Odė pieštukui

Nebūtų „teatro gimnazija“, jeigu apsieitų be improvizacijos. Taip ir įsivaizduoji, kaip kažkas užduoda temą, o jaunieji Juozo Miltinio gimnazijos kūrėjai panyra smagioje improvizacijoje – šiandien apie pieštuką.

Danielė Lukoševičiūtė (9 kl.)

„Pradinėse klasėse esu rašiusi dienoraštį, dabar neberašau, nes nebeturiu laiko. Jei rašyčiau knygą, gal būtų kažkas panašaus į dienoraštį… Kuriantys žmonės kitokie – jie viską mato ne taip paviršutiniškai…“

Aš tik pieštukas

Aš – pieštukas…
Mintis aš tavąsias
Užrašyti galiu
Ant balto lapo.
Nebijok –
Tikrai jų neišduosiu.
Aš tik pieštukas…
Kas skauda ar spaudžia –
Rašyk…
Aš toks, kaip ir tu,
Daug kritęs ir skilęs,
Bet aš tik pieštukas,
Aš išgyvensiu
Kartu su tavim.
Kai jau neskaudės ir nespaus,
Ištrinsim grafito raštus…
Juk aš tik pieštukas…

Dovydas Bagdonas (9 kl.)

Mokytoja Lina Rastenienė: „Dovydas nekuria tekstų savo malonumui, bet yra bandęs… Lengviau kurti poeziją, nes ji rimuojasi. Kūryba galėtų būti smagus būdas praleisti laiką. O jei rašytų knygą, tai būtų nuotykių romanas…“

Pieštukas
Jis – linijų kūrėjas,
Jis – mūsų padėjėjas!
Jis mažas, plonas, bet stiprus –
Sutaikyt gali mus visus.

Pieštukas rašo, dirba jis –
Galvoju aš, o klauso jis.
Jis perduoda žinias gilias,
Bet vis dėlto juk rašom mes!

Pieštukas silpnas, miršta jis,
Jį reikia drožti vis ir vis…
Širdelė jo jau sutrupėjus
Ir ašarėlė nuriedėjus…