I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Panevėžyje daugės išmaniųjų sankryžų

Panevėžyje daugės išmaniųjų sankryžų

Eismo dalyvių saugumas ir gatvių pralaidumas dažnai dedami ant skirtingų svarstyklių lėkščių. Jau netrukus vienoje judriausių Smėlynės ir S. Kerbedžio gatvių sankryžoje eismą reguliuos išmanusis šviesoforas. Planuojama jau šįmet tokius pat šviesoforus pradėti montuoti dar šešiose sankryžose bei įrengti vieną žiedinę.

Patogiau pėstiesiems

Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, Smėlynės ir S. Kerbedžio gatvių sankryža buvo viena problemiškiausių vietų ne tik dėl gausesnių eismo srautų, bet ir čia registruotų eismo įvykių. Smėlynės gatvėje įrengus žiedinę sankryžą, vairuotojams tapo patogiau išvažiuoti iš abipus kelio išsidėsčiusių trijų prekybos centrų. Eismo pralaidumas padidėjo, bet panaikinus čia ilgus metus buvusią pėsčiųjų perėją – ne pėsčiųjų saugumas.

„Dabartinio žiedo vietoje panaikinus buvusią perėją automobilių pralaidumas žymiai pagerėjo, bet kai kurie gyventojai ir toliau judrioje gatvėje migruoja iš vienos pusės į kitą, keldami grėsmę tiek savo pačių, tiek vairuotojų saugumui“, – sakė T. Jukna.

Anot jo, kartu su policija ieškota įvairių sprendimo būdų. Išmanieji šviesoforai Smėlynės ir S. Kerbedžio g. sankryžoje pasirodė geriausia alternatyva. Šiuo metu baigiami derinimo darbai: matuojami automobilių srautai ir pagal gautus sankryžos apkrovos rodmenis bus suderintos šviesoforo programos.

„Kaip rangovas informavo, visi darbai jau atlikti ir šviesoforas bus paleistas visai netrukus, kai tik bus parinkta optimaliausia programa, valdanti transporto srautus“, – teigė administracijos direktorius.

Saugumas prieš sekundes

Nuo dabar Smėlynės ir S. Kerbedžio gatvėje veikiančio šviesoforo išmanusis skirsis tuo, kad visi eismo srautai bus atskirti – numatyti du atskiri ciklai tiek pėstiesiems, tiek atliekantiems posūkį į kairę pusę. Dėl to visiems eismo dalyviams teks šiek tiek ilgiau palaukti žalio šviesoforo ženklo.

„Šią sankryžą labai ilgai analizavome, buvo vertinti keli aspektai ir galiausiai priimtas sprendimas, kad būtina rekonstruoti į išmaniąją. Kito sprendimo ten nelabai ir sugalvosi. Jeigu paliktume taip, kaip yra dabar, kai kairieji posūkiai nepridengti, o pėstieji nėra atskirti nuo automobilių judėjimo, ir toliau turėtume sudėtingą situaciją. Maksimalus saugumas yra svarbiau nei tos kelios sekundės laukiant prie šviesoforo“, – pabrėžė T. Jukna.

Sankryžos rekonstrukcija kainavo apie 100 tūkst. eurų. Pasak administracijos direktoriaus, tam kooperuotos lėšos iš kelių šaltinių – Savivaldybės biudžeto, Kelių direkcijos, taip pat apie 30 tūkst. eurų prisidėjo ir prekybos centras. Šis tą buvo įsipareigojęs gaudamas Savivaldybės leidimą statyboms.

Išmaniųjų daugės

Renesanso laukia Pramonės ir J. Janonio gatvių sankryža – čia šviesoforą pakeis žiedas. Pasak T. Juknos, taip būtų iki galo sutvarkytas transporto mazgas, reikalingas J. Janonio gatvės gale veikiančios laisvosios ekonominės zonos (LEZ) plėtrai. Jis užtikrins transporto srautų netrukdomą išvažiavimą tiesiai į aplinkkelį iš miesto pramonės rajono, kuriame susitelkusi didžioji dalis įmonių.

Artimiausiais metais numatyta, kad išmanieji šviesoforai turėtų atsirasti ir vietoj dabar veikiančių vienų seniausių šviesoforų J. Basanavičiaus ir Vilniaus gatvių, J. Basanavičiaus ir Ukmergės g., J. Biliūno g.–Velžio kelio–Vilniaus g.–Pajuostės pl., J. Basanavičiaus g. ir Savanorių aikštės, Vilniaus g. ir Ramygalos g., J. Basanavičiaus g. ir Elektros g. Visos šios sankryžos, išskyrus J. Biliūno g. –Velžio kelio–Vilniaus g.–Pajuostės pl., bus sujungtos į bendrą koordinuoto valdymo sistemą.

Jau netrukus eismo srautus Smėlynės ir S. Kerbedžio gatvių sankryžoje reguliuos išmanusis šviesoforas.

Laukia finansavimo

Prieš kurį laiką parengtas Marijonų ir Stoties gatvių sankryžos rekonstrukcijos projektas. Anot T. Juknos, jeigu tik bus gautas finansavimas iš valstybės rezervo, bus galima pradėti darbus. Dėl finansavimo trūkumo kol kas įstrigo ir Projektuotojų–Klaipėdos–Dariaus ir Girėno gatvių sankryžos projektas. Čia taip pat buvo numatyta įrengti žiedinę sankryžą. Beliko tik išsiimti statybos leidimą ir rasti finansavimo šaltinių.

„Praėjusiais metais į gatves kai kur buvo grąžintos ir žaliosios rodyklės, tačiau per metus kai kurias jų vėl turėsime nuimti, nes Transporto kompetencijų agentūra davė pastabų, jog dalis jų nesaugios. Ilgainiui žaliųjų rodyklių neturės likti visai“, – pabrėžė T. Jukna.

Grįžtama atgal

Pernai į gatves Panevėžyje buvo sugrąžinta septyniolika žaliųjų rodyklių jų ankstesnėse vietose. Iš viso šalies savivaldybės nuo 2020-ųjų sausio Transporto kompetencijų agentūrai pateikė 267 prašymus iš naujo įrengti žaliąsias rodykles, iš jų buvo patenkinti vos 107. Apie 40 proc. prašymų grąžinti žaliąsias rodykles atmesta dėl blogo matomumo sankryžose. Panevėžiui rekomenduota įrengti devynias papildomas naujas sekcijas.

Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Virginijus Mačėnas teigė, kad valstybės, kuriose šios žaliosios rodyklės pirmiausia atsirado, jau seniai jų atsisakė.

Ne vieneri metai einama tuo keliu, kad sankryžose nei automobilių, nei pėsčiųjų srautai nesikirstų. Anot jo, kiekvienas, suprantantis, kad saugumas keliuose turėtų būti svarbiausias, suvokia, jog išmaniosios sankryžos – geriausias sprendimas. Pasak pareigūno, kitaip galvoja tie, kuriems svarbiausia kelionės vietą pasiekti keliomis sekundėmis greičiau. V. Mačėno pastebėjimu, Panevėžyje didelių eismo spūsčių net ir piko valandomis retai kada pasitaiko.

„Nesuprantu ir nesuprasiu tų, kurie pritarė šių žaliųjų rodyklių sugrąžinimui. Einame prie to, kad sankryžose tiek automobilių, tiek pėsčiųjų srautai visai nesikirstų, o rodyklių sugrąžinimas vėl tuos srautus dubliuoja. Nors vairuotojai, sukantys per žalią lentelę, turėtų praleisti pėsčiuosius, puikiai matome, kad praktikoje kartais yra kitaip. Pabandyk esant prastam matomumui sustoti ir laukti, kol užsidegs žalia šviesoforo šviesa, stovintieji iš galo ims pypsinti ar pro langus rodyti nepadorius gestus“, – kalbėjo V. Mačėnas.

Kaltininkas – skubėjimas

Pasak Kelių policijos tarnybos viršininko, nereikia nė statistikos pamatyti, kad išmaniosios sankryžos užtikrina saugumą. Pavyzdžiui, Aukštaičių–Nemuno–Ramygalos gatvių sankryža Panevėžyje buvo viena avaringiausių. Prieš pat jos rekonstravimo pabaigą ši vieta paženklinta skaudžios nelaimės, kai į kairę sukantis autobusas mirtinai parbloškė per perėją einančią moterį.

„Ta sankryža išties buvo itin probleminė, o dabar viena saugiausių mieste. Taip, reikia šiek tiek palaukti, bet ar tos kelios minutės mūsų gyvenime kainuoja tiek daug, kad jų nebūtų galima laukti? Nereikia burti iš kavos tirščių, ar dabar susidarys spūstys ties Smėlynės ir S. Kerbedžio gatve, ar ne. Gyvenimas parodys, bet blogiau tikrai nebus“, – patikino V. Mačėnas.

Anot viršininko, dažniausia eismo nelaimių priežastis ne sudėtingos eismo sąlygos, didelis greitis ar kitos priežastys, o skubėjimas. Kartais ir 30 kilometrų per valandą greitis gali būti per didelis.

„Žaliosios rodyklės tuo ir pavojingos, kad psichologiškai skatina vairuotoją važiuoti net nepristabdžius. O kai lyja ir tamsu, pėsčiojo galima ir nepamatyti. Galima ir neviršyti leidžiamo greičio, bet ir tie 30 kilometrų per valandą sankryžoje sukant gali baigtis tragedija. Skubėjimas – dažniausia nelaimių ir skaudžių eismo įvykių priežastis“, – pastebi V. Mačėnas.

Komentarai

  • Gal V.Mačėnas galėtų pasakyti,kada pėstiesiems saugiau:ar,automobiliui sukant į dešnę,kai dega žalias vairuotojams ir pestiesiems,ar sukant į dešnę,kai vairuotojams ir pėstiesiems kertamu keliu sankryžoje dega raudonas,bet vairuotojas suka pagal žalią rodyklę?Jeigu pėstysis eina per draudžiamą raudoną,tai ir kalbėti reiktų apie pėsčiųjų psichologiją,o ne vairuotojų.
    Tos šalys,kurios atsisakė žaliųjų rodyklių,rekonstravo sankryžas taip,kad neliktų 90 laipsnių susikirtimų:įrengė nuovažas i dešnę,žiedines sankryžas,arba išmaniuosius šviesoforus,bet veikiančius taip,kad,didinant sankryžos saugumą,nemažėtų pralaidumas.Lietuvoje ir,ypač, Panevėžyje to nėra,tad žaliosios rodyklės paprasčiausiu ir pigiausiu būdu sprendžia sankryžų pralaidumo padidinimą,nemažinant jų saugumo.
    Verta prisiminti,kaip demagogiškai buvo teigiama,kad žaliąsias rodykles draudžia ES taisyklės,ar,kad kažkur Kaune atlikti pseudotyrimai įrodo didesnį tokių sankryžų avaringumą.Iš esmės jokių rimtų statistinių,ar mokslinių tyrimų dėl žaliųjų rodyklų nėra.Jeigu būtų įrodymų,kad jos mažina pėsčiųjų saugumą,,tai ES ir draustų tas rodykles.
    Sankryžų pralaidumo didinimas reikalingas ne dėl „kelių sekundžių“,o,visų pirma,tam,kad miestuose būtų mažinama oro tarša,trumpinanti žmonių gyvenimą,ypč gyvenančių arti sankryžų,prie kurių nusitęsia stovinčių automobilų eilės.Aišku,kad, žiūrint iš policijos varpinės,svarbus tik vienas rodiklis.
    Įrengiant „išmaniuosius“šviesoforus,galima būtų juos suprogramuoti kintamu laike ir situacijoje režimu,tik Panevėžyje kažkodėl to nedaroma.Išskyrus atvejus,kai prie sankryžos nėra automobilų,jie veikia,tartum būtų be jokio „išmanumo“.
    .

  • O aš esu už tai, kad absoliučiai visos sankryžos būtų išmaniosios ir jokių žalių rodyklių. Dabar baisu net per žalią eiti, nežinia, kokiam asilui sušvies, kad sukantį į dešinę pėstysis turi praleist.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų