Panevėžio miesto biudžetas šiemet didesnis ir jo finansavimo prioritetai nesikeičia. „SEKUNDĖS“ nuotr.

Miesto piniginė dosniausia švietimui ir infrastruktūrai

Miesto piniginė dosniausia švietimui ir infrastruktūrai

Panevėžio savivaldybės taryba suraikė šių metų biudžeto „pyragą“.

Nors jis skalsesnis, didesnių staigmenų nėra: didžiausios išlaidų riekės, kaip ir ankstesniais metais, atiteko švietimui bei infrastruktūrai.

Krypties nekeičia

Šįmet Panevėžys planuoja surinkti daugiau nei 112 mln. eurų pajamų, bet turės per 116 mln. eurų išlaidų. Šį daugiau kaip 4 mln. eurų skirtumą sudaro Savivaldybės pasiskolintos lėšos, kurios gali būti naudojamos tik investiciniams projektams finansuoti.

Dėl augančios Lietuvos ekonomikos Panevėžio piniginė šiemet gerokai sunkesnė. Daugiausia svorio jai davė Savivaldybės surinkti mokesčiai.

Pernai miesto Taryba dalijo beveik 103 mln. ir turėjo 105,2 mln. eurų išlaidų, iš jų per 2,2 mln. – paskoloms grąžinti.

„Šių metų biudžetas didesnis, bet jo prioritetai lieka panašūs, kaip ir anksčiau – kelio krypties nekeičiame, kažko labai naujo nebus“, – apie Panevėžio piniginius planus šiems metams teigė Panevėžio miesto savivaldybės Strateginio planavimo, finansų ir infrastruktūros komiteto pirmininkas Valdas Staugaitis.

Miesto biudžetą sudaro 17 programų. Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia Panevėžys išleis švietimo reikalams. Tam šiemet skirta 49,2 mln. eurų, pernai buvo 4 mln. mažiau. Antroji pagal skiriamų lėšų dydį – Investicijų projektų programa. Jai atseikėta 25,2 mln. eurų. Socialinės paramos organizavimui Panevėžyje skirta – 12,6 mln., infrastruktūros objektams modernizuoti ir prižiūrėti – 8 mln. eurų.

Nuo palaimintojo iki kačių

Panevėžio tarybos posėdyje svarstant pinigines dalybas, opozicija valdančiuosius užvertė pareiškimais, jog nebuvo išklausyta jos nuomonė dėliojant galutinį biudžetą.

Tokios pačios pretenzijos pasklido ir Tarybos opozicijos narių socialiniuose tinkluose.

„Pagal prašomų lėšų poreikį šie pasiūlymai (opozicijos – aut. past.) yra mažutėliai. Vieni jų liečia likimo nuskriaustus, kiti šviesos žmones. Nebuvome išklausyti, nebuvo kultūringos diskusijos ir lėšų niekas neieškojo“, – piktinosi Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Indiana Grigienė.

Opozicijos narė siūlė papildomai skirti iš biudžeto lėšų Socialinių paslaugų centrui asmenims gydyti nuo alkoholizmo, taip pat Panevėžiui prisidėti prie kunigo A. Lipniūno beatifikacijos bylos, kurią reikia pateikti Vatikanui.

„Jie randa, iš kur biudžete jų siūlymams paimti 170 tūkstančių eurų, bet patys prašo daugiau nei milijono.“

V. Staugaitis

Sąrašą siūlymų pateikė ir I. Grigienės politinis bendražygis Vitalijus Satkevičius. Jis daugiau lėšų prašė neformaliajam vaikų švietimui, švietimo įstaigų sanitarinėms ir higienos sąlygoms pagerinti. 48 tūkst. eurų prašė bibliotekos padalinio rekonstrukcijai, o dar 12 tūkst. eurų – Šv. Juozapo globos namų labdaros  valgyklėlei „Betliejus“.

Politikas sudėliojo papildomai reikalingas sumas gatvių apšvietimui ir kelio ženklams. Dar anksčiau V. Satkevičius ragino rasti lėšų žalioms šviesoforų rodyklėms grąžinti, bet šios dabar jau beveik visur grįžo į savo senąsias vietas Panevėžyje.

Lietuvos žaliųjų partijos atstovė Gema Umbrasienė bandė kovoti už vaikų žaidimo aikšteles Panevėžio daugiabučių namų kiemuose. Politikė siūlė per šiuos metus jų įrengti 23.

Dar 10 tūkst. eurų G. Umbrasienė prašė ir kačių problemai mieste spręsti. Už tokius pinigus, Tarybos narės nuomone, būtų galima sterilizuoti 300 benamių kačių.

Kad būtų įgyvendinti opozicijos siūlymai, kai kurie jos atstovai ragino neskirti 60 tūkst. eurų įstaigai „Panevėžio keleivinis transportas“, o Stasio Eidrigevičiaus menų centro projektui vystyti įsteigtai įstaigai lėšas sumažinti iki „išeitinių kompensacijų darbuotojams dydžio“.

Mato politikavimą

Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna opozicijos pareiškimus įvertino kaip populistinius.

Opozicijos kritikuojama įstaiga „Panevėžio keleivinis transportas“ įsteigta, pasak T. Juknos, kad būtų atskirta bilietų platinimo, maršrutų sudarymo ir kontrolės paslauga nuo keleivių vežimo. Kiti miestai tą jau seniai padarę.

„Kai įmonė pati save kontroliuoja, turbūt visi suprantame, kad užtikrinti skaidrumą nėra įmanoma. Tos paslaugos jau seniai turėjo būti atskirtos“, – teigė administracijos direktorius.

Ši įstaiga, anot jo, taip pat dirba prie to, kad dar šiais metais Panevėžyje būtų įdiegtas elektroninis bilietas.

„Opozicijai visai tai yra išaiškinta, bet yra noras lygioje vietoje kelti sąmyšį. Tokį sukėlus, nežinantieji situacijos pradeda galvoti, kad iš tiesų tokia įstaiga nereikalinga“, – sako T. Jukna.

Politinių oponentų raginimas naikinti ir kitą naują įstaigą mieste – Stasio Eidrigevičiaus menų centrą (SEMC), administracijos vadovo nuomone, taip pat tėra siekis, kad miestas nepasinaudotų retai pasitaikančia proga.

„Visi supranta, kad SEMC dabartinė veikla – ne tik atvirukų spausdinimas, kaip kažkas pasakė, bet ir S. Eidrigevičiaus paveikslų kolekcijos perėmimo organizavimas. Šiuo metu vyksta katalogavimo darbai, bus pasirašoma sutartis su menininku dėl jo paveikslų perėmimo ir saugojimo. Įstaiga yra pateikusi paraišką Kultūros ministerijai ir gavusi 3 mln. eurų „Garso“ pastatui rekonstruoti į SEMC. Bet labai intensyviai vykdoma, kad šitas projektas liktų neįgyvendintas. Miestui reikia modernios, naujos įstaigos nebe sovietiniuose pastatuose, o šiuolaikiškose erdvėse“, – pabrėžė administracijos vadovas.

Įgėlė meluojant

T. Jukną nustebino ir priekaištai dėl Panevėžyje neįrengiamų žaidimų aikštelių. Anot jo, Savivaldybė pastaraisiais metais orientuojasi į tokių aikštelių plėtrą viešosiose erdvėse, sutraukiančiose didžiausius lankytojų srautus.

Naujos žaidimų zonos vaikams įrengtos Kultūros ir poilsio parke, baigiamuose tvarkyti „Ekrano“ marių pakrantėje, Jaunimo sode, tokios bus sukurtos ir Skaistakalnio parke, Senvagėje.

„Teigti, kad Savivaldybė nesirūpina žaidimų aikštelių plėtra – melas“, – sako T. Jukna.

O prašymas atseikėti lėšų Socialinių paslaugų centrui asmenims nuo alkoholizmo gydyti, administracijos vadovo teigimu, keistas.

„Nuo alkoholizmo gydo ne Savivaldybė, tai Visuomenės sveikatos centro atsakomybė. Skirti papildomai lėšų Socialinių paslaugų centrui, ko neprašė pati įstaiga, būtų nei logiška, nei suprantama“, – gūžčiojo T. Jukna.

Pasigedo logikos

Strateginio planavimo, finansų ir infrastruktūros komiteto pirmininkas V. Staugaitis sutinka, kad oponentų siūlymai nėra blogi. Tačiau iš kolegų jis pasigedęs finansiškai pagrįstų paaiškinimų.

„Kodėl jie nepasako visko: šaukia, kad mes jų neklausome, bet nutyli, kad norint taisyti biudžetą, reikia nurodyti, iš kur jų siūlomiems dalykams paimti pinigų, nuo ko atriekti. Jie randa, iš kur biudžete jų siūlymams paimti 170 tūkst. eurų, bet patys prašo daugiau nei milijono. Tų siūlymų turinys geras, bet reikia pagrįsti juos finansiniais skaičiais“, – aiškino komiteto pirmininkas.

Opozicijos išdėstytus prašymus V. Staugaitis vadina populistiniais. Tai, anot jo, tas pats, kas norėti automobilio už 3 tūkst. eurų, kai kišenėje tėra 100 eurų.

Nors biudžetas jau patvirtintas, pasak V. Staugaičio, jį visus metus galima koreguoti. Tokius klausimus paprastai lemia sumažėjančios ar padidėjančios Savivaldybės pajamos.

Komentarai

  • Nu jau geriau papildomą duobę užlopyt ar šaligatvį patvarkyt nei katem ir palaimintiesiems išleist. Nesakau, kad blogos idėjos, bet reikia atrinkt prioritetus.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų