-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vis dėlto slegiančias realijas atsvėrė optimizmą ir viltį įkvepiantys darbai. Vasarą atlikti rinkos tyrimai parodė, kad Lietuvoje aktyviausiai ukrainiečiams aukoja panevėžiečiai – prie paramos iniciatyvų prisidėjo 88 proc. Panevėžio gyventojų, antroje vietoje likusiame Vilniuje – 78 proc.
Nepaisant ekonominių sunkumų, atsinaujinimo pagreitį įgavusi Aukštaitijos sostinė išlaikė tempą – startavo autobusų stoties ir modernaus baseino statybos, bebaigiamas Stasio Eidrigevičiaus menų centras, senuosius šviesoforus keitė naujos žiedinės sankryžos. 2022-uosius teisinga įvardyti ir Panevėžio kultūrinių atradimų metais: vienas kitą keitė netradiciniai meno renginiai, sutraukdavę minias žiūrovų.
„Šiandien miesto gimtadienis?“ – tokį klausimą vieną vasaros penktadienio vakarą Laisvės aikštėje teko išgirsti iš atsitiktinai užsukusio alytiškio. Iki gimtadienio dar buvo likę daugiau nei mėnuo, tačiau ir be jo miesto centras neištuštėjo iki paryčių – Panevėžys šventė vasarą ir gyvenimą.
Prisiminkime, kokie Panevėžiui buvo nueinantieji 2022-ieji, ir pasitikime 2023-iuosius stiprūs, vieningi ir drąsiai žvelgdami į priekį!
G. Kartano nuotr.
Laisvės gynėjų dieną Sausio 13-ąją Laisvės aikštėje iškilo plačiai pasaulyje žinomo dueto – skulptorių brolių Kęstučio ir Vytauto Musteikių ledo skulptūra „Už Laisvę“. Daugiau kaip dešimtmetį Švedijoje, Norvegijoje ir net Karibų salose statantys ledo viešbučius bei galerijas, savo ledo šedevrais skinantys apdovanojimus įvairiuose ledo festivaliuose, broliai specialiai Panevėžiui sukūrė skulptūrą – lede išdrožtą herbą kaip pagarbos ženklą Lietuvos gynėjams.
G. Kartano nuotr.
Panevėžys šiais metais atrado dar vieną įžymybę – mielą senjorą balandžių užkalbėtoją Pijų Bajorūną. Žiemą ties Elektros ir J. Basanavičiaus gatvių sankirta galima pamatyti įspūdingą vaizdą. Tarsi filmo „Vienas namuose“ heroję panevėžietį sparnuočiai apjuosia ratu, įsitaiso jam ant kepurės ar nutupia tiesiai į delnus. Nors tokia Pijaus meilė balandžiams ne visiems patiko, vis dėlto jo gerbėjų būrys tikrai didesnis. Ne vieno panevėžiečio mobiliajame telefone rastume nuotraukų, įamžinusių šio senjoro ypatingą draugystę su miesto balandžiais.
P. Židonio nuotr.
Vasario 16-oji šįmet buvo ypatinga – po pandemijos metų panevėžiečiai vėl suplūdo į Laisvės aikštę pasveikinti vieni kitų ir miesto su Lietuvos valstybės atkūrimo švente. O Savivaldybės pastatas virto didžiuliu ekranu. Ant sienos besikeičiančios vaizdo projekcijos pasakojo Lietuvos ir Panevėžio istoriją.
G. Kartano nuotr.
Kovo 11-ąją minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, ant J. Miltinio dramos teatro priestato sienos atidengta atminimo lenta – panevėžiečių nesusitaikymo su sovietine okupacija liudijimas. Šioje vietoje prieš penkias dešimtis metų du miesto moksleiviai – Albertas Bukauskas ir Robertas Boveris – ant sienos baltais dažais užrašė „Laisvę Lietuvai“. Lentą atidengė R. Boveris su Panevėžio meru R. Račkausku.
P. Židonio nuotr.
Vasario 24-ąją pasaulis pasikeitė. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje virto vienybės ir moralės egzaminu kiekvienam. Pačią pirmą karto dieną panevėžiečiai susirinko į vienybės ir solidarumo su Ukraina akciją „Laisvė šviečia“. „Слава Україні!“ – skandavo tuomet ir iki šiol tebetaria panevėžiečiai. Per šiuos metus iš miesto biudžeto paramai Ukrainai atseikėta 150 tūkst. eurų, besiginančios šalies žmones savo ruožtu rėmė ir patys panevėžiečiai, o šiuo metu Aukštaitijos sostinėje glaudžiasi daugiau nei 1800 karo pabėgėlių. P. Židonio nuotr.
G. Kartano nuotr.
Vienintelio Europoje Panevėžio lėlių vežimo teatro aktoriai surengė tylią protesto akciją Laisvės aikštėje, prašydami pagalbos Ukrainai ir dėkodami Lietuvai už palaikymą.
Menininkai į aikštę susirinko nešini ne tik plakatais, Ukrainos vėliavomis, mėlynais ir geltonais balionais, bet ir lėlėmis marionetėmis.
G. Kartano nuotr.
Netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios internete pasirodė garso įrašas, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp Gyvačių saloje dislokuotų Ukrainos karių ir Rusijos karinio jūrų laivyno karininko. Įraše rusų karininkas sako: „Tai karo laivas. Tai Rusijos karo laivas. Siūlau sudėti ginklus ir pasiduoti, kad būtų išvengta kraujo praliejimo ir nereikalingų aukų. Priešingu atveju būsite subombarduoti.“
Ukrainiečių kareivis atsako: „Rusijos karo laive, eik na***“. Netrukus legendinė ukrainiečio frazė rusų kalba paplito viešose vietose. Lietuvos policija išaiškino, kad laikytina, jog tai yra pilietinė pozicija prieš karinę agresiją, todėl už šio šūkio naudojimą tokiame kontekste netaikoma atsakomybė.
P. Židonio nuotr.
Panevėžio teatro „Menas“ scenoje atgimė jau šešioliktasis kamerinių spektaklių festivalis – tikra šventė teatro gurmanams. Iki šiol festivalyje būdavo parodomi tik lietuvių kameriniai spektakliai, o šįmet renginys išėjo į tarptautinius vandenis. Pirmą kartą festivalio istorijoje jame dalyvaus užsienio šalių – Portugalijos, Lenkijos ir Ukrainos atlikėjai.
G. Kartano nuotr.
Rekonstruojama Kranto gatvė atvėrė po storu asfalto sluoksniu saugotas Panevėžio paslaptis, piešiančias senojo miesto paveikslą. Beveik žemės paviršiuje, vos 35 cm gylyje, archeologai atkasė pastato pamatų fragmentą. Archeologai mano, kad jie pakloti dar XVIII a. pab. – XIX a. antrojoje pusėje.
G. Kartano nuotr.
Panevėžyje kylant naujos kartos muziejui – Stasio Eidrigevičiaus menų centrui (SEMC), miestas savo saugyklose jau turi pačią svarbiausią jo kolekciją. Joninių išvakarėse į Aukštaitijos sostinę vilkikas pargabeno pasaulinio garso menininko, iš Panevėžio krašto kilusio, o pastaruosius keturis dešimtmečius Lenkijoje gyvenančio S. Eidrigevičiaus (viduryje) beveik 900 kūrinių, vertų kelių milijonų eurų. Vasarą Panevėžyje apsilankęs menininkas pats apžiūrėjo statomą SEMC, o spalį šiam muziejui išrinktas ir jau nuolatinis vadovas. SEMC direktore tapo kultūros projektų koordinatorė Vaida Andrijauskaitė, prieš porą metų grįžusi į gimtąjį Panevėžį po daugiau nei dešimtmetį trukusios darbinėmis ir kūrybinėmis patirtimis įspūdingos emigracijos ir per trumpą laiką čia spėjusi išjudinti kultūros lauką visuomenės dėmesio sulaukusiais netikėtais projektais.
P. Židonio nuotr.
„Ekrano“ marios per visą savo istoriją nebuvo mačiusios tokios minios žmonių, kiek jų susirinko rugpjūčio pradžioje lūžus užtvankoje vandenį sulaikančiam įrenginiui. Ši avarija ant kojų sukėlė ne tik užtvankos prižiūrėtojus. Aplinkosaugininkams dabar tenka saugoti nusekusių marių žuvis nuo jas netgi rankomis bandančių gaudyti žvejų. Avarijos tyrimą atlikę mokslininkai konstatavo, kad bėdos buvo užprogramuotos dar prieš daugiau nei keturis dešimtmečius statant užtvanką – pagal marių vandens kiekį sumontuota per silpna konstrukcija.
Nelaimė Panevėžio mariose savotiškai atvėrė Pandoros skrynią – specialistai prabilo, kad kritinės būklės užtvankų šalyje yra per tūkstantį ir tik laiko klausimas, kada jas ištiks panašus likimas.
G. Kartano nuotr.
Panevėžio arena rugpjūtį atsisveikino su maždaug keturiolika metų turėtu „Cido“ vardu. Nutrūkus miesto Savivaldybės sutarčiai su areną nuo 2007-ųjų valdžiusia bendrovė „Panevėžio arena“, neliko ir senojo vardo. Visgi Panevėžio sporto meka nuo gėrimų nenutolo. Generaliniu arenos rėmėju tapus bendrovei „Kalnapilio-Tauro grupė“ ateinantį dešimtmetį bus naudojamas „Kalnapilio“ arenos pavadinimas.
G. Kartano nuotr.
Vasarą Panevėžys penktadienio vakarais ošė. Visą „Susitikime penktadienį“ sezoną Laisvės aikštėje renginiai keitė vienas kitą, Dailės galerijos kiemelyje muzikos gurmanus lepino festivalis „Dūdų vasara“ su geriausiais šalies pučiamųjų orkestrais, sutemus Senvagės pakrantes nusėsdavo minios atėjusiųjų pasigrožėti įspūdingu šokančio fontano pasirodymu, o kavinėse šurmulys netilo iki paryčių – mieste virė naktinis gyvenimas. Su vasara panevėžiečiai atsisveikino paskutinį rugpjūčio penktadienį susirinkę į diskoteką aikštėje su vienu populiariausių Lietuvoje elektroninės muzikos atlikėjų Jovani ir grožėdamiesi išskirtiniais vaizdais – šiuolaikinių technologijų reginiu-misterija „Vilniaus sapnas“.
P. Židonio nuotr.
Besibaigiančiais 2022-aisiais būta ir komiškų nutikimų. Rugsėjo pradžioje socialiniai tinklai lūžo nuo komentarų po nuotrauka autobusiuko, nuskendusio Senvagės tvenkinyje. Laimė, žmonės nenukentėjo – Senvagėje želdynus genėję darbininkai tiesiog paliko mikroautobusą neužtraukę rankinio stabdžio ir šis įriedėjo į vandenį. Genėtojams teko patiems jį ir ištraukti.
P. Židonio nuotr.
Į rudenį Panevėžys įžengė pradėdamas dar vienas miesto veidą pakeisiančias statybas. Savanorių aikštėje kyla naujoji Aukštaitijos sostinės autobusų stotis, suprojektuota Nacionalinės premijos laureato Rolando Paleko.
Dešimtmečius lauktos statybos turėtų trukti dvejus metus. Autobusų stoties veiklą perkėlus iš dabartinių patalpų į naująsias, numatyta rekonstruoti ir senąjį jos pastatą, o esamą peroną paversti žaliąja poilsio zona.
G. Kartano nuotr.
Į Panevėžio istoriją spalio 19-oji neabejotinai įėjo kaip miesto išsivadavimo nuo sovietinių simbolių data. Kristaus Karaliaus katedros kapinėse neliko ginkluoto kareivio skulptūros, žymėjusios sovietinių karių palaidojimo vietą, taip pat pionierių apkabinusios moters statulos. Krekenavos gatvėje neliko Veronikos Vildžiūnaitės kurto memorialo. Skulptūros išgabentos į tokio „paveldo“ muziejų – sovietines realijas menantį Grūto parką šalia Druskininkų.
P. Židonio nuotr.
Pirmą kartą Muzikinio teatro istorijoje jo scenoje sušoktas „Karmen“ baletas sulaukė žiūrovų anšlago. Baltijos baleto teatro režisierės M. S. Šimulynaitės pagal Ž. Bizė-R. Ščedrino „Karmen siuitą“ sukurtas vienaveiksmis baletas keturiems šokėjams ir hologramai – naujiena ne tik Panevėžyje. Tai pirmoji šio kūrinio pastatymo versija, kurioje ypatinga vieta skiriama technologijoms: į spektaklio dramaturgiją lyg atskiras personažas įsiliejo holograminės vaizdo projekcijos.
P. Židonio nuotr.
Panevėžiui 2022-ieji atnešė kultūros proveržį. Vienas kitą keitė įdomūs ir novatoriški kultūriniai projektai. Miestas ūžė ir aptarinėdamas įspūdingą trijų menininkių surengtą šokio spektaklį neįprastoje vietoje – bendrovės „Panevėžio energija“ įspūdingo dydžio buvusioje katilinėje. Didžiulio susidomėjimo sulaukė ir Panevėžio autobusų stotyje pristatytas dar vienas meninis projektas – grojantis autobusas-sintezatorius. Jaunieji menininkai sugebėjo sukviesti žiūrovus į filmo peržiūrą „Panevėžio specialaus autotransporto“ atliekų perdirbimo angare. Meno ir pramonės netikėti deriniai – Panevėžyje pradėjusios veikti „Pragiedrulių“ menininkų rezidencijos vaisiai.
P. Židonio nuotr.
2022-ųjų lapkritį Panevėžyje startavo dar vienas grandiozinis, 27,6 mln. eurų vertės projektas – 57-uosius gyvavimo metus skaičiuojančio ir iki šiol kapitalinio remonto nemačiusio „Aukštaitijos“ sporto komplekso, nuo seno vadinamo sporto rūmais, rekonstrukcija.
Svarbiausias jos akcentas – modernaus, olimpinius standartus atitinkančio 50 m ilgio 10 takų baseino statybos. Sporto rūmuose atsiras ir SPA zona, sporto salės, kineziterapijos kabinetai, kavinė, bus atnaujintas ir dabartinis 25 m baseinas. Atnaujintomis erdvėmis, baseinu galės naudotis ne tik profesionalūs sportininkai, bet ir miestiečiai.
P. Židonio nuotr.
Lapkritį panevėžiečiai juokavo sulaukę istorinio įvykio. Nuimtos grotos nuo dvejus metus buvusio uždaryto tilto, jungiančio A. Jakšto gatvę ir Senvagę. Nors tilto rekonstrukcija atidėta iki pavasario, rangovai, spaudžiami miesto Savivaldybės, pagaliau rado būdų, kaip įrengti laikiną taką.
G. Kartano nuotr.
2022-ieji neeiliniais metais tapo Panevėžio policijai. Net per keturis pastatus skirtingose miesto vietose išsibarstę pareigūnai pagaliau turi erdvius ir modernius namus. Beržų gatvėje gruodžio pradžioje atidarytame naujame policijos komisariato trijų aukštų 8 384,34 kv. m ploto pastate įsikūrė apie 500 darbuotojų iš 17 skirtingų padalinių.
P. Židonio nuotr.
Metams baigiantis galerijoje ant Panevėžio viešbučio fasado iškabinta nauja įspūdingo dydžio darbų paroda. Renovacijos prašančio pastato pilkumą šįkart pridengė šiandienos panevėžiečių skulptorių kūrinių reprodukcijos, perkeltos ant didžiulių tentų. Gali būti, kad ši paroda jau paskutinė. Ilgą laiką apleistą, menininkų darbais dangstomą viešbutį savininkai žada prikelti naujam gyvenimui.
Viešbučio rekonstrukcijos projektui jau yra pritarusi Architektų taryba.
P. Židonio nuotr.
Gruodžio viduryje panevėžiečius ant kojų sukėlė šventvagystė. Miesto centre iš J. Masiulio knygyno pastatytos kalėdinės prakartėlės ilgapirščiai nugvelbė Jėzų. Medinė Kūdikėlio skulptūrėlė grąžinta po kelių dienų. Ją, aplaužytą, knygynui atnešė panevėžietė su mažamečiu sūnumi. Skulptūrėlę jie rado sniege netoli prekybos centro Ukmergės gatvėje.
