P. Židonio nuotr.

Nevėžis laukia šienpjovių

Nevėžis laukia šienpjovių

Nusekusį, gerokai prižėlusį, o savaitės pradžioje dar ir naftos produktų vaivorykštėmis nuspalvintą Nevėžį planuota pradėti šienauti šią savaitę. Tačiau tuo užsiimsiantys Marijampolės laivavedžiai dar nespėjo nušienauti nusekusių Suvalkijos upių, tad upiapjūtės pradžią Panevėžyje teko nukelti.

Iššienauti per Panevėžį tekančios Nevėžio upės vagai šiemet skirti 25 tūkst. eurų. Šias lėšas, nušienavę pusseptinto kilometro upės vagos, pasidalins du šių paslaugų tiekėjai.
Didžiąją upės dalį – apie penkis kilometrus nuo Smėlynės gatvės tilto iki pat Vakarinės gatvės tilto ir ten esančios užtvankos – šienaus iš Marijampolės atvyksiantys ir savo amfibiją atsivešiantys laivavedžiai.
Nuo J. Biliūno gatvės tilto-užtvankos iki Smėlynės gatvės tilto upę šienaus „Panevėžio specialaus autotransporto“ laivavedys šios bendrovės turima amfibija.
Tačiau kol kas nė viena vandens augalus raunanti ir pjaunanti mašina į Nevėžį nenuleista: užtrukus darbams kituose vandens telkiniuose, upiapjūtę teko atidėti.

Turėję Nevėžį pradėti šienauti šią savaitę, amfibijų laivavedžiai darbo imsis kiek vėliau. P. Židonio nuotr.

Lėčiausia šalies upė

Panevėžio savivaldybės ekologė Rūta Taučikienė „Sekundei“ patvirtino turėjusi pažadą, kad didžioji upės vagos dalis bus pradėta šienauti liepos 24-ąją.
Žoles iš Nevėžio rauti bei jas nupjauti patikėta specialistams iš Suvalkijos – pernai konkursą dvejų metų darbams laimėjusiai bendrovei „Marijampolės švara“.
Tačiau įvykus pokyčiams „Marijampolės švara“ šiuo metu yra tapusi Vilniuje įkurtos, įvairiuose šalies miestuose veikiančios bendrovės „Ecoservice“ dalimi.
Be to, anot ekologės, pastarųjų metų sausros lėmė, kad pradėjo užželti ne viena šalies upė bei kiti vandens telkiniai.
O Nevėžyje vandens augalai visuomet ypač gerai vešėjo dar ir todėl, kad tai – lėčiausiai tekanti Lietuvos upė.
Nukritus vandens lygiui saulės spinduliai vandens augalus perskrodžia kone iki pat jų šaknų, o tai ir skatina spartų jų vešėjimą.

Prisideda ir sausros

Valant Nevėžį, kasmet nupjaunama ar išraunama iki šimto tonų vandens augmenijos. Visa tai surenkama ir išgabenama į Panevėžio rajono Dvarininkų kaime esančią žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę. Per metus kitus iššienautos žolės virsta trąša – kompostu.
Prieš kelerius metus buvo iškasamas ir išvežamas ir Nevėžyje susikaupęs dumblas. Jis – terpė vandens augalams vešėti.
„Nevėžis šienaujamas nuo 2014-ųjų. Jei to nebūtų daroma, kažin kaip dabar atrodytų ši per Panevėžį tekanti upė“, – dėmesį atkreipė R. Taučikienė.
Anksčiau vien palei Nevėžio krantus augusi vandens augmenija, specialistės teigimu, šiemet gerokai išplito net ir į vagos vidurį.
Jos gausu po Smėlynės gatvės tiltu, apžėlusi upės vaga ties Taikos alėja.
„Sausos dabar nebe tik vasaros – atėjus rudeniui taip pat kritulių iškrenta mažiau, nei būdavo įprasta, tad vandens lygis nebeatsikuria“, – konstatavo ekologė.
R. Taučikienė teigė, jog žydint augalams Nevėžis pastaruoju metu pasidengia net savotiška žiedadulkių plėvele. Trūkstant kritulių, plėvelė išsilaiko ir praėjus augalų žydėjimo metui.

Liūtis išplukdė vaivorykštę

Kiek sausra kamuoja Nevėžyje besiveisiančias žuvis, pasak ekologės, atsakys šiuo metu vykdomas monitoringas, kurio duomenų dar laukiama.
Aiškinamasi, koks deguonies kiekis upės vandenyje, tiriama galima tarša ir kiti parametrai.
Šiemet, R. Taučikienės teigimu, mieste atnaujinami lietaus nuotekų tinklai, vadinasi, ir per miestą tekanti upė bus dar švaresnė.
Kita vertus, specialistė atkreipė dėmesį, teršalai su lietaus vandenimis į Nevėžį vis dar patenka iš įvairiomis trąšomis tręšiamų ūkininkų laukų.
Kad lietaus vanduo į Nevėžį atneša teršalų, liudininkais vakar teko būti ir „Sekundės“ korespondentams. Apžiūrint užželiančią upę, akis užkliuvo už vaivorykštės spalvomis nusidažiusio upės vandens netoli Smėlynės gatvės tilto.
Nuo Nevėžio sklido ir stiprus naftos produktų kvapas.
Apie teršalus Nevėžyje informavus Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos viršininkę Ievą Jakupkaitę, šioji į taršos vietą atsiuntė aplinkos apsaugos inspektorius.
Specialistai nustatė, jog vaivorykštės spalvos teršalai į upę su lietaus vandeniu pateko per paryčiais Panevėžį nuskalavusią liūtį. Ištiesę specialią užtvarą, ugniagesiai ėmėsi surinkti teršalus, jie bus susiurbti ir utilizuoti.

Šienauja ir kaimynai

Augmenija iš Nevėžio šalinama ne vien Panevėžyje.
Kaimyninio Kėdainių miesto seniūnijos seniūnas Algirdas Krivičius teigė, jog kasmet Nevėžis šienaujamas ir šiame mieste.
„Šienaujame upės vagą ties senamiesčiu, o tai sudaro kiek daugiau nei kilometrą“, – sakė seniūnas.
Pasak jo, savivaldybės konkursus Nevėžio vagai išvalyti pastaruoju metu laimi Klaipėdoje įkurta įmonė. Tad būtent iš uostamiesčio į Kėdainius atgabenama amfibija, atvyksta laivavedys.
„Turime labai gražų senamiestį, puikiai sutvarkytą Nevėžio pakrantę, tad upę šienaujame visų pirma dėl estetikos, kad būtų gražu“, – paaiškino A. Krivičius.

 

Komentarai

  • Išleiskit skrajutę kaip reikia tvarkyti viso miesto gatves, želdynus, tuo pačiu kreipkitės į visuomenę prisidėti.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų