Paskui perimtą tanką nutįso diskriminacijos šleifas

Kone anekdotu tapusi ir plačiai viešojoje erdvėje aptarinėjama situacija, kai romų tautybės vyras Ukrainoje, Chersono apylinkėse, iš nemokšiškos Rusijos armijos panosės nuvarė tanką, juokinga pasirodė ne visiems.

Ilgus metus diskriminacijos šešėlyje gyvenančią Lietuvos romų bendruomenę papiktino, kad vagių etiketę iš folkloro atsinešę romai vis dar yra tapatinami su žodžiu „vogti“.

Lietuvos romų bendruomenės vadovė, panevėžietė Rasma Pažemeckaitė stebisi, kad net karo akivaizdoje prie pranešimų apie romus vartojamas žodis „pavogė“. Anot jos, tokios sąsajos prisideda prie romų bendruomenės neigiamo įvaizdžio kūrimo. Rasmos manymu, priešo tanko pasisavinimas kare nė negali būti prilyginamas vagystei, nes tai – bendra tautos kova už būvį.

„O kodėl tanką ne konfiskavo, o pavogė? Kai žiniasklaidoje pranešė apie Ukrainos ūkininką, kuris nuvarė Rusijai priklausiusį tanką, tuomet rašyta, jog jis šarvuotį konfiskavo, o kai tą pati padarė romas – jis jau pavogė“, – situacijos absurdiškumą mato R. Pažemeckaitė.

Aptarinėja ir vaikai

Pasak R. Pažemeckaitės, apie romų diskriminaciją reikia kalbėti garsiai, nes to, ką Lietuvos romai išgyvena kiekvieną dieną, ji nelinkėtų niekam.

Rasma veda paskaitas mokiniams ir teigia net ugdymo įstaigose prisiklausanti nieko anksčiau apie romus negirdėjusių vaikų kalbų, esą šie Ukrainoje vagia rusų tankus. Vaikai, anot jos, jau nuo mažų dienų girdi sistemingą nuteikimą prieš romų tautą.

Su stereotipiniu nusistovėjusiu požiūriu į romus ir jų diskriminacija nesitaikstanti R. Pažemeckaitė šioje kovoje nežada sudėti ginklų. Ji jau oficialiai kreipėsi į institucijas su skundu dėl viešojoje erdvėje plačiai nuskambėjusios tanko „vagystės“ ir tiki, jog ateis laikas, kai visuomenė bus tolerantiška ir niekam nebekils minčių lipdyti etiketes.

„Reikia suprasti, jog šioje, kaip aš vadinu, stigmų griovimo kovoje niekas nevyksta greitai. Tam reikia laiko. Bet tai, ką mums su romais per trejus metus pavyko pasiekti, veda prie didelio lūžio. Kaip aš mėgstu sakyti, mažais, mažais žingsneliais, bet tik į priekį“, – sako R. Pažemeckaitė.

Pastebi diskriminacijos užuomazgas

„Sekundės“ kalbinta Lietuvos žmogaus teisių centro projektų koordinatorė Paulina Drėgvaitė sutinka, kad Lietuvoje romų bendruomenė dažnai stereotipiškai minima vagysčių kontekste. Neigiamas įvaizdis, anot jos, persikelia ir į žiniasklaidos antraštes bei straipsnių turinį.

„Žiniasklaidoje minint ukrainiečių armijos, savanorių ar ūkininkų atliekamus herojiškus Rusijos kariuomenės technikos perėmimo veiksmus, šie veiksmai taip ir įvardijami – karinės technikos perėmimas. Tačiau kalbant apie romų bendruomenės narių atliktą analogišką poelgį, buvo vartojamas kitas, negatyvios konotacijos žodis, suponuojantis apie kitokių tikslų turėjimą ir atspindintis mūsų visuomenėje tebesančius stereotipus“, – pastebi žmogaus teisių specialistė.

Anot P. Drėgvaitės, svarbu pažymėti, kad romų bendruomenės nariai, kaip Ukrainos visuomenės dalis, kovoja Ukrainos kariuomenėje, savanoriauja, bėga nuo karo, todėl jų tikslai ir veiksmai prisideda prie bendrų Rusijos paskelbto karo niokojamos šalies siekių.

Komentarai

Karas nera veplu benkartu reikalas. Tegul sedi pas nevykusius senius ir tyliai soskes ciulpia.
- Tarp kitko
- 15:49 2022.04.02
- Atsakyti
Romai ir čigonai nevagia o tik nusavina, pasisavina ar pakonfiskuoja ir ne tik tankus 🙂
- Romai ir čigonai nevagia o tik nusavina, pasisavina ar pakonfiskuoja ir ne tik tankus :)
- 16:22 2022.04.03
- Atsakyti