Kai namas renovuotas, jo gyventojai gali nesibaiminti nei didelių sąskaitų už šildymą, nei rūpesčių dėl šildymo sistemos. M. Garucko nuotr.

Naujas šildymo sezonas atneša ir iššūkių

Naujas šildymo sezonas atneša ir iššūkių

 

Pirmadienį Panevėžyje oficialiai buvo paskelbtas šildymo sezonas. Vieni šio etapo laukia su baime, mat šildymui tenka atriekti nemažą dalį šeimos biudžeto, o kiti džiūgauja, kad pasiryžo renovuoti savo daugiabutį, tad jiems nebaisios nei sąskaitos už šildymą, nei didesni šalčiai. Kitas renovacijos privalumas tas, kad gyventojai gali pamiršti bet kokius pasiruošimo naujam šildymo sezonui vargus ar baimintis, kad trūkęs vamzdis gali užlieti kaimynus.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukošius teigė, kad viena didžiausių problemų Lietuvoje centrinio šildymo tiekimo sektoriuje, kad centrinio šildymo sistema buvo suprojektuota dar sovietmečiu, tačiau daugelyje daugiabučių ji tokia pati liko iki šiol – dažniausiai tik palopoma arba dar blogiau – kažko imamasi tik tuomet, kai tenka šalinti avarijų padarinius. Daugiabučių, kurie kompleksiškai renovuoti nuo 2013 metų, yra per du 2 000, tačiau Lietuvoje vis dar yra apie 14 000 neapšiltintų daugiabučių, aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma, kuriems reikalinga kompleksinė renovacija. O pasiruošimas naujam šildymo sezonui ir detalus centrinio šildymo sistemų patikrinimas iš esmės vyksta formaliai.

„Žinoma, negalima kalbėti apie visus administratorius ar šilumos ūkio prižiūrėtojus, bet kalbant bendrai šilumos tiekėjai yra susirūpinę, kad daugiabučių namų šildymo sistema, jos organizavimas, remontai, sistemų plovimai vykdomi gana nevienodai ir kontrolės bei atsakomybės šioje srityje tikrai trūksta, kokybės klausimas paliktas pačių vykdytojų sąžinei“, – tenka pripažinti V. Lukošiui.

Išeitis – renovacija

Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento, anksčiau šilumos tiekėjai patys dalyvaudavo pasiruošimo procese, o dabar tik gauna aktą, kad namas paruoštas, o kas ir kaip buvo daryta, nežinia. Savivaldybė šio proceso negali kontroliuoti. Patys gyventojai ar bendrijos pirmininkas paprastai neturi tiek kompetencijos, kad galėtų įvertinti visas rizikas. Valstybinė energetikos inspekcija taip pat tik kartą per ketverius metus pasižiūri namą. Tad nėra garantijų, kad šilumos tiekėjas savo paslaugas galės suteikti kokybiškai iki pat kiekvieno buto. Viena iš galimybių, kad šilumos energija būtų naudojama efektyviai ir taupiai, – sistemiškai stiprinti daugiabučių vidaus sistemos priežiūrą.

„Mūsų daugiabučiai dažnai jau atitarnavę, šildymo sistemos pasenusios, vamzdynų patikimumas taip pat sumažėjęs, tad didėja avarijų, įvairių apipylimų rizika. Tad šioje vietoje reikėtų didinti valstybės priežiūrą. Patirtis rodo, kad ta pati renovacija, kai ji buvo palikta tik pačių žmonių iniciatyvai, stovėjo vietoje ir niekas nevyko. Kai pati valstybė ėmėsi iniciatyvos organizuoti šį procesą per savivaldybes, viskas pajudėjo. Lygiai tas pats ir su vidaus sistemomis“, – kalbėjo V. Lukošius.

Investicija į kokybę

Viena iš galimybių yra kompleksinė namo renovacija, tačiau laukiant renovacijos daugiabučių gyventojams jie siūlo ir dar vieną alternatyvą – sutvarkyti tik vidinę namo šildymo sistemą: vamzdynų sistemų modernizavimo, reguliavimo, stovų balansavimo bei kitus šildymo sistemos atnaujinimo darbus.

„Tai leidžia sutaupyti nuo 15 iki 25 procentus energijos. Tai būtų gera renovacijos pradžia, žmonės pajustų efektą, ką reiškia sutaupyta šiluma ir mažesnės sąskaitos už šildymą. O vėliau, pamatę naudą, lengviau pasiryžtų ir kompleksinei renovacijai. Žinoma, tokiam modeliui dar reikia ir Aplinkos ministerijos palaiminimo“, – sakė V. Lukošius.

O kai šildymo sistema sutvarkyta, jai prižiūrėti reikia mažiau išlaidų, be to, papildomų pinigų rinkimas daugeliui gyventojų yra gana sudėtingas ir skausmingas. Taip pat nereikia baimintis, kad žiemą kas netrūktų ar neatsitiktų kita bėda. Lietuviai paprastai tik atsitikus bėdai susimąsto apie pasekmes ir ieško kaltų. Nedaugelis namų iš anksto sistemiškai tvarkosi ir kompleksiškai sprendžia problemas.

„Jau geriau vieną kartą investuoti ir daug metų ramiai gyventi, o ne laukti gaisro. Kai namas renovuotas, prieš šildymo sezono pradžią reikalingi tik profilaktiniai minimalūs darbai, nebereikia papildomai mokėti už didelius kapitalinius remontus, todėl išlaidos mažėja ir šiuo požiūriu. Deja, tokių namų vis dar yra mažuma, palyginti su tuo, kiek nerenovuotų namų dar liko Lietuvoje“, – pažymi V. Lukošius.

Panevėžio energijos Klientų aptarnavimo tarnybos viršininkas Vidmantas Povilas Žalkauskas teigė, kad didžioji dalis daugiabučių namų jau pasiruošę naujam šildymo sezonui. Ar jie tinkamai paruošti, gali atsakyti tik patys pastatų šildymo sistemos prižiūrėtojai. Per pastaruosius kelerius metus nebuvo jokių didesnių avarijų ar incidentų, bet pavienių skundų per šildymo sezoną būna, ypač iš tų namų, kuriuos prižiūri pačios bendrijos.

„Tuose namuosei, kuriuose renovuotos šildymo sistemos, problemų būna žymiai mažiau. Gyventojai patys turi būti suinteresuoti, kad jų namo šildymo sistemos veiktų puikiai ir nekiltų bėdų“, – sakė V. P. Žalkauskas.

Komentarai

  • Kodel nekalbame, kad renovacija kainuos 20 metu pastoviù pajamu, tai sudarys brangiau uz sildymo kainas.

    • maza pastaba: renovacija kainuos 20 metu pastoviu islaidu gyventojams. Tai sudarys nuo 3000-6000euru vienam butui,priklausomai nuo gyvenamo ploto. Tai akivaizdus valstybinis reketas!!!

      • Mūsų 64 kv.m ploto butui kainuos 10000. Ir mes turėtume tuo džiaugtis? Namas statytas 1986 m.Bet atsirado „iniciatorių“ ir …prastūmė .Graudu.

  • Žurnaliste, ištaisyk tekste LŠTA prezidento pavardę – Valdas Lukoševičius

    • Atsakyti
  • va, Gretos matymas pranoksta nekurių vyrų- kam mesti pinigus į balą, į pūvenas kurias kiti jau griauna. Vėl buvo seminaras Panevėžyje, ieškojo aukų renovacijai. Dalyviai pagal pakvietimus – kiti už borto! Bijojo klausimų į kuriuos neturi atsakymų.Pvz. kokia Vyriausybės strategija daugiabučių atžvilgiu artimiausiais 10-20-30 metų, kai daugumai namų ( ir renovuotų) baigsis statybinis resursas. Ar bendrijos turės pačios murgdytis po griuvėsius?

  • 20 METU PASTOVIOS ISLAIDOS.O PILNAI ATSIPIRKS PO KOKIU 40 METU.

    • kaip gali renovacija atsipirkti – niekada. Po garantinio laikotarpio už ką remontuosite?

Rodyti visus komentarus (7)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų