-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kokiose vietose siūloma apgyvendinti nelegalius migrantus, kol kas neatskleidžiama, baiminantis vietos žmonių nepasitenkinimo.
Lietuvos pasienyje su Baltarusija šįmet jau sulaikyta daugiau nei 1500 nelegaliai sieną kirtusių asmenų, daugelis jų – iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių. Ties Druskininkais pradedama statyti vielų užkarda, sienos apsaugai telkiama ir kariuomenė. Tuo pat metu sprendžiama, kur apgyvendinti nelegalius migrantus, mat Pabėgėlių centras ir šalia jo išdygęs palapinių miestelis jau perpildytas.
Turto bankas Vidaus reikalų ministerijai bei Turto valdymo ir ūkio departamentui pasiūlė daugiau nei 20 įvairių objektų visoje Lietuvoje, kurie galėtų tikti pabėgėlių priėmimo ir laikino apgyvendinimo centrams įrengti. Pasiūlyti objektai – daugiausia buvusių profesinių mokyklų ir jų bendrabučių pastatai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio regionuose. Visi pasiūlyti objektai didesni nei 1500 kv. m, dažnai turintys kiemus, teritoriją aplink.
Turto banko skyriaus komunikacijos konsultantė Jolita Skinulytė-Niakšu teigia kol kas negalinti atskleisti, kokie konkrečiai objektai ministerijai pasiūlyti Panevėžio regione. Anot jos, tai labai jautrus klausimas, todėl ši informacija bus paviešinta tik tuomet, kai Vyriausybė galutinai apsispręs, kur priglausti nelegalus.
„Konkretūs objektai bus įvardyti, kai VRM apsispręs dėl jų tinkamumo. Nesinori visuomenėje kelti nereikalingos įtampos, nes gali būti, kad iš mūsų 20 pasiūlytų objektų tiks tik kokie trys ar vienas. O gal ir nė vieno. Tai jautrus klausimas. Mūsų buvo paprašyta peržiūrėti savo turimą turtą, kuris galėtų tikti šiai funkcijai atlikti. Tą ir padarėme. O sprendimas – jau ministerijos“, – komentavo J. Skinulytė-Niakšu.
Visos savivaldybės yra nežinioje, kokius objektus, kaip tinkamus pabėgėliams apgyvendinti, Turto bankas pateikė ministerijai. Tėra žinoma, kad šiame sąraše minimas ir Panevėžio regionas. „Sekundės“ nuotr.
Kokie pastatai buvo pasiūlyti pabėgėliams, nežino nė pačios savivaldybės. Panevėžio rajone tarp pastatų, priklausančių Turto bankui, yra ir prieš beveik dvejus metus uždaryta vaikų stovykla „Trimitas“ Karsakiškio seniūnijoje, Bygailių kaime. Šiuo metu 12,9236 hektaro sklypas su gyvenamaisiais namais, vasarnamiais, bendrabučiu, tualetais-prausyklomis, valgykla ir ūkiniais pastatais ruošiami parduoti aukcione. Ar buvusi vaikų stovykla irgi yra įtraukta į ministerijai pateiktųjų 20-ies objektų sąrašą, irgi nežinia.
„Klaipėdoje pabėgėliams buvo skirtas daugiabutis visai neatsiklausus šalia gyvenančiųjų, tad kilo didžiulis nepasitenkinimas. Niekas nenori tokių kaimynų.“
A. Pocius
Anot Panevėžio rajono savivaldybės mero pavaduotojo Antano Pociaus, kol jie neturi informacijos, ar tarp Turto banko atrinktų objektų yra esantieji Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, nieko komentuoti negali.
„Kol kas jokios informacijos neturime. Kai sulaukėme prašymo VRM pateikti savo turimus pastatus, kurie būtų tinkami pabėgėliams apgyvendinti, rašėme, kad Panevėžio rajono savivaldybės žinioje tokių nėra. Žinoma, turime kelias uždarytas mokyklas Geležiuose, Linkaučiuose bei kitur, tačiau ten tik tušti pastatai – teritorija neaptverta, nėra higienos poreikiams patenkinti tinkamų patalpų, tokių kaip dušai“, – teigė A. Pocius.
Pasak mero pavaduotojo, tam, kad būtų galima bent minimaliai pritaikyti turimas patalpas, reikia nemažų tiek laiko, tiek ir finansinių investicijų.
„Pavyzdžiui, buvę Linkaučių vaikų globos namai Tarybos sprendimu keliaus į aukcioną ir bus ruošiami parduoti. Teoriškai galima būtų ir čia apgyvendinti pabėgėlius, bet praktiškai tas sunkiai įmanoma. Ten nėra nei lovų, čiužinių, nei kitų reikalingų apgyvendinimui priemonių. Virtuvės likusios, maisto būtų galima pasigaminti, bet, kaip suprantu, jie patys maisto nesigamina, valgo jau pagamintą. Idealiausiai tam tiktų viešbučiai, bet niekas nenori šių žmonių priimti“, – kalbėjo A. Pocius.
Rajono vicemero teigimu, svarbu ne tik patalpos. Daug aktualesnė problema, ar pati bendruomenė bus pasirengusi priimti gausų pabėgėlių būrį. Anot A. Pociaus, prieš priimant tokį sprendimą, būtina gauti bendruomenės pritarimą.
„Klaipėdoje pabėgėliams buvo skirtas daugiabutis visai neatsiklausus šalia gyvenančiųjų, tad kilo didžiulis nepasitenkinimas. Niekas nenori tokių kaimynų. Jeigu Linkaučiuose apgyvendintume šimtą nelegalių migrantų ir jie nebūtų saugomi, o laisvai galėtų vaikščioti po kaimą, žmonėms būtų šokas. Jeigu nesugebėsime užtikrinti saugumo, gali pasitaikyti visokių incidentų“, – nerimauja A. Pocius.
Jo teigimu, Panevėžio rajonas laukia Vidaus reikalų ministerijos sprendimų bei konkrečių siūlymų, tuomet ir bus galima svarstyti apie Savivaldybės indėlį tvarkantis su migrantų krize.
„Problema gana sudėtinga. Norint apgyvendinti žmogų, kad ir migrantą, privalu pasirūpinti, jog jis turėtų kur atsigulti, kuo užsikloti ir pavalgyti – būtiniausi fiziologiniai poreikiai turi būti patenkinti. Bet pats svarbiausias klausimas, ar pati bendruomenė sutiks priimti pabėgėlius“, – pabrėžė A. Pocius.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius T. Jukna teigė, kad negali būti įpareigojimų savivaldybėms, jei jie keltų grėsmę vietinių gyventojų saugumui. „Sekundės“ nuotr.
Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna taip pat teigė, kad Turto bankas nėra jų informavęs apie galimas vietas, kurios būtų tinkamos pabėgėliams apgyvendinti. Laisvų profesinių mokyklų bendrabučių Panevėžyje nėra, o apgyvendinimas pačių mokyklų patalpose būtų tik laikinas sprendimas – kol į mokyklas grįš vaikai.
„Problema yra ne apgyvendinimas, o maitinimas, apsauga, gydymo užtikrinimas. Iš principo yra blogas dalykas pabėgėlius, kurie turi karantinuotis, išmėtyti po visą Lietuvą. Taip neturi būti. Turėtų būti sutelkiama vienoje kažkokioje teritorijoje“, – mano T. Jukna.
Anot administracijos direktoriaus, didžiausias iššūkis būtų užtikrinti saugumą. Tokiu atveju teritorija privalo būti visą parą aptverta ir saugoma. Tik bėda, kad policija nėra pavaldi savivaldybėms, o apsauga neturi teisės net liestis prie žmogaus.
„Kaip savivaldybės galėtų užtikrinti saugumą? Kaip migrantams išaiškinti, kad negalima išeiti iš paskirto būsto, nes privalu dvi savaites karantinuotis? Be fizinės apsaugos to padaryti neįmanoma. Policijos ar kitos struktūros rūpestis turėtų būti apsaugoti tokias teritorijas, kuriose būtų sutelkti pabėgėliai. Kol ši problema nebus išspręsta, pabėgėliai negali būti tiesiog numetami savivaldybėms“, – tvirtino T. Jukna.
Tiesa, direktorius pripažįsta, kad jeigu Ekstremalių situacijų komisija įpareigotų visas savivaldybes priimti tam tikrą skaičių pabėgėlių, jos negalėtų atsisakyti. Visgi, T. Juknos nuomone, negali būti įpareigojimų, kurie keltų grėsmę vietinių gyventojų saugumui.
„Mes turėjome būtinybę savo tautiečiams suteikti galimybes karantinuotis atskiruose butuose. Bet mūsų žmonės yra atsakingi, žino, kas gresia už karantino sąlygų pažeidimus. O migrantai, kurie nelegaliai kirto sieną, neaišku net kokiais ketinimais atvyko į Lietuvą, nežinia, ar supras, kad negali palikti skirtų patalpų. Saugumo klausimai turi būti išspręsti prieš atsiunčiant pabėgėlius“, – pabrėžė T. Jukna.
