Panevėžyje aštrėjant konkurencijai laidojimo versle, jo atstovus sukiršino naujiena, kad Savivaldybė iš savo kišenės ėmėsi apmokėti kai kurias ritualines paslaugas. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Nemokama paslauga sukiršino laidotojus

Nemokama paslauga sukiršino laidotojus

Panevėžyje sparčiai mažėjant gyventojų, laidojimo paslaugų teikėjai ėmė jausti žvėrišką konkurenciją. Dėl kiekvieno užsakymo kovojančias įmones sukiršino pasklidęs gandas, esą mieste kažkas pradėjo laidoti už dyka.

 

Daug metų ritualinių paslaugų versle besisukanti panevėžietė Irena Skorupskienė nustėro nugirdusi, neva konkurentai klientus ėmėsi vilioti siūlydami palaidoti nemokamai. Verslininkė tikina tokių gandų prisiklausiusi ne iš vieno, todėl sunerimo: ar kažkas rado nežinomą būdą labdaringai teikti ritualines paslaugas, ar Panevėžyje pradėjo suktis nesąžiningi veikėjai.

„Su viena kliente pasirašėme įgaliojimą tvarkyti jos gyvenimo draugo laidojimo reikalus. Miręs 51-erių vyras apsinuodijo neaiškiu skysčiu, teko atlikti teismo medicinos ekspertizę mirties priežasčiai nustatyti. Tačiau dar tą pačią dieną užsakovė pranešė, kad susirado kitą įmonę, kuri palaidos nemokamai“, – pasakojo laidojimo namų „Paskutinysis sudiev“ savininkė I. Skorupskienė.

Ji tvirtino negalinti suprasti, kaip įmanoma nemokamai palaidoti mirusįjį. Verslininkė suskaičiavo, kad tokios paslaugos Panevėžyje kainuoja mažiausiai 500–600 eurų. Valstybė mirusiojo artimiesiems skiria 304 eurų paramą, tačiau šios, pasak I. Skorupskienės, pakaktų nebent karstui ir jo nuvežimui iki kapinių.

„Drabužiai, avalynė mirusiajam kainuoja apie 100 eurų, pigiausias karstas – 160 eurų, nuvežimas – apie 70. Bet ta moteris dar ketino savo draugo kūną vežti kremuoti į Kėdainius, o tokia paslauga kainuoja beveik 400 eurų. Nieko nesuprantu“, – stebėjosi firmos savininkė, už viską savo klientei sudėliojusi 890 eurų sąskaitą.

Konkurencija aštrėja

I. Skorupskienės žiniomis, jos užsakovę neva perviliojo Panevėžio įmonė „Ramybės takas“. O pačiai esą buvo pagrasinta, kad jei tęs užsakymą ir imsis pradėto darbo, gaus dar ir 200 eurų baudą.

„Kas ir darosi šitame mieste? Klientus iš po nosies nuvilioja. Girdėjau, kad konkurentai jau ir į morgą, ir į ligoninę eina sau darbo ieškoti. Po mūsų langais vienu metu buvo pradėję slankioti, net gėlyną išmynė. Bijau, kad šį kartą pasiūlymai dėl nemokamo laidojimo apgaulingi“, – piktinosi verslininkė.

I. Skorupskienė pripažįsta, kad Panevėžio laidojimo paslaugų versle konkurencija itin išaugo. Aukštaitijos sostinėje, turinčioje vos per 80 tūkst. gyventojų, dirba net penkios laidojimo įmonės: Panevėžio miesto savivaldybei priklausanti „Grauduva bei privačios „Liūdinta“, „Ramybės takas“, „Veliona“ ir „Paskutinysis sudiev“. Gyventojų mažėjant, joms tenka pasistengti dėl kiekvieno naujo užsakymo.

„Labai jaučiasi, kad ir laidojimo verslas traukiasi. Anksčiau per mėnesį palaidodavome iki 20 mirusiųjų, dabar vidutiniškai – apie dešimt. O mokesčius mokėti reikia, atlyginimai kyla, paslaugos brangsta, duobkasius susirasti sunku. Čia tik kiti galvoja, kad mes plėšikai“, – pasakojo I. Skorupskienė.

Anot jos, panevėžiečiai laidotuvėms stengiasi kiek įmanoma taupyti – derasi dėl kiekvieno euro, ieško galimybių kuo pigiau palaidoti savo artimąjį.

Perkėlė ant Savivaldybės pečių

Planus pakeitusi ir iš „Paskutiniojo sudiev“ pas jų konkurentus išėjusi užsakovė, užgulta rūpesčių mirus draugui, patikino nieko už dyka negavusi. Laimėjo tik tiek, kad pasirinkti kiti laidojimo namai pateikė mažesnę sumą.

Kuklesnę paslaugų sąmatą paaiškino klientų perviliojimu apkaltinta pati įmonė „Ramybės takas“. Pasirodo, už dyka Panevėžyje dar niekas nelaidoja.

„Didžiulė nesąmonė ir šmeižtas, kad mes laidojame mirusiuosius nemokamai. Įkainiai už drabužius, šarvojimą, karstus ir kitas paslaugas nepasikeitė. Keitėsi tik mirusiųjų, kuriems reikalinga teismo medicinos ekspertizė, gabenimo ir laikymo tvarka. Už šitą darbą mums sumoka nebe mirusiųjų artimieji, o Savivaldybė“, – teigė laidojimo namų „Ramybės takas“ direktorė Silvija Talačkienė.

Dar šių metų vasarį Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos išleido nutarimą dėl naujo Žmogaus palaikų gabenimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarkos aprašo. Iki tol prireikus ekspertizės mirties priežasčiai nustatyti, mirusiojo gabenimu iš įvykio vietos ir laikymu, kol baigiami reikalingi tyrimai, savo lėšomis rūpindavosi artimieji. Po nutarimo ši atsakomybė perduota savivaldybėms.

Panevėžio savivaldybė dar balandį paskelbė viešųjų pirkimų konkursą dėl palaikų vežimo ir laikymo paslaugos. Jame dalyvavo vienintelis „Ramybės takas“, kuris ir laimėjo užsakymą.

„Ramybės takas“ tokį patį konkursą dėl palaikų gabenimo ir laikymo laimėjo ir Panevėžio rajono savivaldybėje.

Nuo 2017 metų ši įmonė rūpinasi ir vienišų bei benamių asmenų laidojimu, kurių paskutinė kelionė krenta ant Panevėžio savivaldybės pečių.

„Vargu, ar bet kas galėtų tokias paslaugas teikti – tam reikalingi specialūs reikalavimai. Reikėtų paklausti mus puolančių konkurentų, ar jie iš viso turi kur padėti mirusįjį laukiant medicinos ekspertizės. Sandėliukas, lentų garažas tam tikrai netinka“, – piktinosi S. Talačkienė.

Nepakanka šaldytuvų

„Ramybės takui“ per mėnesį tenka pasirūpinti vidutiniškai iki dešimties mirusių panevėžiečių palaikais, kol vykdomi tyrimai. Po nelaimingo įvykio šią įmonę kviečiasi patys policijos pareigūnai.

„Savivaldybių atrinktų laidojimo paslaugų teikėjų prireikia, kai policija negali iš karto mirusiojo kūno atiduoti artimiesiems. Kartais įvykis nutinka naktį ir tenka vėliau papildomai ištirti aplinką, reikalingos teismo medicinos ekspertų išvados. Tuomet pareigūnai ir kviečia Savivaldybės apmokamą pagalbą“, – aiškino Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Simona Mickutė.

Įsigaliojus naujai tvarkai, nuo balandžio Panevėžyje tokių paslaugų Savivaldybė jau suteikė dėl 31 mirties atvejo.

Tokios pagalbos įkainiai, pasak S. Mickutės, svyruoja priklausomai nuo jų suteikimo laiko. Antai vieno mirusiojo ekspertizė, Savivaldybės atstovės duomenimis, tęsiasi jau mėnesį ir šio asmens kūno laikymas miesto biudžetui gali kainuoti nemažą sumą.

„Gabenimo kaina skaičiuojama vienetais. O laikymo įkainiai priklauso nuo paslaugos laiko. Neturiu teisės išvardyti konkrečių sumų, tačiau per mėnesį Savivaldybė ritualinių paslaugų teikėjai sumoka vidutiniškai apie 500 eurų“, – sakė specialistė.

Savivaldybės apmokamą pagalbą „Ramybės takas“ mieste teiks iki kitų metų pavasario. Vėliau bus vėl skelbiamas naujas konkursas šiai paslaugai pirkti. S. Mickutė abejoja, ar visos Panevėžio ritualinių paslaugų įmonės būtų pajėgios jame dalyvauti. Ne visos turi reikalingus šaldytuvus kūnams saugoti, o tokių įrenginių kartais reikia ir ne vieno.

Dėl šios priežasties, S. Mickutės nuomone, Savivaldybės konkurse dėl mirusiojo palaikų gabenimo ir laikymo nedalyvavo ir jos pačios valdoma „Grauduva“. Ji turi per mažai šaldytuvų.

Komentarai

  • Mano siūlymas, kad kuo daugiau numirusių žmonių būtų kremuojama, o atsisveikinimas su šv.mišiomis vyktų Katedros kriptoje.Taip laidoja Vilniuje.

  • Apie paslaugas teikiančių įmonių šarvojimo sales..Geresnį žodį galiu pasakyti tik apie „Veliuonos“ patalpas.Nors ir nelabai patogūs suolai susirinkusiems sėdėti – bet jie yra.Na dar „Ramybės tako“ didžiojoje salėje yra kėdės.O kaip turi jaustis žmonės atvykę į „Grauduvą“?Graudus vaizdas-net atsisėsti nėra kur.Šarvojom brolį Baltojoj salėj-suvažiavę giminės pailsėti ėjo į savo mašinas.Pinigus ima gerus-bet dėl žmonių rūpesčių nerodo.Daug kartų teko būti įvairiose šarvojimo salėse Kėdainiuose.Kultūringai skoningai ir pagarbiai įrengtos patalpos.O pas mus-deja.Prieš vaikydamiesi numirėlius-pagalvokit,verslininkai.

    • Atsakyti
    • „Veliona“ savo šarvojimo salės neturi.

  • Atsiprašau-tikrai suklydau.Galvojau apie „Liūdintos“ sales.

    • Atsakyti
    • Tik nesirinkite ramybės tako paslaugu siulyčiau liudintos

Rodyti visus komentarus (5)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų