Pažinti Panevėžį siūlo automobilių turguje

Pažinti Panevėžį siūlo automobilių turguje

Įdomi šeštadienio atrakcija – Panevėžio automobilių turgus. Tokia pramoga siūloma į Aukštaitijos sostinę savaitgaliui užsukusiems turistams ir, pasirodo, ja gana dažnai susidomi latviai.

Panevėžiečiams įprastas automobilių ir sendaikčių turgus Pramonės gatvėje tapo viena iš šiemet miesto turistams siūlomos ekskursijos „Savaitgalis Panevėžyje“ dalių. Po penktadienio linksmybių su dūdomis Laisvės aikštėje, vakaro vienoje miesto ar rajono kavinių bei romantiškos nakvynės viešbutyje ar turizmo sodyboje šeštadienio rytą į blusų turgų kviečia Panevėžio turizmo informacijos centras (TIC).

„Yra parengta tokia savaitgalio programa, kad į Panevėžį užsukusiems svečiams nereikėtų blaškytis savarankiškai ieškant pramogų. Sendaikčių turgus, mūsų nuomone, gali būti viena iš jų. Juk žinia, kokie įspūdingi turgeliai Paryžiuje. O ir Lietuvoje „Blusų festivaliai“ tradiciškai vyksta Varėnos rajone. Turgaus pramogą pasiūlėme ir mes savo turistams“, – apie naują idėją „Sekundei“ pasakojo Panevėžio TIC direktorė Daiva Tankūnaitė.

Apsipirkimas, anot jos, viena iš turizmui svarbių paslaugų. Juk visi stengiamės iš kelionių parsivežti kokių nors suvenyrų ar dovanų. O Panevėžio automobilių turgus esą itin domina Latvijos turistus.

Panevėžio TIC direktorės D. Tankūnaitės teigimu, Aukštaitijos sostinę daugiausia aplanko lietuvių, užsieniečiai čia nėra dažniausi svečiai.

Turistų nenuvils

Paryžiečiai tvirtina, kad jų turgeliai – vienas iš būdų pajusti miesto dvasią, o kaip ją atspindi Panevėžio sendaikčių pardavėjai, sunku pasakyti. Didžioji dalis jų siūlomų prekių visgi atkeliauja iš kitų šalių. Be to, čia parduodamos ir transporto priemonių detalės, ir patys automobiliai.

Tačiau turgaus administratorius Aidas Nauronis įsitikinęs, kad tokia pramoga turistams tikrai negadina Panevėžio įvaizdžio. Į šią vietą žmonės esą dažnai užsuka ne tik apsipirkti, bet ir praleisti laisvalaikio.

„Tikrai atvažiuoja ir iš Vilniaus, ir iš Kauno. Aišku, ne turistiniais autobusais ar grupėmis. Čia užsuka pavienių tokios prekybos mėgėjų, nes turguje galima rasti labai įvairių daiktų: nuo technikos iki drabužių ir senų daiktų. Tačiau yra ir tokių, kurie net per lietų vaikšto, nors kartais net nieko neperka. Tai tiesiog toks jų laiko praleidimo būdas. Ne veltui tokie turgūs vadinami vyrų bažnyčia. Nors dabar jau užsuka ir daug moterų“, – šypsojosi A. Nauronis.

Blusų turgų tradicija

Tačiau tikrieji blusų turgų organizatoriai įsitikinę, kad tokia prekyba – tai ne sendaikčių ir automobilių iš Vakarų perpardavinėjimas. Vilniuje jau dešimt metų kiekvieną sekmadienį vadinamus blusininkus kviečianti Doloresa teigia, kad blusų turgaus funkcija yra daugiau mainai bei būdas naudingai atsikratyti savo senų daiktų.

„Pas mus blusturgiai tapo gražia savaitgalio tradicija. Dažniausiai čia ateina moterys, kurios kitą kartą taip sugalvoja praleisti ramią sekmadienio popietę. O prekiaujama tik tuo, kas namuose nebereikalinga. Būna, kad kokia nors šeimininkė ištraukia iš sekcijos seną indų servizą ir jį parduoda, nes gaila išmesti“, – „Sekundei“ pasakojo Doloresa.

Šiame turguje draudžiama prekiauti pelno siekiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, gaminantiems ar perpardavinėjantiems ne vienetinius daiktus. Taip pat negalima prekiauti maistu ar maisto produktais.

Išskirtiniai „Blusų festivaliai“ ir Varėnoje, Karpiškių kaime. Į birželio mėnesį vykstančias tokias šventes Dzūkijoje, pasak organizatorių, renkasi kasmet vis didėjančios blusininkų ir blusinėtojų bendruomenių atstovai. Jie čia ieško įdomių daiktų, be to, pelningai išvalo savo rūsius ir močiučių palėpes.

Ekskursijos turistams

Po viešnagės automobilių turguje Panevėžio TIC savo svečius savaitgalį užbaigti kviečia mėgaujantis menu Dailės galerijoje ar stiklo studijoje „Glassremis“. „Pasikultūrinti“ turistai raginami Juozo Masiulio knygyne, vakarą praleisti viename Panevėžio teatrų, pasivaikščioti Senvagėje, aplankyti bažnyčias ir nuvykti iki Krekenavos regioninio parko.

Pastarasis objektas ir Bistrampolio dvaras, pasak D. Tankūnaitės, tarp turistų, užsukančių į Panevėžį, populiariausi.

„Į Krekenavos bokštą praėjusiais metais kopė 16 tūkst. lankytojų. Tiek bilietų čia buvo parduota“, – teigė direktorė.

Be „Savaitgalio Panevėžyje“, Turizmo centras svečiams siūlo tokias ekskursijos, kaip „Gyvenimo skonis XX a. pradžioje Panevėžyje: architektūra ir tradicija, meilė ir mada. Salomėjos Nėries ir Bernardo Bučo meilės istorija“, „Teatro ženklai Panevėžio mieste, arba gurmaniškai pas Maestro“, „Žydų kelias Panevėžyje“.

„Vasarą kiekvieną penktadienį prisijungiame prie Laisvės aikštės renginių ir kviečiame gyventojus į nemokamas ekskursijas. Jos pradedamos nuo 17 valandos – lankome gražiausias miesto vietas, mus paprastai lydi koks nors žinomas asmuo. Taip apžiūrėjome Skaistakalnio parką, dabar ruošiamės į Debesų sodą Nendrės gatvėje“, – vardijo D. Tankūnaitė.

Dažniausiai užsuka savi

Siūlomomis pramogomis ir ekskursijomis, pasak direktorės, dažniausiai susidomi lietuviai iš kitų miestų. Užsieniečiai čia sudaro tik apie 15–20 proc. visų turistų. Jie, D. Tankūnaitės teigimu, daugiausia vyksta tik į Vilnių, Kauną ir kurortinius miestus.

„Apskritai Lietuvoje tapo madinga keliauti po savo šalį. Panevėžį per metus aplanko 2 mln. užsieniečių, o 3 mln. mūsų turistų sudaro tautiečiai“, – pabrėžė pašnekovė.

Panevėžyje daugiausia apsilanko latvių, kiek mažiau estų, lenkų ir šiek tiek skandinavų. Aukštaitijos sostinė turistiniame žemėlapyje – tranzitinis miestas. Tad čia apsižvalgyti sustoja pro šalį važiuojantys užsieniečiai. Specialiai į Panevėžį važiuojama negausiai, nebent mieste vyksta tarptautiniai renginiai.

Dalis valstybių kaimynių piliečių šį miestą atrandą per internetines akcijas.

„Džiugiausias pokytis pagal Statistikos departamento duomenis – 30 proc. išaugo apgyvendinimo paslaugų rodiklis Panevėžyje. Tam įtakos turėjo komerciniai nuolaidų pasiūlymai kaimynų rinkoms, pardavimas per internetinius Latvijos portalus, verslo klientų vizitai“, – aiškino centro direktorė.

2016 m. Panevėžio TIC sulaukė 12 900 lankytojų.

Minėtos įstaigos „Facebook“ paskyroje vidutiniškai per mėnesį apsilanko iki 15 tūkst. lankytojų. Daugiausia jų domisi renginiais, kurių programose yra žinomų atlikėjų ar svečių iš užsienio, nemokamomis pramogomis, ekskursijomis po Lietuvą. Beveik pusė turistų, apie 45 proc., tokią informaciją seka savo išmaniuosiuose telefonuose.

Prognozuoti, koks Panevėžiui bus šis turizmo sezonas, D. Tankūnaitė nesiryžo. Pagal pastarųjų metų tendencijas, ši verslo šaka kasmet Lietuvoje auga po 10 procentų.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų