-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Ne vienas panevėžietis piktinasi dėl mieste genimų didžiulių liepų ir kitų medžių.
„Žemaičių gatvėje liepas padarė nuogas, nors nebuvo, ką pjauti, šakos niekam nekliuvo – eismas vienpusis. Dabar jos žiauriai atrodo. Gaila, kad taip žalojama gamta“, – apgailestavo panevėžietis.
Jo teigimu, miestas dėl to nepagražėjo, netapo saugesnis, nes liepos žmonėms nekliudė, atvirkščiai – pagelbėjo, mat valė orą, be to, buvo įvairių paukščių buveinė.
„Sodų gatvėje varnynas. Jei čia taip būtų, dar suprasčiau, tačiau dabar skauda širdį“, – nemokšišku darbu piktinosi vyras.
Pasak jo, netoliese esančioje Staniūnų gatvėje augančios didžiulės tuopos sudarkė visą šaligatvį, sunku eiti per duobes, tačiau ten esą nieko nedaroma. Panašių vietų mieste yra ne viena – medžiai nugenėti taip, kad kai kur likusios tik kelios šakos, o pačios viršūnės nurėžtos.
Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stankūnienė sako tik apžiūrinti, kuriuos medžius reikia genėti. Darbus organizuoja kitas Savivaldybės specialistas, o juos atlieka konkursą laimėjusi įmonė. Dabar tuo rūpinasi įmonė „Panevėžio gatvės“.
Specialistės teigimu, paslaugos perkamos pagal Savivaldybės galimybes ir pagal reikalavimus – pigiausios. O profesionalių arboristų paslaugos brangesnės.
Pasak R. Stankūnienės, mieste medžius genintys žmonės baigę specialius kursus ir turi visus reikiamus pažymėjimus, tad gali atlikti tuos darbus. Jos tvirtinimu, taip, kaip genimi medžiai, problema likusi nuo senų laikų.
„Pastaruoju metu pastebėjau, kad lyg ir gražiau medžiai genimi. Anksčiau būdavo dalis medžio nukertama, dabar lyg ir nebe“, – sako R. Stankūnienė.
Jos manymu, viskas veikiausiai priklauso nuo medžius geninčių specialistų patirties, jų gaunamų žinių, atestacijos.
UAB „Panevėžio gatvės“ direktorius Gintaras Petrauskas tikina, kad medžius geni patyręs, išsilavinęs specialistas, tačiau svarstoma, kad reikėtų jį nusiųsti į arboristų kursus Latvijoje. Tiesa, tik tuo atveju, jei įmonė vėl laimėtų konkursą. Jis jau įvykęs, bet dar nežinomi rezultatai.
„Darbo traktuotės skirtingos. Arboristai visai kitaip žiūri į genėjimą – tarsi žalieji, saugo, o čia kone pramoniniu būdu daroma“, – G. Petrauskas tikina, kad miestuose vyrauja ankstesnė praktika. Jo manymu, tobulėti yra kur ir genėti galima geriau.
„Taip genima daugelį metų, bet tai nereiškia, kad negalima daryti kitaip“, – mano direktorius.
G. Petrausko teigimu, dabar paliekamas kamienas per sezoną atželia ir vėl sužaliuoja. Kai reikia nugenėti daug medžių, norima šį darbą atlikti kuo rečiau.
„Baisiausias dalykas, ką galima medžiui padaryti, – nupjauti jo viršūnę“, –išgirdęs apie Panevėžyje taikomą medžių genėjimo būdą, „Sekundei“ teigė Lietuvos arboristų asociacijos direktorius Renaldas Žilinskas.
Jo teigimu, taip genėti buvo populiaru prieš 50 metų, kai medžių priežiūros Lietuvoje nebuvo. Tačiau taip elgiamasi ir dabar.
„Visuose miestuose buvo populiaru nupjauti medžiams viršūnę – labai gražiai atželia ir viskas tvarkinga. Iš tikrųjų taip medis pasmerkiamas žūti. Kada tai atsitiks, priklauso nuo medžių imuniteto. Vienas iš viso nesprogsta, kitas – tik po truputėlį“, – aiškina specialistas.
Arboristo teigimu, taip elgiamasi ne vien Panevėžyje, bet ir visoje šalyje, ypač miestų ir miestelių centruose. Jo tvirtinimu, yra ir kita blogybė. Dabar ne vienoje savivaldybėje viešosios erdvės sutvarkytos europinėmis lėšomis, prisivežta naujų, gana egzotinių medelių.
„Niekas negalvoja apie tų medžių priežiūrą, kaip jie atlaikys mūsų klimato sąlygas. Beje, ne visada jie būna atvežti iš panašaus klimato šalių. Dažniausiai tai būna iš Olandijos, iš pietinės Vokietijos ar pietinės Lenkijos dalies. Tokie augalai neatsparūs šalčiui, jiems kenkia pas mus barstoma druska. Jie paprasčiausiai nyksta, apdega nuo saulės spindulių. Vienintelis būdas – juos persodinti, bet vėl leidžiami pinigai“, – tvirtino R. Žilinskas.
Kitas jo pastebėtas dalykas – jaunų medelių niekas profesionaliai neprižiūri. Tad vėl kartojamos tos pačios klaidos – nesirūpinama, vėl netinkamai
Ne vienoje miesto vietoje žmones gąsdina ir piktina be viršūnių palikti medžiai, kurie vėliau, specialistų tvirtinimu, virs tiksinčiomis bombomis.
nugenima, nors užtektų pirmuosius penkerius metus specialistui bent tinkamai suformuoti medį.
Tai, kad miestuose genint sužalojami medžiai, pasak R. Žilinsko, yra ir pasenusio Želdynų priežiūros įstatymo problema. Jame nurodoma, kad norintis medį prižiūrėti asmuo turi būti išlaikęs specialius kursus, jam būtina turėti aukštalipio pažymėjimą ir leidimą dirbti su pjūklu.
„Viskas, visa kvalifikacija. Niekas daugiau nereikalauja iš tavęs. Visos Vakarų Europos šalys, net kaimynai latviai, mus stipriai aplenkė. Jie turi arboristų mokyklą. Pagrindinis dėmesys skiriamas žmogui, kuris rengiamas dirbti su medžiais“, – pasakoja jis.
Pasak arboristo, mokomasi beveik metus, o Lietuvoje, norint genėti, užtenka išklausyti kelių dienų kursą. Jo žiniomis, į tokius mokymus paprastai siunčiami darbų vadovai, nors dirba kiti žmonės – jiems nurodoma, ką pjauti.
Medžius nupjautomis viršūnėmis R. Žilinskas vadina tiksinčiomis bombomis. Jo teigimu, medis visą energiją gauna per lapus.
„Tačiau ar verta saugoti šmėklas, kurios gadina vaizdą ir yra pavojingos tiksinčios bombos.“
R. Žilinskas
„Per lapus fotosinteze gaminamas cukrus, krakmolas, jie kaupiami šaknyse kaip medžio potencialas. Cukrus, krakmolas dalyvauja tolesniuose cheminiuose procesuose – medis leidžia atžalas, naujas šaknis, naujus lapus ir panašiai. Visa tai subalansuota. Kai mes pašaliname daug lapų, medis negauna reikalingų medžiagų, kad galėtų palaikyti savo normalią fizinę būklę. Jis pradeda naudoti savo potencialą, kuris sukauptas šaknyse. Tada eikvoja savo energiją, o jos nebepapildo“, – žinovas aiškina, kokie procesai vyksta taip nugenėtame medyje.
Pasak arboristo, didžiąją dalį energijos medis pamažu skiria vadinamosioms stresinėms atžaloms išauginti, kad atkurtų prarastą lapiją, tačiau to šaknims normaliai maitinti nepakanka ir jos pradeda nykti.
„Medis negauna jokių energijos papildymo atsargų, tad naudoja savo atsargas ir pamažu nyksta. Kurio medžio imunitetas stipresnis, minimalus balansas tarp išlikusių šakų ir šaknų atsiranda“, – aiškina jis.
Be to, būna ir kitų procesų. Nupjauta viršūnė – tarsi žaizda, jos medis neužsigydo.
„Medis žaizdą apaugina. Bet energijos reikia ir lapams. Kai didelis žaizdos skersmuo, jis jos, aišku, neapaugina, todėl įsimeta puvinys. Jis atsiranda ir nuo šaknų pusės, nes pastarosios ima nykti. Mes turime cilindrą, kuris iš viršaus ir apačios po truputį pūva. To cilindro sienelės plonėja, o ant jo sienelių auga šakos. Jūs įsivaizduokite, kokią tiksinčią bombą pasidarome“, – perspėja R. Žilinskas.
Jo teigimu, sveiko medžio šakos auga iš vidaus, o vadinamos stresinės auga ant medžio. Lajos storis ant išlikusių šakų storėja, kamienas menkėja ir medis pradeda lūžinėti.
„Paprasčiausiai subyra, o ypač liepos. Tai minkštas medis ir puvinys labai greitai jas apima“, – pasakoja specialistas.
Kenksminga ir medžio šakas nupjauti kone iki viršūnės. Arboristo tvirtinimu, tai šalyje labai populiaru prie daugiabučių, šviestuvų, kelio ženklų.
„Medžio svorio centrą sukeliame į viršų. Medis būna stabilus ir saugus tada, kai lajos dydis yra du trečdaliai medžio aukščio. Jei medis 15 metrų, jo laja turi būti 10 metų. Tada laikoma, kad medis stabilus ir nebijo jokių vėjų. Kai tą taisyklę pažeidžiame, ima veikti sverto principas. Vėjas grįžta į viršūnę ir arba nulaužia, arba išverčia. Jeigu nuo apačios šakas sukeliame į viršų, patys sau pasidarome problemų“, – sako jis.
Specialistas primena, kad nupjauta viršūne medis stresuodamas savo lają sutankina ir pasipriešinimas vėjui būna dar stipresnis.
Medžius be viršūnių R. Žilinskas vadina šmėklomis.
„Stovi tokios šmėklos pakelėse. „Oi, medžiai labai gerai, išvalo orą! – kyla klyksmas, kai tokius pradedi pjauti“, – atkreipia į dar vieną problemą žinovas.
Lietuvos arboristų asociacijos direktorius R. Žilinskas įsitikinęs, kad baisiausia, ką galima medžiui padaryti genint, – palikti jį be viršūnės.
Pasak arboristo, žmonės pasiskaito internete, kiek medžiai išvalo oro, pagamina deguonies. Jis priminė, kad tie skaičiavimai skirti statistiškai sveikiems, brandiems medžiams, turintiems visą lają ir nepažeistas šaknis.
„Pažiūrėkime į tuos medžius, kurie auga mūsų pakelėse. Ar jie atitinka tą statistinį medį, pagal kurį buvo skaičiuota? Vieną statistinį medį atitiks 20 ar 30 tokių. Ar ne paprasčiau tas šmėklas pakeisti naujais medžiais ir juos prižiūrėti nuo pat mažens? Nekalbu apie sveikus, brandžius, gražius medžius. Tačiau ar verta saugoti šmėklas, kurios gadina vaizdą ir yra pavojingos tiksinčios bombos. Vis dėlto savivaldybių vadovai turi atkreipti dėmesį į tokią būklę“, – pabrėžė R. Žilinskas.
Jo manymu, formuojant želdynus, atsakingesni turėtų būti kraštovaizdžio architektai, jiems būtina kompleksiškai bendradarbiauti su visais, kurie prižiūri želdynus.
„Jeigu norime turėti sveiką, šiuolaikinį gražų miestą, turime kompleksiškai bendradarbiauti, o ne atsiriboti – kad atskirai bus padarytas projektas, atskirai kas nors jį įgyvendins, paskui, kai medžiai pradės džiūti, kvies jau specialistus“, – aiškino arboristas.
T. Šiaudinio nuotr.
