P. Židonio nuotr.

Panevėžio metai: piketai, (ne)galimybės ir siurrealistinė kasdienybė

Panevėžio metai: piketai, (ne)galimybės ir siurrealistinė kasdienybė

Metų sandūroje – savotiškas deja vu jausmas: koronaviruso į patalą paguldyti kolegos, pažįstami, artimieji, veidus slepiančios kaukės, ženklai, įspėjantys apie griežto karantino grėsmę, ir tie patys sveikatos linkėjimai. Viskas taip pat, kaip jau buvo prieš metus.

Panevėžiui besibaigiantys 2021-ieji išsiskyrė vienas kitą vejančiais piketais, į teismus persikėlusiomis politinėmis batalijomis, karštomis diskusijomis dėl miesto veidą keičiančių architektūrinių sprendimų. Ir vis dėlto šiame chaose būta ir daug šviesos: amą gniaužė rekonstruojamoje Laisvės aikštėje sušniokštęs naujas fontanas, dešimtmečio diskusijoms tašką padėjo naujos Šiaurinės gatvės atidarymas, miesto centras vis labiau panašėja į senamiestį, o Skaistakalnio parke naujam gyvenimui kyla dar viena miesto istorinė įžymybė – pagal senąsias nuotraukas baigiama rekonstruoti ir autentišką išvaizdą atgaunanti poeto Juozo Čerkeso–Besparnio sodyba Skaistakalnio parke.

P. Židonio nuotr.

2021-uosius Lietuva pasitiko kaip fantastinės realybės romanuose: kontrolės postais prie įvažiavimo į miestus kelių ir tuščiomis gatvėmis. Už judėjimo tarp savivaldybių ribojimų pažeidimus vien Panevėžio apskrityje per pirmuosius du metų mėnesius buvo nubausta maždaug 200 vairuotojų.

Toks siurrealizmas, savotiškai primenantis bauginančiai pranašiško pasaulinio garso serialo „Tarnaitės pasakojimas“ siužetą, virto kasdienybe, besitęsiančia jau antrus metus.

P. Židonio nuotr.

Metų pradžia Panevėžyje buvo karšta. Prieš penkias dešimtis metų statytą kino centro „Garsas“ pastatą nuo rekonstrukcijos į menų centrą saugantys visuomenininkai sausį ir pandemijos akivaizdoje susirinko į piketą, reikalaudami stabdyti projektą ir skanduodami „gėda“ policijos pareigūnams, atvykusiems per karantiną palaikyti viešąją tvarką.

Senojo pastato gynėjai Savivaldybę kaltino, jog rekonstrukcija neteisėta. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija išties buvo iškėlusi klausimą dėl statybos leidimo teisėtumo, visgi statybų prievaizdai kliūčių rekonstrukcijai galop nebematė – inspekcija su Savivaldybe pasirašė taikos sutartį, uždegusią žalią šviesą menų centrui.

Viduržiemį Panevėžyje pražydo ledo gėlės. Laisvės 30-metį Aukštaitijos sostinė paminėjo įspūdingu kūriniu Laisvės aikštėje. Menininko Mindaugo Tendziagolskio sukurtoje ledo skulptūroje įšaldytos 14 rožių Laisvės gynėjams.

Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas penktadienį vienbalsiai išrinktas Regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininku. Juo pavaduotoju tapo Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas.

Vasarį teismui perduota ironiškai vadinama „krapų“ byla. Joje Panevėžio meras Rytis Račkauskas kaltinamas tuo, jog vilniečio verslininko Alvydo Bieliausko prašė esą paslaugos – padengti jo vadovaujamo visuomeninio rinkimų komiteto po rinkimų likusią skolą – 3 tūkst. eurų, mainais žadėdamas, jog Savivaldybės valdomos kelios įmonės suteiks verslininko vadovaujamam krepšinio klubui „Lietkabelis“ papildomą finansinę paramą.

„Krapų“ vardą byla pelnė dėl teisėsaugos dėmesio kito panevėžiečio verslininko kavinėje vykusiai mero gimtadienio šventei. Prokurorai mano, kad patalpos ir maistas buvo suteikti už simbolines kainas.

Meras jam mestus kaltinimus kategoriškai neigia. Byla tebenagrinėjama.

Reikalų su teismais šįmet turėjo ir buvęs parlamentaras, o dabar miesto Tarybos narys, judėjimo „Kartu“ įkūrėjas ir lyderis Povilas Urbšys, užsidirbęs šmeižiko etiketę.

Net du teismai pripažino P. Urbšį kalbėjus netiesą. Panevėžio apylinkės teismas konstatavo, kad Tarybos narys savo viešais pasisakymais žiniasklaidoje apšmeižė verslininką, krepšinio klubo „Lietkabelis“ prezidentą Alvydą Bieliauską. Politikas su tokiu verdiktu nesutiko ir jį apskundė aukštesnės instancijos Panevėžio apygardos teismui.

Visgi šių metų gegužę ir jis patvirtino politiką kalbėjus netiesą. P. Urbšys teismo buvo įpareigotas viešai paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją apie verslininką. Tokį verdiktą politikas dar tikėjosi pakeisti jį apskųsdamas Aukščiausiajam Teismui. Visgi ir šįkart P. Urbšiui teko nuryti karčią piliulę – teismas jo skundą atsisakė priimti.

P. Židonio nuotr.

2021-ieji į Panevėžio istoriją liks įrašyti kaip kino centro „Garsas“ virsmo į menų centrą pradžia. Savotiškai simboliška, kad 1968-aisiais duris atvėrusio „Garso“ pastato rekonstrukcijos darbų startas sutapo su pavasario pradžia – kovo 1-ąja. Sovietinio 3,7 tūkst. kvadratinių metrų kino centro pastatą Respublikos gatvėje rangovas Panevėžio statybos trestas įsipareigojo už daugiau kaip 9 mln. eurų rekonstruoti per 20 mėnesių, vėliausiai darbai gali būti baigti 2023-iųjų vasarą.

Naujame centre atsiras muziejus, ekspozicijų salės, edukacijų erdvės, infocentras, meno knygynas, mediateka, vėliau – antstatas su stogu, pritaikytas apžvalgos aikštelei, ekspozicijoms ir kameriniams renginiams. Centro nuolatinės ekspozicijos pagrindą turėtų sudaryti iš Panevėžio krašto kilusio pasaulinio garso menininko Stasio Eidrigevičiaus darbų kolekcija.

P. Židonio nuotr.

Neslopstant aistroms dėl „Garso“ pastato rekonstrukcijos į menų centrą, moderniojo būsimo statinio šalininkai irgi ėmėsi kino centro gynėjų ginklų. Piketuotojas su Pjero kostiumu ir medicinine veido kauke pirmyn ir atgal žingsniavo Respublikos gatve, nepratardamas nė žodžio, tik gestais rodydamas į plakatus su reikalavimais patraukti rankas nuo miesto statybų ir netrukdyti rekonstruoti „Garsą“ į SEMC.

2021-ųjų pavasarį Panevėžyje vieną piketą keitė kitas. Balandžio pradžioje miestiečių diskusijas įsiūbavo medžio drožėjo Ryčio Zavecko rekonstruotoje Laisvės aikštėje naktį savavališkai pasodintas klevas. Panevėžietis aiškino, jog tai yra jo pilietinė akcija prieš želdinių kirtimus rekonstruojant miesto viešąsias erdves.

Už tokią savavališką veiklą atnaujintoje aikštėje R. Zaveckas greitai sulaukė Savivaldybės raštiško įpareigojimo medį iškasti ir sutvarkyti veją. Panevėžiečiui ignoruojant nurodymą, pati Savivaldybė pasirūpino klevą perkelti į kitą vietą mieste, o R. Zaveckui paskirta sumokėti baudą ir žalos už sugadintą veją aikštėje atlyginimą.

Medžio drožėjas dar bandė bylinėtis, visgi teismas nebuvo jo pusėje ir panevėžiečiui teko baudą sumokėti.

I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Gegužę kolonos automobilių iš įvairių šalies regionų išvažiavo į Vilniuje surengtą didįjį šeimos gynimo maršą – kontroversiškai vertinamą protesto akciją, nukreiptą prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą, lyčių bei LGBT bendruomenės lygias teises visuomenėje.

Panevėžio apskrityje prie šios iniciatyvos prisijungė apie penkis šimtus automobilių, du autobusai ir beveik pusantro tūkstančio žmonių.

Po šios akcijos Panevėžio „Cido“ arena pareikalavo iš Vyriausybės paaiškinimų, kodėl Vingio parke leistas renginys, kuriame dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių, kai Vyriausybės karantino ribojimai draudžia renginiuose viršyti 150 dalyvių.

P. Židonio nuotr.

Visą vasarą į pasimatymus panevėžiečius kvietė renginių ciklas „Susitikime penktadienį“. Savotiška Panevėžio vasaros vizitine kortele tapęs ciklas šįmet išsiskyrė renginių įvairove. Laisvės aikštėje penktadieniais koncertavo Lietuvos scenos garsenybės, vietos atlikėjai, panevėžiečiai užgniaužę amą stebėjo gatvės cirko virtuozų, mimų teatro aktorių pasirodymus, programą praturtino

Danijos teatro DON GNU ir Vilniaus menų spaustuvės unikalus judesio spektaklis „Balansuojantis žmogus“, panevėžiečiai šoko kartu su lindihopo šokėjais ir linijinių šokių atlikėjomis, o penktadienių vakarus užbaigdavo kino seansas Laisvės aikštėje po atviru dangumi.

P. Židonio nuotr.

Panevėžyje griuvo dar vienas sovietmečio „paveldas“ – įvažiavimus į miestą žymėję masyvūs riboženkliai. Beveik keturis dešimtmečius skaičiuojančių riboženklių eros pabaigą paspartino vieną jų juodais ir geltonais dažais išteplioję vandalai. Savivaldybė nusprendė jo nebetvarkyti, o nugriauti visus.

Išmontuojami riboženkliai su užrašu „Panevėžys“ raudonomis raidėmis pastatyti dar apie 1985-uosius. Jų autorius – architektas Juozas Kublickas, suprojektavęs ir Panevėžio santuokų rūmus.

P. Židonio nuotr.

Rugsėjį mokslo metų pradžios rūpesčius nustelbė sumaištis dėl įvesto naujo dokumento – galimybių paso.

Panevėžyje, kaip ir kituose miestuose, prie Registrų centro padalinių nutįso milžiniškos eilės, daugiausia – internetu nesinaudojančių senjorų, atvykusių atsispausdinti popieriaus, atversiančio duris į didžiuosius prekybos centrus, grožio salonus ir daugelį kitų vietų.

Galimybių pasas įvestas tikintis, kad tai paskatins skiepytis. Nors ekspertai dar spalio pabaigoje pradėjo kalbėti, kad ši priemonė nėra efektyvi, galimybių pasas ne tik tebegalioja, bet gruodžio pabaigoje tapo privalomas ir vaikams virš 12 metų.

Registrų centro duomenimis, Lietuvoje bent po vieną kartą galimybių pasą yra išsiėmę jau daugiau nei 2 mln. gyventojų.

Kalėdinių renginių maratono dalyviai, mojuodami galimybių pasais, sausakimšose salėse šėlsta su koncertus vieną po kito rengiančiomis scenos žvaigždėmis, o Vyriausybė grasina nauju karantinu.

P. Židonio nuotr.

Panevėžiui rugsėjį švenčiant 518-ąjį gimtadienį pristatytas naujasis Senvagės fontanas. Plaukiojančio muzikinio šviesų ir projekcijų fontano pasirodymai truko visą rudenį. Net 36 metrų ilgio, beveik 18 metrų aukščio fontanas yra pats didžiausias, naujausias, efektingiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

P. Židonio nuotr.Spalį Panevėžyje atidarytas eismas rekonstruota Elektros gatvė miesto centre. Ji buvo uždaryta nuo praėjusių metų rugpjūčio vidurio, kai įsibėgėjo Laisvės a. ir jos prieigų tvarkymo darbai.

Atnaujintoje Elektros gatvėje asfalto danga pakeista į tamsias trinkeles, taip pat trinkelėmis iškloti šaligatviai – gatvė įgavo senamiesčiui būdingą veidą.

