„Aprengta“ palmė per šalčius ne tik nuolatos šildoma elektra, bet dargi jai baigiamas sukonstruoti nuo vėjo ir speigo turėsiantis apsaugoti namelis. P. Židonio nuotr.

Miesto centre žaliuoja palmė

Miesto centre žaliuoja palmė

 

Atėjus šalčiams sodininkai ir gėlininkai eglišakėmis nuo speigo skuba dengti jautresnius augalus, o panevėžietis veterinarijos gydytojas Liudas Brazdžionis nuo 20 laipsnių šalčio bando apsaugoti jo kieme vešinčią vėduokliškais lapais pasipuošusią ir dabar tebežaliuojančią palmę.

Iš Ispanijos atgabenta įspūdinga maždaug dvidešimties metų palmė šalia veterinarijos klinikos Kranto gatvėje auga dar gana neseniai – nuo vasaros. Šeimininkams ir patiems smalsu, kaip jų egzotinis augalas peržiemos.
Pasak L. Brazdžionio, vietoje, kur dabar veši iš tolo praeivių akis traukianti palmė, anksčiau augo krūmokšnis. Jį išrovus, liko tuščia vieta. Sužinojęs, kad į Lietuvą iš Ispanijos žmogus atvežęs palmių ir jas pardavinėja, panevėžietis vieną įsigijo.

„Tos auginimo patirties jokios nėra. Į daugelį klausimų dar neturime atsakymų. Jei augtų kokius penkerius metus, žinotume, kam ruoštis, o dabar, kai vos penkis mėnesius – daug klaustukų. Tikėkimės, kad neteks jos supjauti malkoms“, – juokauja L. Brazdžionis.

Šildys ištisą parą

L. Brazdžionio žiniomis, ši palmė nesunkiai ištveria iki 16 laipsnių šaltį. Bėda, kad sekmadienio naktį Panevėžyje žadamas net 27 laipsnių speigas.

Nuo tikros lietuviškos žiemos nagų šeimininkai palmę bando saugoti apvynioję kamieną agrotekstile. Iki augalo nutiestas ir specialus šildymo kabelis. Pasak L. Brazdžiono, palmę bandoma šildyti panašiu principu, kaip kad rūpinantis, jog žiemą neužšaltų vamzdžiai. Kas porą valandų šildomas vadinamasis augimo pumpuras – vieta, iš kurios auga palmės lapai. L. Brazdžionio teigimu, perkant palmę, jos pardavėjas akcentavo, kad ši vieta – pati jautriausia.

Per didžiuosius šalčius planuojama šildymą palikti įjungtą ištisą parą.

„Ranką įkišus prie kamieno jaučiasi, kad gana šilta. Kitas klausimas, kaip bus su lapais, ar jie nenušals“, – susirūpinęs Liudas.

O šiuo metu specialiai palmei šeimininkai konstruoja netgi savotišką namelį.

Bananų neužsiaugins

L. Brazdžionis apgailestauja, kad palmės pardavėjas taip pat neturėjo daug informacijos apie auginimą. Panevėžietis dairosi kitų palmių augintojų, mat lietuviška žiema tokiam augalui ir jo šeimininkui – tikras iššūkis.

„Kiek domėjausi, Lietuvoje yra žmogus, auginantis palmes. Žiemą jomis ypatingai rūpinasi. Nuo to, ko gero, ir priklauso augimo sėkmė“, – mano L. Brazdžionis.

Anot jo, palmių rūšių yra nemažai. Jo, atvežtoji iš Ispanijos, atsparesnė, bet ten klimatas švelnesnis nei Lietuvos. Veterinarijos gydytojas sako girdėjęs, kad palmė natūraliomis sąlygomis gali užaugti iki 15 metrų, tačiau abejoja, ar jam pavyks tokią užauginti.

„Gal nuo vasaros ir pasistiebė, bet akivaizdžiai to nepastebėti. Iš augimo pumpuro matyti, kad auga, kadangi lenda nauji lapai“, – sako palmės šeimininkas ir laukia, kada jo egzotiška gražuolė subrandins vaisių, panašių į kaštonus.

„Bananai ant jos neaugs“, – juokiasi L. Brazdžionis.

Patraukia akį

Lietuvoje itin egzotiškas augalas traukia ir praeivių bei veterinarijos klinikos lankytojų dėmesį, sulaukia daug klausimų. L. Brazdžioniui nuolat tenka atsakinėti į klausimus, kaip palmė peržiemos. O atsakymo ir pats neturi.
„Visi iš karto klausia apie žiemą – ar augs mūsų sąlygomis. Kai daugiau žinosime, galėsime papasakoti“, – sako panevėžietis.

Palmė kieme – nepigus grožis. Pasak veterinarijos gydytojo, perkant buvo galima rinktis įvairaus aukščio – pardavėjas jų turėjo atsivežęs kone visą vilkiką, o kaina, priklausomai nuo dydžio, skyrėsi keliasdešimčia eurų. Už savąją L. Brazdžionis mokėjo kiek per 300 eurų ir mano gana pigiai išsisukęs. Pas kitą prekybininką Panevėžyje teigia matęs parduodamą panašią, tik apskurusią, už kurią buvo prašoma maždaug 1000 eurų.

Gamtininkas palme nesusiviliojo

Nors pastaruoju metu Lietuvoje kiemuose iškyla iš Ispanijos eksportuojamų palmių, kurios esą atsparios šalčiams ir ištveria maždaug 20 laipsnių šaltį, gamtininkas, pats ne vieną egzotišką augalą auginęs ir auginantis raguviškis Antanas Slučka tokius eksperimentus vertina skeptiškai.

„Be papildomo šildymo tokio augalo per žiemą neišsaugosi. Yra tokių, kurios gali išverti iki 10 laipsnių šaltį, bet kai prognozuoja per 20, reikia būtinai papildomai šildyti“, – tvirtina gamtininkas.

Pats A. Slučka auginęs iš Tailando parsigabentą bananmedį.

„Augo puikiai. Šiltnamyje užaugo iki viršaus, suformavo gražų žiedyną. Žiemą iškasiau, nunešiau į mokyklą. Bet tai buvo augalas, kur gali iškasti ir žiemą išnešti į kambarį. Palmės tam per aukštos“, – sako A. Slučka.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų