-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
32-ejų Simona Girdenytė – viena pirmųjų savanorių, atsiliepusi į Panevėžio mokyklų šauksmą. Antradienį buvo pirmoji jos savanorystės diena Beržų progimnazijoje.
„Esu baigusi verslo administravimą, nors būta minčių stoti į pedagogiką. Kažkada dirbau darželyje, puikiai sutardavau su vaikais. Gal ateityje įgyvendinsiu ir šią svajonę“, – svarsto S. Girdenytė.
Anksčiau ji dirbo Liūdynės bibliotekoje, bet šią uždarius liko be darbo. Nors jo intensyviai ieško, per karantiną rasti naują pragyvenimo šaltinį nėra lengva. Pamačiusi skelbimą, kad ieškomi savanoriai dirbti mokykloje, Simona ilgai nedvejojo. Ji jau yra savanoriavusi „Maisto banke“ ir Panevėžio rajono savivaldybės bibliotekoje.
„Už savanorystę negauni finansinio atlygio, bet kartais įgyta patirtis yra daug vertingesnė. Jau pirmoji diena mokykloje man suteikė tik gerų emocijų, nors iš pradžių tikrai nerimavau“, – įspūdžiais po pirmosios savanoriavimo dienos dalijosi S. Girdenytė.
Vos prieš savaitę paskelbus, kad Panevėžio miesto mokyklos laukia savanorių, anot Panevėžio savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorės Tomos Karosienės, atsiliepė išties daug žmonių nuo keturiolikos iki penkiasdešimties metų. Vieni jų šiuo metu dėl karantino suvaržymų negali dirbti ir nori tokią gyvenimo pertrauką išnaudoti prasmingai, kiti bando įgyti patirties ar išbandyti naują veiklą.
„Galvojau, kad tik užtektų bent po vieną savanorį visoms jų prašiusioms mokykloms, bet dabar matau, kad gal visų poreikiai bus patenkinti, nes ir toliau plaukia nauji prašymai“, – didžiuliu susidomėjimu savanoryste liko nustebusi T. Karosienė.
Jos teigimu, šiuo metu savanorių pagalba reikalinga Rožyno, Beržų, „Vyturio“ progimnazijoms, Raimundo Sargūno sporto gimnazijai, Panevėžio pradinei mokyklai, Specialiajai mokyklai-daugiafunkciam centrui. Iš viso reikalinga 19 savanorių, tačiau jeigu jų būtų daugiau, įstaigos mielai priimtų visus. Daugelis mokyklų pageidavo dviejų trijų savanorių, tik „Vyturio“ progimnazija mielai priimtų jų kad ir dešimt.
„Pirmadienį visoms įstaigoms išdalinau savanorius, tik „Vyturio“ progimnazijai, kuri prašė daugiausia, dar šiek tiek trūksta“, – pasakoja jaunimo reikalų koordinatorė.
Pasak T. Karosienės, kai ugdymas vyksta nuotoliniu būdu, į mokyklas eina tik tie moksleiviai, kurie neturi sąlygų mokytis namuose ar Vaiko gerovės komisija nusprendė, jog jiems mokytis namuose per daug sudėtinga. Mokykloje pamokos vyksta taip pat nuotoliniu būdu, todėl reikia žmonių, kurie padėtų šiems vaikams prisijungti prie nuotolinio mokymosi platformų, pagelbėtų ruošiant namų darbus, teiktų individualią pagalbą mokantis. Taip pat pasirūpintų jų užimtumu pasibaigus pamokoms. Iki šiol mokyklos vertėsi savo pajėgomis – šiems vaikams padėdavo bibliotekininkės, administracijos darbuotojai bei kiti laisvą minutę turintys specialistai.
„Tokios pagalbos labai reikia, o ypač specialiųjų poreikių vaikams. Mokytojai ir toliau dirba nuotoliniu būdu, trūksta žmonių, kurie galėtų prižiūrėti ir užsiimti su į mokyklą ateinančiais mokiniais. Kai kurios mokyklos savanorių ieško tam, kad šie pabendrautų su namie likusiais ir neturinčiais su kuo pasikalbėti vaikais“, – pasakojo T. Karosienė.
„Vyturio“ progimnazijos socialinės pedagogės Ingos Navickienės teigimu, ši mokykla yra akredituota įstaiga, galinti priimti savanorius iš viso pasaulio. Šiuo metu progimnaziją lanko per trisdešimt mokinių iš skirtingų klasių.
„Vaikams šiuo metu labiausiai reikia mokymosi pagalbos. Papildomos rankos, padedant mokytis kiekvienos pamokos metu, ruošiant namų darbus, visada labai reikalingos. Tikimės, kad savanoriai galės atvykti į mokyklą savanoriauti jau nuo vasario 22-osios“, – sakė I. Navickienė.
Mokyklai tai nauja patirtis ir pedagogai viliasi, kad tai nebus trumpalaikis karantino projektas, o taps įprastine progimnazijos praktika. Savanorystė yra ir viena iš mokyklos strateginių krypčių.
„Patirties tuo klausimu dar neturime, bet norai dideli. Mums svarbu savo kasdiene veikla, pavyzdžiu demonstruoti mokiniams savanorystės prasmę“, – teigė I. Navickienė.
Po moksleivių atostogų dvi savanorės turėtų pradėti darbą ir Panevėžio pradinėje mokykloje. Pasak jos direktoriaus pavaduotojos ugdymui Dalios Dausienės, priklausomai nuo tėvų darbo grafiko, į mokyklą kasdien ateina nuo dviejų iki keturių pradinukų. Savanorių pagalbos prireiks ne tik padėti jiems mokytis, bet ir užimti po pamokų, mat daugelis vaikų mokykloje būna tol, kol tėvai baigia darbus.
„Tiek administracija, tiek pedagogai turi savų darbų, todėl ne visada gali kokybiškai užimti vaikus. Bet didžiausios savanorių pagalbos prireiks, kai į mokyklas sugrįš visi vaikai. Reikės reguliuoti srautus, per pertraukas ar pailgintos dienos grupėse organizuoti įvairius užsiėmimus“, – pasakojo D. Dausienė.
„Galvojau, kad tik užtektų bent po vieną savanorį visoms jų prašiusioms mokykloms, bet dabar matau, kad gal visų poreikiai bus patenkinti, nes ir toliau plaukia nauji prašymai.“
T. Karosienė
Pedagogė svarsto, kad jeigu tik sulauks savanorių, tokia jų ir mokyklos draugystė gali tapti tęstinė. Pradinukai dar maži, kiekvienas nori dėmesio, būti išklausytas, pakalbintas, priglaustas, o mokytoja klasėje paprastai būna tik viena. Išskirtinio dėmesio reikia ir mokymosi sunkumų ar tam tikrų elgesio problemų turintiems vaikams.
„Lietuvoje savanoriavimas dar nėra populiarus, tačiau iš tokios veiklos naudos gauna abi pusės. Savanoriai nebus mūsų darbuotojai, todėl turėsim derintis prie jų užimtumo ir tvarkaraščio. Žinau, kad viena savanorė yra mokinė, kuri pati dar mokosi gimnazijoje“, – kalbėjo pavaduotoja.
Kai kuriose Panevėžio švietimo įstaigose savanoriai su moksleiviais bendrauja ir jiems padeda jau ne vienerius metus. „Šviesos“ specialiojo ugdymo centre ir šiuo metu darbuojasi keturi savanoriai iš užsienio. Prieš karantiną gana dažnai į centrą savanoriauti ateidavo ir J. Balčikonio gimnazijos auklėtiniai.
„Pas mus mokosi negalią turintys vaikai, nors klasėse yra ir mokytojų padėjėjai, bet jų rankų niekada neužteks. Savanoriai labai padeda mūsų vaikams, o padėdami gali save išbandyti ir augti kaip asmenybės“, – abipusę naudą mato Neformaliojo ugdymo skyriaus vedėja Kristina Raščiuvienė.
Savanorystė labai populiari Vakarų šalyse. Nemaža dalis jaunuolių baigę mokyklą stoja ne į universitetus ar kolegijas, o išvyksta savanoriauti į svečias šalis. „Šviesos“ specialusis ugdymo centras taip pat ne kartą sulaukė savanorių, kurie čia atvyko norėdami įsitikinti, ar būtų pajėgūs ateitį sieti su socialiniu darbu, specialiąja pedagogika, ar apskritai galėtų dirbti su neįgaliaisiais.
„Džiaugiuosi, kad ir Lietuvoje jaunimas po truputį pradeda suvokti savanorystės prasmę. Nors tokia veikla neturi apčiuopiamo rezultato, bet ji išties suteikia galimybes žmogui augti kaip asmenybei“, – mano K. Raščiuvienė.
Komentarai
-
- Aš
- 15:58 2021.02.18
Rodyti visus komentarus (1)Tegul mokyklos ieško ne savanorių, o į darbą priima mokytojų padėjėjus. Kodėl be pinigų aš turiu dirbti, dėl kažkokių vaikų. Jei trūksta darbuotojų tai priimkite darbuotojus ir bus kas dirba, o ne išnaudokite. Be pinigų akmenų nepagriauši. Abejojų, kad tokių durnių yra kurie be užmokesčio dirbtų, kai už viską reikia mokėti cha cha…………………………………