 

P. Židonio nuotr.

Panevėžyje neliko Jaunimo sodo. Parkas, įsiterpęs tarp A. Jakšto ir Marijonų gatvių, nuo lapkričio jau turi naują – Marijonų sodo – vardą. Šios miesto dalies gyventojų iniciatyva grąžinti skolą daug gero Panevėžyje tarpukariu nuveikusiems vienuoliams marijonams ir jų atminimą įprasminti suteikiant parkui vardą sulaukė miesto šviesuolių, vietos valdžios ir Vyriausybės palaikymo.

Gruodį svarbios žinios sulaukė Panevėžio regiono švietimo bendruomenė: duris atvėrė Panevėžio STEAM atviros prieigos centras. Moderniai įrengtose chemijos, fizikos ir inžinerijos, robotikos ir IT, dirbtinio intelekto laboratorijose regiono moksleiviai atliks įvairius bandymus ir eksperimentus. Tokie centrai taip pat veiks Alytuje, Marijampolėje, Šiauliuose, Tauragėje, Telšiuose.

I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Naujam gyvenimui kyla šimtametis praeityje garsaus Panevėžio šviesuolio Juozo Čerkeso-Besparnio raudonplytis namas Skaistakalnio parke. Pabaigtuvių vainiką statybininkai žada kabinti sausį. Tai suplanuoto projekto pirmojo etapo pabaiga. Šalia istorinio palikimo suprojektuoti modernūs stiklo statiniai.

Raudonų plytų pastato fasadas atrodo taip pat, kaip tuomet, kai šioje sodyboje, pramintoje Pragiedruliais, gyveno J. Čerkesas-Besparnis, į kūrybos vakarus rinkdavosi miesto inteligentija. Statybininkams pasiekti tokį rezultatą padėjo išlikusi istorinė medžiaga – šios vietos senos nuotraukos.

Antruoju etapu priestatas po žeme bus pratęstas iki pat Žagienio upelio. Atnaujinta istorinė sodyba bus pritaikyta kultūros reikmėms.

Panevėžyje vairuotojams atverta dešimtmetį panevėžiečių diskusijas kėlusi Šiaurinė gatvė.

P. Židonio nuotr.Gruodį Panevėžyje vairuotojams atverta dar sovietmečiu suplanuota nutiesti Šiaurinė gatvė. Naujoji gatvė, sujungusi Smėlynės ir Pramonės gatves, bene dešimtmetį kėlė panevėžiečių diskusijas. Arčiau jos esančių individualių namų gyventojai protestavo kaltindami Savivaldybę, jog nauja gatvė nuodys Rožyno mikrorajono automobilių išmetamais teršalais, gyventojai kentės nuo triukšmo.

Gatvės tiesimo planus Savivaldybei kuriam laikui teko pristabdyti ir dėl Panevėžį per visą Lietuvą išgarsinusi kliūtis – neva po Rožyną lankstančio šermuonėlio. Aplinkos apsaugos agentūra pareikalavo atlikti „šermuonėlio inventorizaciją“. Tokią užduotį aplinkosaugininkai skyrė gatvės priešininkams aptikus informaciją, jog dar 1988 m. Rožyno apylinkėse pastebėtas retai sutinkamas mažulytis žvėrelis, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Savivaldybei teko užsakyti Gamtos mokslų tyrimo instituto paslaugą. Į Rožyno mikrorajoną atvykę mokslininkai puolė naršyti apylinkes, ieškodami prieš tris dešimtis metų čia prabėgusio šermuonėlio. Paieškos pasirodė esančios bevaisės: mažojo žvėrelio neaptikta nė kvapo. Mokslininkai įvertino, kad vietovė visiškai netinkama gyventi šermuonėliui.

Šiaurinės gatvės projektą palaikiusi kita dalis Rožyno gyventojų ją atidarius kalbėjo apie pagerėjusį susisiekimą su vakarine miesto dalimi – norint ją pasiekti iš šiaurinės miesto dalies nebereikia važiuoti per automobiliais užgrūstą Smėlynės gatvę ir miesto centrą.

Komentarai

  • O, kada nutiesite Vakarinę gatve, nes Kniaudiškių gatvės gyventojai duota nuo automobilių taršos ir didžiulių kamščių

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų