-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Talentinga ir muzikali panevėžietė Ž. Girdzijauskaitė, baigusi Vytauto Mikalausko menų gimnazijoje choro dirigavimo specialybę, turėjo apsispręsti, kur stoti mokytis toliau. Mergina leido sau ilgiau pagalvoti. Kadangi į pirmą klasę nuėjo šešerių, metus buvo „susitaupiusi“ svarstymams. Per tą laiką lankė talentų akademiją, vėliau privačias pamokas pas profesionalius dainininkus. O galop pasuko ne muzikiniu, o medicinos keliu. Šiuo metu Žiedūnė yra trečio kurso Vilniaus kolegijos studentė – būsimoji bendrosios praktikos slaugytoja.
Be viso to, veiklioji Žiedūnė mokėsi ir vizažo paslapčių, dabar daro makiažą merginoms, talkina grimuotojoms įvairiuose renginiuose. Jai yra tekę daryti makiažą ir šalies įžymybėms.
„Kartais manęs klausia: tai kas tu esi – dainininkė, slaugytoja ar vizažistė? Nemėgstu šio klausimo. Esu įsitikinusi, kad žmogus gali veikti daug dalykų. Jei viską darai iš širdies, tai ir rezultatai geri. O visos mano veiklos turi tą pačią kryptį – nešti žmonėms gėrį, grožį ir džiaugsmą“, – svarsto Ž. Girdzijauskaitė.
Ji džiaugiasi galėdama save realizuoti įvairiose srityse, pažinti daugybę įdomių žmonių, mokytis naujų dalykų. Anot vietoje nenustygstančios merginos, gyvenimas dėl to tampa tik įdomesnis.
Ž. Girdzijauskaitė šiuo metu dalyvauja muzikiniame televizijos projekte „X Faktorius“. Per atranką ji sugebėjo savo sceniniais gabumais įtikinti tris teisėjus ir pateko į kitą projekto etapą. Asmeninio albumo nuotr.
Muzikali panevėžietė šiuo metu dalyvauja muzikiniame televizijos projekte „X Faktorius“. Dar per atranką Ž. Girdzijauskaitė sugebėjo savo sceniniais gabumais įtikinti tris teisėjus ir pateko į kitą projekto etapą. Reikliosios komisijos narių ištarti trys „taip“ Žiedūnę labai nudžiugino ir suteikė motyvacijos judėti pirmyn.
„Aišku, buvo streso, bet viską atpirko žiūrovų reakcija. Jie man padėjo atsipalaiduoti emociškai ir atiduoti tai, ką tuo metu jaučiau. Tai pastebėjo ir Marijonas Mikutavičius, kuris tąkart neištarė man „taip“, bet pasakė naudingos kritikos, už kurią esu dėkinga“, – sako Žiedūnė.
Anot jos, tokie projektai labai užgrūdina, išmoko ne tik išdrįsti varžytis su kitais, bet ir nugalėti vidines baimes.
„Televizijos ekrane mane matė daug žmonių, jaučiau didelę atsakomybę, stengiausi nenuvilti žiūrovų ir pasirodyti taip, kaip galiu geriausiai. Tikiuosi, kad „X faktorius“ padės surasti savo klausytoją, kuriam patiks mano muzika“, – viliasi Ž. Girdzijauskaitė.
Žiedūnė – didelė „Eurovizijos“ gerbėja, nepraleidžia ir kitų muzikinių laidų, kuriose pasirodo šalies talentai. Žinoma, tarp jų ir „X faktorius“. Jos manymu, dabar tokių projektų lygis labai aukštas, juose dalyvauja daug gabių žmonių, pasižyminčių tikrai neeiliniais gebėjimais. Pati juos stebi ir iš jų mokosi. Kartą „X faktoriaus“ organizatoriai paprašė Žiedūnės, kaip vizažistės, padėti grimuoti atlikėjus prieš jų pasirodymą scenoje. Mergina talkindavo ten dirbusioms grimuotojoms ir kartu stropiai mokėsi, nes scenos makiažas gerokai skiriasi nuo kasdienio ar šventinio. Išmoko grimuoti ne tik merginas, bet ir vaikinus.
„Tai buvo įdomi patirtis, leidusi man iš arti pamatyti televizijos projektų virtuvę. Tad kai draugai paragino pačią dalyvauti „X faktoriuje“, ilgai nedvejojau. Juolab kad tam pritarė ir mano vokalo mokytojas. Mane visuomet žavėjo dalyvių drąsa ir jų talentai. Džiaugiuosi, kad ir pati išdrįsau“, – šypsosi Žiedūnė.
Po pasirodymo televizijos ekrane Ž. Girdzijauskaitė sulaukė daugybės palaikymo žinučių, pagyrimų, paskatinimų. Ji juokauja dėmesio gavusi daugiau nei per gimtadienį. Pasak Žiedūnės, jai, kaip ir kiekvienam atlikėjui, grįžtamasis ryšys iš žiūrovų reiškia nepaprastai daug. Jis įkvepia, padrąsina, stiprina.
Ž. Girdzijauskaitė prisimena, jog tą dieną, kai televizijos studijoje lipo į sceną, buvo labai susikaupusi, jaudulys ėmė viršų. Bet po filmavimo stebėti save televizijos ekrane buvo dar nedrąsiau.
„Suvokiau, kad mane dabar mato dar daugiau žmonių, nei buvo salėje. Išgyvenau, kokia bus jų reakcija, ar jiems patiks mano pasirodymas. Bet kai pradėjo plaukti sveikinimai, džiaugiausi, kad žmonės įvertino nuoširdumą“, – sako Žiedūnė.
Pasak Ž. Girdzijauskaitės, po pasirodymo televizijoje atsirado daug naujų draugų, pakalbino ir tie, kuriuos pažinojo anksčiau, bet buvo nutolę. Kai kurie dar ir dabar parašo, kad jiems patiko Žiedūnės klausytis, ragina nepaleisti savo svajonės. O filmavimo dieną nuo Ž. Girdzijauskaitės nesitraukė ir ją labai palaikė patys geriausi draugai. Be jų tvirto peties, anot atlikėjos, viskas būtų kitaip.
Patarimų ruošiantis projektui Ž. Girdzijauskaitei negailėjo panevėžiečiai pusbroliai Titas ir Benas, tame pačiame „X faktoriuje“ išgarsėję 2019-aisiais. Žiedūnei labai svarbus ir panevėžiečio jaunojo gitaros virtuozo Džiugo Juzėno palaikymas.
„Jis nerealus gitaristas, pasikalbame ir apie muziką, ir apie gyvenimą. Džiaugiuosi, kad nebuvome konkurentės su Salomėja Vaisiūnaite. Abi į projektą atvykome iš Panevėžio, kaip ir šauniai pasirodžiusi Gabija Aleknavičiūtė“, – pasakoja Žiedūnė.
Artimieji Ž. Girdzijauskaitės dalyvauti projekte neskatino. Mergina svarsto, kad rūpestingi tėvai veikiausiai norėjo dukrą apsaugoti nuo kritikos strėlių.
„Bet mano pasiryžimas buvo tvirtas, o šeima mane palaiko visuose sprendimuose“, – šypteli Žiedūnė.
Ž. Girdzijauskaitei visuomet didelis pavyzdys trejais metais vyresnis brolis Ovidijus. Jo rankose prabyla ne vienas instrumentas. Ovidijus puikiai suvaldė gitaros stygas ir būgnų dūžius, pianino klavišus ir improvizuotas variacijas saksofonu. Jo kurta muzika jau skamba ir už Lietuvos ribų, dar jis mokytojauja vienoje Kauno muzikos mokyklų.
Kai kadaise tėvai Ovidijų nuvedė į muzikos mokyklą, mažoji sesutė akylai stebėjo, kaip vyko stojamasis egzaminas. Muzikuoti užsinorėjo ir pati. Tiesa, tuomet viskas atrodė paprasta, kaip tie keli klausos patikrinimo pratimai: „lia lia lia“ ir viskas.
„Dar dabar ima juokas prisiminus tą pirmą įspūdį. Kai pradėjau mokytis pati, supratau, kad reikia įdėti labai daug pastangų“, – pasakoja Žiedūnė.
Dabar su broliu jiedu gali kalbėtis muzikiniais terminais, puikiai supranta vienas kitą, muzikuoja kartu.
„Būna, kad pasiginčijam, ir emocingai diskutuojam, bet labai vertinu visus jo patarimus ir pastabas“, – sako Ž. Girdzijauskaitė.
Muzikinius gabumus sesuo ir brolis paveldėjo iš savo tėvų ir senelių. Anot Žiedūnės, jų giminėje yra daug dainingų žmonių, savamokslių muzikantų. Vienas senelis iš klausos puikiai grodavo armonika, jo tėvas virkdė smuiką.
„Visa mūsų šeima turi polinkį prie muzikos. Jokios šventės neapsieina be dainų, daug jų esame išmokę. Keliaudami automobilyje dažnai išjungiame radiją ir dainuojame dviem, trim ar keturiais balsais. Prisimenam lietuvių liaudies daugiabalses ar choruose dainuotas dainas“, – pasakoja Žiedūnė.
Muzikalioje šeimoje augusiai merginai sekėsi mokslai Panevėžio V. Mikalausko menų gimnazijoje. Patiko dainuoti mokyklos chore, ansambliuose, lavinti balsą. Ji dėkinga savo specialybės mokytojai Irenai Paplonskienei, ne tik mačiusiai auklėtinės gabumus, bet ir išmokiusiai pasitikėti savimi.
Pasak Žiedūnės, diriguoti chorui nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Reikia mokėti įtaigiai perteikti kūrinio nuotaiką, išmanyti formas, jausti ritmiką ir daug kitų dalykų.
„Dirigento rankų mostams turi paklusti daugybė skirtingų charakterių. Tai tikrai sunkus darbas tiek techniškai, tiek emociškai. Tos patirtys man labai padeda šiandien ne tik lipant į sceną, bet ir kitose veiklose“, – teigia Ž. Girdzijauskaitė.
Gimnazijoje Žiedūnė yra dalyvavusi ne viename konkurse, juose skynė laurus. Anot jos, kiekvienas konkursas – nauja patirtis. Namuose ji saugo keletą padėkos raštų, diplomų, bet didžiausias apdovanojimas – žiūrovų aplodismentai.
Žiedūnė nemėgsta, kai jos klausiama, kas ji yra: dainininkė, slaugytoja ar vizažistė. Jos manymu, žmogus gali veikti daug dalykų, jei viską daro iš širdies. Asmeninio albumo nuotr.
Nors besimokydama Žiedūnė buvo tikra, kad studijuos menus, vėliau nuomonė pasikeitė. Ieškojo savęs tikrąja to žodžio prasme. Daug svarstė apie ateitį, savo pašaukimą. Prisiminė, kad vaikystėje labai patiko gamtos mokslai, vėliau domėjosi biologija, bet laikyti egzamino nepasirinko – mintys buvo kitur.
„Kai apsisprendžiau išbandyti jėgas medicinoje, turėjau papildomai išlaikyti biologijos egzaminą. Viskas sekėsi puikiai, bet niekada nepaleidau noro dainuoti. Dabar jaučiu, kad esu savo vietoje ir darau tai, ką noriu. Ateityje planuoju toliau studijuoti mediciną universitete“, – planais dalijasi muzikuojanti būsimoji slaugytoja.
Iki studijų pabaigos Ž. Girdzijauskaitei liko geras pusmetis, bet jau kurį laiką ji dirba ligoninėje. Mediko darbas labai prasmingas, bet, jau patyrė Žiedūnė, nėra lengvas – tenka visko patirti, o ypač dabar, pandemijos laikotarpiu.
„Slaugiau ir COVID-19 virusu užsikrėtusius ligonius, mačiau mirštančius. Nelengva, kai ryte dar kalbiesi su pacientu, o vakare turi uždegti jam žvakelę. Tokiomis dienomis muzika mane gelbėja“, – pasakoja mergina.
Ž. Girdzijauskaitė vis stipriau suvokia medicinos ir muzikos ryšį. Viena, anot jos, gydo kūną, o kita – sielą. Tą Žiedūnė pajuto ir tada, kai per pirmąjį karantiną su draugais surengė paramos koncertą Panevėžio medikams.
„Muzika turi nepaprastą galią paguosti, sustiprinti, įkvėpti“, – įsitikinusi muzikalioji jaunoji medikė.
Ž. Girdzijauskaitės vardas jau senokai panevėžiečiams gerai žinomas. Aukštaitijos sostinėje ji yra ne kartą koncertavusi, neatsisako padainuoti bendruomenių šventėse, privačiuose renginiuose. Karantino laikotarpiu dalyvavo projekte „Kultūra bunda Panevėžio kiemuose“.
Netrukus Ž. Girdzijauskaitė kartu su padedančia komanda ketina paleisti į dienos šviesą pirmąją savo kūrybos dainą. Atlikėja labai nekantrauja pasidalyti ja su klausytojais. Pasak Žiedūnės, ji gimė iš ilgesio, bet nėra liūdna.
Lietuvoje konkurencija tarp atlikėjų išties didelė, tačiau Ž. Girdzijauskaitė mano, jog ji gali išsiskirti savo įvairiapusiškumu.
„Lietuvoje yra ir daugiau medikų, mylinčių muziką ir atliekančių ją labai profesionaliai. Stengiuosi tokia būti ir aš“, – sako Žiedūnė.
Nors scenoje ji – ne naujokė, jaudulį jaučia visada. Ž. Girdzijauskaitės manymu, tai yra normali būsena, kurią išgyvena visi atlikėjai, ypač pasirodymo pradžioje. Scenoje pasitikėti savimi Žiedūnei padeda paruošiamieji darbai – repeticijos ir geras makiažas, atskleidžiantis gražiausias jos spalvas.
Ž. Girdzijauskaitė gimė pavasarį, kai nuostabiai žydėjo sodai, todėl tėvai ją ir pavadino žydinčiu vardu – Žiedūne. Jau vaikystėje ji buvo pilna judesio, anksti pradėjo kalbėti, buvo labai drąsi. Žiedūnė juokiasi, kad mama dar ir dabar su siaubu prisimena, kaip dukra dingdavo iš kiemo niekam nieko nepasakiusi. Ž. Girdzijauskaitė augo su broliu ir dviem pusbroliais, tad jos žaidimai nebuvo mergaitiški: lėlės mažai rūpėjo, mieliau karstėsi medžiais. Su kiemo draugais žaisdavo policininkus, kurie gaudė blogiukus.
„Per Kalėdas, kai susirinkdavo visa šeima – tetos, dėdės, seneliai, visi pusbroliai ir pusseserės, rengdavome koncertus. Kiekvienas turėdavome pasirodyti, ką per metus išmokom. Visko ten būdavo: ir šokių, ir dainų, ir eilėraščių. Net spektaklių prikurdavome. Graži ir linksma buvo mano vaikystė“, – šypteli Žiedūnė.
Šiuo metu Ž. Girdzijauskaitė gyvena ir studijuoja Vilniuje. Tačiau jos širdyje visada liks vietos gimtinei. Čia ji užaugo, baigė mokyklą, čia prasidėjo ir jos muzikinis kelias, pirmieji koncertai, užsimezgė draugystės su dabar labai brangiais žmonėmis.
„Gera pabėgti nuo Vilniaus šurmulio. Panevėžyje kiekviena gatvelė miela, pažįstama, jaukioje kavinukėje sutinku senus draugus. Gal ateis laikas, kai ir žmonės bus linksmesni, kai mūsų miestas bus atviresnis naujoms idėjoms ir jauniems žmonėms bus daugiau erdvės veikti tai, kas įdomu?“ – svarsto Žiedūnė.
Ji įsitikinusi: svajonės pildosi, kai nebijai svajoti ir stengiesi. Tad Žiedūnė vadovaujasi taisykle: svajoti, nebijoti, daryti.
Dabar ji nori sėkmingai baigti studijas. Vėliau galbūt pakeliauti. Dar nori kurti ir tiesiog būti laiminga.
