Panevėžio apskrities įstaigos neranda valstybės tarnautojų

Panevėžio apskrities įstaigos neranda valstybės tarnautojų

Šiais metais Panevėžio apskrities teritorijoje esančios valstybės ir savivaldybių įstaigos Valstybės tarnybos portale paskelbė 100 konkursų ir atrankų į valstybės tarnybą.

Didžioji dalis bandymų susirasti reikiamą valstybės tarnautoją buvo nesėkmingi. Net 57 konkursų (57 proc.) neįvyko. Pagrindinės priežastys – pretendentai neatitiko reikalavimų, nesulaukta nė vieno prašymo dalyvauti konkurse, prašymus pateikę pretendentai neatvyko į konkursą.

Nesėkmingiausiai valstybės tarnautojų atranka vyko į Kupiškio rajono teritorijoje esančias įstaigas – neįvyko 3 iš 4 skelbtų konkursų. Iš 7 Panevėžio rajone skelbtų konkursų nesėkmingi buvo net 5 konkursai, Pasvalio rajone – 7 iš 10. Be nugalėtojo liko 16 iš 24 Biržų rajono įstaigų skelbti konkursai. Rokiškio rajone – 5 iš 9, Panevėžio mieste – 21 iš 46.

Kaip sakė nuo 2019 m. visų Lietuvos valstybės tarnautojų atranką centralizuotai organizuojančio Valstybės tarnybos departamento direktorius Gediminas Miškinis, priežastys čia įvairios. Mažesniems, atokiau nuo pagrindinių centrų esantiems miestams sudėtingiau pritraukti reikiamą išsilavinimą turinčius specialistus. Štai Vilniuje, Kaune į vieną valstybės tarnautojo vietą būna ir 70, ir 90 pretendentų. O tokiuose nedideliuose miestuose kaip Kupiškis, Pasvalys, Biržai – vos po keletą ir tie patys dažnai neatitinka keliamų išsilavinimo, patirties reikalavimų. O pasitaiko, kad ir nė vieno prašymo nesulaukiama.

Dėl tinkamų pretendentų stokos nepavyksta įstaigų ar jų padalinių vadovų (pavyzdžiui, seniūnų) konkursai. Mat Valstybės tarnybos departamento sudaryta komisija įstaigos ar jos padalinio vadovo konkurso metu atrenka du geriausiai pasirodžiusius laimėtojus, o kuris iš jų užims pareigas, sprendžia į pareigas priimantis asmuo. Bet jei nėra 2 laimėtojų, pavyzdžiui, būtiną bent 6 balų įvertinimą gauna tik vienas pretendentas, konkursas laikomas neįvykusiu.

Kaip teigiama Valstybės tarnybos departamento pranešime, mažame mieste dažnai nėra reikalingų specialistų, o iš didmiesčių juos atsivilioti sunkoka.

Abejojantiems, ar šiuolaikinė valstybės tarnautojų atranka yra skaidri, G. Miškinis teigia, kad nepotizmui atrankoje į valstybės tarnybą praktiškai nebėra galimybių. Mat atranka vyksta centralizuotai. Tarnautojo ieškančios įstaigos atstovai, kurie teoriškai galėtų turėti interesą atrinkti kokį konkretų žmogų, pretendentų vertinimo komisijose sudaro mažumą. Didžioji dalis komisijos narių yra Valstybės tarnybos departamento specialistai, jų vertinimai turi persvarą. Išimtis yra seniūnų konkursai, kur didelę dalį komisijos narių sudaro seniūnijos atstovai – seniūnaičiai.

Taip pat taikoma ir daugiau priemonių siekiant kuo didesnio konkursų skaidrumo. Pavyzdžiui, suvienodinti pareigybių aprašymai, eliminuojant galimybę pareigybės aprašymą pritaikyti prie konkretaus pretendento – identiškoms pareigybėms taikomi tokie patys išsilavinimo, patirties, kompetencijų reikalavimai.

Komentarai

  • Ne specialistu nera , o neina del algos Jauni nori uzdirbt kad galetu islaikyt seimas ir moket bustu paskolas O i valstybes tarnyba eina arba tie kurie nori turet darba is bedos kol suras geriau arba jau pensijai kvepuojant i nugara reikia bandyt jieskot bet kur Seniunas ar pavaduotojas pradejes karjera gauna maziau nei dabartiniai bomzai pasalpininkai Tai visiska geda valstybei Savivaldybes jau tapo seneliu prieglaudom nes mazesniu miestu istaigose vidutinis amzius siekia 55-60 metu

  • Tiesa. Ale organizuojami „konkursai“ tik dėl akių kai laimėtojas jau matuojasi būsimą kėdę. Žmonės tai seniai žino ir nebedalyvauja

    • Atsakyti
  • Dalyvis seniai žino, kad laimėjo, o kiti dalyviai tik dėl skaičiaus ir akių, kad konkursas vyksta.

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų