogu

Grįžimas į gimtąjį miestą nebuvo įtrauktas į Ritos planus, tuo labiau kad turint jos profesiją Aukštaitijos sostinėje didelių perspektyvų taip pat nėra. Tačiau atsiliepusi į Panevėžio savivaldybės kvietimą atlikti praktiką Atvirame jaunimo centre, čia ir liko. Jau pusmetis, kaip dirba Panevėžio kraštotyros muziejaus dailininke. Menininkė nekantrauja, kol bus baigta muziejaus rekonstrukcija, kad savo rankomis galėtų prisiliesti prie naujų ekspozicijų ruošimo.

„Pamenu, prieš kelias vasaras piešiau būtent Kraštotyros muziejų, o dabar taip išėjo, kad ir atsidūriau čia, nors niekada net neplanavau. Tai jau ne pirmas kartas, kai gyvenimas mane susieja su vietomis, kurias nupiešiu. Prieš kiek laiko panašiai buvo ir Norvegijoje – gėlių parduotuvėlės savininkas, norėjęs parduoti savo verslą, manęs paprašė nupiešti pastatą, o jau kitąmet virš tos pačios parduotuvėlės gyvenau“, – keistus sutapimus įžvelgia R. Raziūnaitė.

Susipažinusi su aktyviais ir veikliais panevėžiečiais ji pajuto, kad ir pati galinti pridėti ranką prie gimtojo miesto kūrimo. Anot jos, Panevėžyje tiek veiklos, kad tik spėk, tik vis dar ieškoma, kokiais kanalais šią informaciją perteikti jaunimui.

Su bičiuliais pradėjusi kurti internetinę platformą „Panevėžys Collective“, R. Raziūnaitė sako pamačiusi, kiek gabių ir kūrybingų žmonių yra jos gimtajame mieste.

Rita su bičiuliais jau kuris laikas triūsia prie naujo savo projekto „Panevėžys Collective“. Tai platforma, subursianti tiek pradedančiuosius, tiek jau nemažą kūrybinį kapitalą sukaupusius kūrėjus iš Panevėžio miesto ir rajono.

„Kol kas daugiausia įsitraukė jaunimo, bet tikiu, kad prisijungs ir vyresni kūrėjai. Pamačius, kiek daug Panevėžyje kuriančių žmonių, kokie jie visi išskirtiniai ir ypatingi, apima tikrai pozityvios mintys. Labai daug grįžtančių žmonių, tai ypač motyvuoja ir suteikia daug entuziazmo. Kita vertus, glaudžius ryšius su gimtuoju miestu galima palaikyti ir per atstumą. Tam, kad Panevėžyje būtų daugiau šviesos, pakanka, kad kiekvienas pridėtų savo ranką“, – įsitikinusi menininkė.

Fotografė, besiruošianti maratonui

Kūrybiškumas lydi ne tik R. Raziūnaitės darbus, bet ir laisvalaikį. Mergina atvirauja, kad darbe ji stengiasi išpildyti visus užsakovų užmojus, o laisvalaikiu išlaisvina savo kūrybinę fantaziją. Labiausiai jai patinka šešias dešimtis skaičiuojančiu senelio juostiniu fotoaparatu fiksuoti gyvenimo akimirkas – nuo gamtos iki urbanistinių vaizdų. Rita šypsosi, kad savo darbų taip ir neišmoko pardavinėti, tad tokias nuotraukas mielai dovanoja bičiuliams ir draugams.

„Fotografuoju ir šiuolaikinėmis technologijomis, bet juostinio fotoaparato žavesys, kai niekada nežinai, koks bus galutinis rezultatas, mane be galo traukia. Nors kiekvieno kadro ieškai ir planuoji, tačiau visada lieka vietos ir netikėtumams, kurie priklauso nuo mygtuko paspaudimo, dažų pasiskirstymo ir kitų nematomų niuansų“, – šypsosi R. Raziūnaitė.

Netikėtumo faktorius lydi ir jos gyvenimo būdą. Panevėžietė atvirauja, kad stengiasi gyventi ekologiškai ir kiek įmanoma tausoti aplinką. Būtent dėl šios priežasties ji net neturi automobilio – visur pėstute ar dviračiu. O didesnius atstumus įveikia viešuoju transportu ar traukiniais.

Pasak merginos, kelionės dviračiu – ne tik naudinga sveikatai ir ekologijai, bet ir leidžia susipažinti su be galo įdomiais žmonėmis. Pavyzdžiui, šią vasarą taip ji prie Žaliosios girios sutiko dizainerį iš Roterdamo, keliavusį pėsčiomis iš Suomijos į Graikiją, taip pat fotografą ir rašytoją iš Argentinos, kurio maršrutas driekėsi į Afriką ir Lietuva buvo jau 90-oji jo aplankyta šalis.

„Ir pačiai vis dažniau kyla minčių pakeliauti kažkur toliau, nebūtinai dviračiais, bet ekologiškai. Kaip tik dabar ruošiuosi savo pirmajam maratonui – ketinu įveikti visą maratono distanciją, jau pasiekiau, kad per dieną nubėgu trisdešimt kilometrų. Mūsų šeimoje buvo tradicija, kad per mamos gimtadienį nubėgdavome nors trumpiausią atstumą Vilniaus maratone. Šią tradiciją norisi išlaikyti“, – pasakojo R. Raziūnaitė.

Ji ir kitaip prisideda prie aplinkos tausojimo – ne tik stengiasi pirkti daiktus, pagamintus iš perdirbtų žaliavų, bet ir pati renka plastiko atliekas. Anot Ritos, dabar visame pasaulyje plinta judėjimas, kuris siūlo patiems perdirbti plastiką ir iš jo išsilieti kažką naujo, funkcionalaus namams.

„Atrodo, kad kitaip gyventi jau būtų neįmanoma ir net netoleruotina. Tikiu, kad ir Panevėžys jau dabar auga kitoks. Viskam reikia laiko“, – mano R. Raziūnaitė.

Galerija

Komentarai

  • Aš esu labai dėkingas Dr.Ilekhojie už puikų darbą, kurį jis padarė man ir mano šeimai. Aš buvau vedęs 19 metų, kol moteris atėjo kartu ir sunaikino mano santuoką ir mano šeimą. Pastarieji keli metai man buvo liūdni be vyro. Aš esu labai dėkingas ir dėkingas gydytojui Ilekhojie, nes jis padarė darbą už mane, mano vyras grįžo pas mane ir mūsų vaikus, prašydamas, kad mes jam atleistume. Iki daktaro Ilekhojie darbo mano vyras manęs nekentė. Prieš grįždama į mano vyrą buvau labai nusiminusi, nusivylusi ir vieniša. Kitai moteriai visada buvo kliūčių. Dr Ilekhojie man atskleidė, kad ši moteris neleido mano vyro ir ji netgi lėmė manęs ligą. Radau gydytoją Ilekhojie draugo rekomendacija. iš pradžių nebuvau tikras, nes abejojau rašybos liejimu. Ta panele mano vyrui buvo saugoti jį tik sau. Praėjus 2 dienoms po to, kai daktaras Ilekhojie prabilo, mano vyras buvo su manimi. Mano vyras man sako ir parodo, kiek jis mane myli, ir dėkoju gydytojui Ilekhojie. Mano gyvenimas, maniau, pasibaigė, dabar laimingas gyvenimas su vyru ir mūsų vaikais. Prašau, jei turite didelių problemų, tokių kaip aš, ar net skyrybų, nedelsdami susisiekite su gydytoju Ilekhojie. Jis pakeis tavo gyvenimą amžiams, o geriausia, kad jo darbai niekam nepažeidžia. Nedelsdami susisiekite su juo el. Paštu: gethelp05@gmail.com arba jo mobiliojo telefono numeriu 2348147400259 susisiekite su juo dabar ir jūsų problemos bus išspręstos amžiams. Ačiū už jūsų puikų darbą dr. Ilekhojie

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų