Panevėžio aplinkosaugininkai taip ir nerado atsakymo, kodėl Nevėžio upėje ties Papušių kaimu išgaišo šimtai žuvų.

Masinis žuvų gaišimas Nevėžyje liko mįsle

Masinis žuvų gaišimas Nevėžyje liko mįsle

 

Dvi savaites laukę Nevėžio upės vandens tyrimų rezultatų, Panevėžio aplinkosaugininkai taip ir nerado atsakymo, kodėl ties Papušių kaimu išgaišo šimtai žuvų.

„Jokių viršytų normų nėra. Versijų, kas nutiko, galime turėti daug, bet tai būtų tik prielaidos“, – teigė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio agentūros vedėja Ieva Jakupkaitė.

Anot jos, tyrimų rezultatai tik patvirtino, kad žuvys išdvėsė tikrai ne dėl Savivaldybės įmonės „Aukštaitijos vandenys“, Papušių kaime į Nevėžį išleidžiančios išvalytą nuotekų vandenį.

Įtaria gamtines sąlygas

I. Jakupkaitė daro prielaidą, kad greičiausiai žuvis pražudė gamtinės sąlygos – karšti orai, nukritęs vandens lygis, todėl galėjo sumažėti deguonies koncentracija toje upės atkarpoje.

„Vandens temperatūra jau buvo pasiekusi daugiau nei 20 laipsnių, vandens lygis kritęs, sumažėjusi upės tėkmė. Esant tokioms sąlygoms labiau želia ir pūva žolės. Yra galimybė, kad dėl to vandenyje ėmė trūkti deguonies“, – teigė aplinkosaugininkė.

Žuvų kritimas Nevėžio atkarpoje tarp Berčiūnų ir Naujamiesčio, pasak I. Jakupkaitės, nėra išskirtinis atvejis šią vasarą – būriai žuvų gaišenų pastebėti ir kituose šalies telkiniuose.

Visgi ar iš tiesų Nevėžyje kritiškai buvo nukritęs vandens lygis, aplinkosaugininkė negalėjo patvirtinti – toje upės atkarpoje jis nematuojamas. Anot jos, reikia įvertinti, kad upės dugno reljefas nėra vienodas, todėl vienoje vietoje tas lygis galbūt nėra nukritęs iki žuvims pavojingos ribos, kitoje ji gali būti pasiekta.

Vaizdas supykino

Aukštyn baltais pilvais plaukiančios žuvys Nevėžio atkarpoje ties Papušių kaimu pastebėtos Joninių savaitgalį. Baisų vaizdą upėje užfiksavo nuo Berčiūnų iki Naujamiesčio plaukę baidarininkai.

Viena iš žygio dalyvių Aušra Jurevičienė „Sekundei“ pasakojo, jog jau gerokai po vidurdienio plaukiant pro Papušių kaime esantį įmonės „Aukštaitijos vandenys“ valymo įrenginių išleistuvą į akis krito, kad iš jo į Nevėžio upę tekantis vanduo panašus į riebaluotą, ir buvo aiškiai juntamas nemalonus kvapas. Paplaukus dar kelis šimtus metrų baidarininkams atsivėrė slogus vaizdas – upės vagoje plūduriavo masė negyvų žuvų. „Upė atrodė kraupiai, o dvokas nenusakomas. Kai kurie iš mūsų kompanijos netgi vėmė nuo to kvapo. Vandens paviršiuje plūduriuojančios baltais pilvais į viršų nugaišusios žuvys atrodė kaip pripūstos. Nedrįsome jų judinti, rodėsi, prisilietus sprogs. Tai tikrai nebuvo viena kita žuvelė. Negyvos žuvys plaukiojo maždaug pusantro kilometro. Tai buvo masinis jų kritimas – nuo mažų iki didelių. Ir visą kelią jautėsi nenusakomas dvokas“, – teigė A. Jurevičienė.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų