-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Ties Panevėžio ir Radviliškio rajonų riba ūkį turinti G. Kiaunienė panevėžiečiams atvežė virš 600 litrų ką tik pamelžto pieno.
Daugiau gabenti ūkininkė nerizikavo baimindamiesi, kad gali neatlaikyti skolinta priekaba.
Pieną dalinti jai padėjo ne tik sutuoktinis, bet ir Julius Janušas, kurio tėvai Biržų krašte taip pat turi pieno ūkį. Atvežti pieno miestiečiams ūkininkė žada ir šiandien, o antradienį nemokamai jį pilstys Biržuose.
„Nenorėčiau, kad mano vaikai patirtų, ką aš dabar patiriu. Su vyru grįžome iš emigracijos turėdami labai didelių svajonių. Mano šeima buvo pasiryžusi karves parduoti į Lenkiją, tik per ašaras perkalbėjau. Dabar per ašaras galvoju, kaip iš to greičiau išeiti“, – šluostydamasi akis prie cisternos su dalijamu pienu „Sekundei“ kalbėjo G. Kiaunienė.
Tiesiai iš ūkio atgabento pieno panevėžiečiai atėjo nešini 1,5–2 litrų plastikiniais buteliais, stiklainiais ar penkialitriais kibirėliais.
G. Kiaunienės ūkyje per parą iš maždaug 65 karvių primelžiama apie 1,5 tonos pieno.
„Turime patvirtintą ūkio modernizavimo projektą, bet svarstome jo atsisakyti. Jau sausį mums gerokai trūko pinigų sąskaitoms apmokėti, o apie vasarį net nebešneku“, – guodėsi ūkininkė.
Nors dabar skelbiama, kad 2022 metai šalies pieno ūkiams buvo labai pelningi, pasak G. Kiaunienės, tokios žinios klaidingos.
Ūkininkė pasakoja, kad jiems pieno supirkimo kaina pradėjo augti pernai sausį–vasarį, daugiausia buvo mokama liepą – 47,7 cento už kilogramą, bet nuo rugsėjo kaina vėl pradėjo kristi.
Dar šį sausį ūkininkei mokėta po 33 centus, o vasarį – jau tik 27 centai, kas, anot G. Kiaunienės, yra žemiau savikainos.
Anot jos, kuo pieno ūkis modernesnis, tuo pieno savikaina – didesnė. Vienuose ji siekia 33 centus, kituose – apie 30 ct, o G. Kiaunienės ūkyje – 33–35 centai.
Nors su esamomis pieno supirkimo kainomis ji sunkiai bepajėgia išlaikyti ūkį, tačiau likviduoti irgi negali.
Dar beveik metus privalo vykdyti jaunojo ūkininko programos įsipareigojimus. Jei ūkio atsisakys anksčiau termino, teks valstybei grąžinti pinigus.
G. Kiaunienė kaip vieną iš galimų išeičių mato galimybę persiorientuoti į kitą veiklą, nes dar augina ir grūdines kultūras.
Ties Panevėžio ir Radviliškio rajonų riba ūkį turinti G. Kiaunienė panevėžiečiams atvežė apie 600 litrų ką tik pamelžto pieno.
Pastarąsias kelias dienas G. Kiaunienė nemokamai pieną dalino atvykstantiems į jos ūkį.
„Pirmą dieną apėmė toks jausmas kaip išlošus milijoną. Labai nerealu ir pinigais nepamatuojama. Labai gera pamatyti, kad esame reikalingi. Labai noriu pasiųsti žinutę dar ir miesto žmonėms, kad ne ūkininkas kaltas dėl pieno kainų parduotuvėje“, – sako ūkio šeimininkė.
Ji džiaugiasi, kad žmonės jau supranta, kaip gyvena ūkininkai. Mat iki šiol dažniausiai kalbos krypdavo apie naujus ūkininkų traktorius, nors iš tiesų šie pirkti su paskolomis ir Europos Sąjungos parama.
„Dabar matome, kad žmonės mus supranta ir gaili. Viena pieno atėjusi moterytė net su ašaromis šnekėjo, kaip mums sunku. Aš stengiuosi laikytis, nes labai skaudu šnekėti apie savo situaciją“, – panevėžiečių reakcija sujaudino G. Kiaunienę.
Šviežio pieno į miestą atvežusi Gabija pinigų už tokį gėrį neprašė. Tačiau panevėžiečiai ne tik dėkojo, bet ir stengėsi atsilyginti kas kuo gali: vieni palikdavo pinigų, kiti – bent šokolado.
Palaikydami ūkininkus, pinigų įmetė ir tie praeiviai, kurie pieno visai neėmė.
Pasak A. Pačekajūtės, dar prieš 15 metų centrinėje turgavietėje kone trys dešimtys ūkininkų siūlydavo savo pieno produkciją. Dabar tokių belikę du. P. Židonio nuotraukos.
Prie tiesiai iš ūkio atgabento pieno Ukmergės gatvėje išsirikiavo ilga eilė.
Vieni atėjo nešini 1,5–2 litrų plastikiniais buteliais, kiti stiklainiais, o kai kas ir 5 litrų kibirėliais.
Kalbinti panevėžiečiai tvirtino atėję ne dėl nemokamo pieno, bet palaikyti ūkininkų.
Panevėžietis Giedrius džiaugėsi iš pieno vėliau susispausiantis sūrį. Jis teigia suprantantis, į kokią sunkią padėtį įpuolę Lietuvos ūkininkai.
„Jiems supirkimo kaina tiek numušta, o mes, vartotojai, parduotuvėje už litrą pieno kiek sumokame! Kainų skirtumas didžiulis, o ir kokybė kita“, – piktinosi Giedrius.
Eilėje mindžikavęs panevėžietis Gintautas prisipažino retai perkantis pieną iš ūkininkų, mat reikėtų kažkur važiuoti jo ieškoti.
Tad šįkart pasinaudojo proga jo gauti pačiame miesto centre. Jis teigė pieną rauginsiantis, o tokį bus labai skanu valgyti su karštomis virtomis bulvėmis.
Gintautas teigė norintis palaikyti savus pieno gamintojus.
„Reikia palaikyti ūkininkus. Valdžiai jie nelabai rūpi. Ūkininkams reikia dirbti už nulį – tiek darbo, tiek visko įdeda, o pelno jokio! Pienas atiduodamas perdirbėjams, o šitie kraunasi kapitalą, jie tai neskursta. Kaip ir prekybininkai – iš ko jie paskui akcijas daro?“ – svarstė Gintautas.
Sonata prisipažino, kad jai baisoka situacija, kai ūkininkai priversti pieną išpilti laukuose.
Moteris sako parnešianti pieno ne tik sau, bet ir pasidalysianti su mama.
Ji vylėsi, jog nesvarbu, kiek žmonės paaukoja už nemokamai pilstomą pieną, tačiau iš tokios akcijos ūkininkams daugiau naudos, nei gauti tokią žemą kainą iš supirkėjų.
„Vieni daugiau, kiti mažiau paaukoja, bet gal ūkininkams vis didesnis pinigėlis išeis“, – tikėjosi Sonata.
Panevėžio centrinę turgavietę valdančios bendrovės „Kauptė“ direktorė Asta Pačekajūtė teigė, kad vos išvydę socialiniuose tinkluose žinią apie nemokamai dalinamą pieną, internautai žaibiškai ir patys ją pradėjo platinti.
Anot direktorės, norėta ūkininkus įleisti į turgaus vidų, tačiau jie jau buvo susitarę su miesto Savivaldybe dėl akcijos šalia turgavietės. A. Pačekajūtė sutinka, kad tokiam reikalui vieta gatvėje, prekybos centro pašonėje, yra išties tinkamesnė.
„Tai yra akcija, kurią turi visi pamatyti ir išgirsti. Skaudu, kai tiek daug darbo įdedantis ūkininkas negali išgyventi“, – sako turgavietės vadovė.
Ji prisiminė ir turguje pienu bei jo produktais prekiavusių ūkininkų liūdną istoriją.
Maždaug prieš 15 metų centrinėje turgavietėje kone trys dešimtys ūkininkų siūlydavo savo produkciją. Dabar tokių belikę du.
A. Pačekajūtės manymu, tokia tendencija rodo, jog iš smulkiojo verslo ateityje norima padaryti tuščią vietą.
