Nevėžio upė rizikingai priartėjo prie dumblo saugyklos ir grėsmė, jog jis per metus ar dvejus bus pralaužtas, – labai didelė.

Panevėžio rajone tiksi ekologinė bomba

Panevėžio rajono savivaldybė paskelbė ekstremalią situaciją dėl iškilusios ekologinės grėsmės Nevėžio upei.

Itin lietingą praėjusį rudenį patvinęs Nevėžis Papušių kaime pradėjo ardyti įmonės „Aukštaitijos vandenys“ dumblo saugyklos pylimus. Nors dabar upė nuslūgusi, pavojus, kad pylimas bus pragraužtas, – labai didelis.

Ekstremali situacija buvo paskelbta ir pernai rudenį. Tuomet išvalyta upės vaga, nupjauti medžiai, atlikti reikiami tyrimai, surinkti ikiprojektiniai pasiūlymai. Ekstremalios situacijos operacijų vadovu paskirtas Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas sako, kad situacija per tą pusmetį nepagerėjo. Atvirkščiai – net pablogėjo, nes prarasta dar 90 centimetrų kranto. Dabar Nevėžio vanduo nuslūgęs, tačiau seniūnas neabejoja – nušniokštų tokios pat liūtys, kokios plovė pernai, vėl būtų prarasta dalis pakrantės.

Tonos pavojingo dumblo

Šiuo metu iki dumblo saugyklos pylimo telikę 2,9 metro. Specialistai prognozuoja, kad iki pavojingos akimirkos, kai upės vanduo prasigrauš ir susilies su nuotekomis, teliko metai ar dveji. Saugykloje saugoma apie 250 tūkst. kubinių metrų pavojingo dumblo, užteršto sunkiaisiais metalais. Pasak V. Šležo, optimistiniu atveju teršalai nubėgtų iki Kėdainių, pesimistiniu – pasiektų ir Baltijos jūrą.

Jo teigimu, vienintelė kliūtis užbėgti katastrofai – pinigai. Jų tikimasi gauti iš Aplinkos ministerijos. Rajono savivaldybė yra užsakiusi ikiprojektinius pasiūlymus. Svarstyti trys variantai. Pigiausias – tiesinti Nevėžio vagą. Šie darbai kainuotų apie 170 tūkst. eurų. Visgi tai nebus įgyvendinama. Pasak V. Šležo, žemę šalia upės reikėtų nusavinti, o sklypo savininkė – ūkininkė gavusi ES paramą ir įsipareigojusi nemažinti žemės ploto. Kitur nupirkti jai žemės brangu. Be to, tiesinant upės vagą, būtų smarkiai ardoma ekosistema.

„Labai maža tikimybė, kad gautume teigiamą poveikio aplinkai vertinimą. Tai užtruktų apie metus, išleistume pinigus, gaištume laiką ir sulauktume neigiamo atsakymo – vėl grįžtume prie tos pačios geldos“, – sako V. Šležas.

Anot jo, vienintelė išeitis sustabdyti upės veržimąsi į užteršto dumblo saugyklą – tvirtinti šlaitą. Šlaito tvirtinimas akmenimis, inžinerinės paslaugos, privažiavimo kelias, jei jo prireiktų dėl oro sąlygų, kainuotų apie 350 tūkst. eurų.

Laiko neliko

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Eugenijaus Lunskio teigimu aukščiausi Aplinkos ministerijos vadovai apie grėsmingą situaciją Panevėžio rajone žino. Pasak E. Lunskio, siūlomi įvairūs finansavimo būdai, bet neišvengiamai tektų prisidėti ir Savivaldybei.

„Šiuo metu oficialaus galutinio sprendimo dėl finansavimo užtikrinimo nėra. Situacija iš tiesų nelabai gera, neaiški“, – konstatuoja rajono Savivaldybės administracijos vadovas.

Vien savo jėgomis užtikrinti tokį finansavimą rajono Savivaldybei būtų per didelė našta. Jo teigimu, ateinančią savaitę vėl bus bandoma kalbėtis su ministerijos atstovais.

„Šiuo metu žinau tik tiek, kad upės vagos nekeisime, pigiausio sprendinio nedarysime, stiprinsime krantą, bet kurį būdą rinksimės – ar brangesnį, ar pigesnį – aš irgi kol kas negaliu atsakyti“, – sako E. Lunskis.

Jo teigimu, esant ekstremaliai situacijai, pirkimus būtų galima atlikti ir greičiau, bet projektavimo darbai su visais suderinimais gali užtrukti iki 4 mėnesių. Praktika rodo, kad užtrunka ir ilgiau. Patys rangos darbai užtruktų kelis mėnesius ir priklausytų nuo to, kada būtų atliekami – vasarą ar rudenį.

„Pagal šios dienos situaciją, vasarą nebelabai kas ir būtų daroma, ko gero persikeltų į kitus metus“, – svarsto jis.