Maloniai jaudinantis laukimas

Rodos, ką tik laukėme vasaros, atostogų. Manėme – ilgõs ilgõs, ilgų̃ ilgų̃… Gal gyvenimas ir įdomus todėl, kad visąlaik apdovanoja laukimu – metų laiko, švenčių, kažko pradžios ar pabaigos?..

Jau įprasta, kad šio mėnesio tribūna priklauso „Minties“ gimnazijos kūrėjams – labai įvairiems ir pagal pasaulėžiūrą, ir pagal jos išraišką popieriaus lape.

Elinga Karošaitė (12 kl.)

„Visada visai įdomu stebėti save ir kitus, analizuoti aplinką, kurti… Juk tai atradimas – parodyti pasaulį savaip…“

Pamąstymai apie liūdną rudenį

Ruduo – tai liūdesys –
Jausmas – emocija…
Ruduo užsklendžia saulę,
Uždaro mus į mažus pasaulėlius.

Taip padeda matyt save.
…juk vasarą spalvingą
alsuojame džiaugsmu,
skrendame linksmybių labirintu.

Tokių džiugių akimirkų metu
Dažnai tik išorė svarbu.
Tik liūdną dieną supranti,
kuo iš tikro gyveni.

O turi būti visko:
vasaros, rudens, vienatvės ir vandens.
Nevienodais einame keliais –
Skiriamės ir pojūčiais visais.

Ruduo – tai liūdesys –
skausmas – jaudulys.
Ruduo užsklendžia mus,
Tik trupinėliai saulės į mūsų pasaulėlius.

Skristi – atrasti

Svajoju aš paimti už parankės kosmonautą –
Tik… šis vis skraido vien padebesiais.
Sugaudo mūsų, mažų jaunuolių, norus
Ir ieško, ieško, ieško – gal kam to prireiks.

Atrodo, tobulas gyvenimas šioje planetoje,
Bet išskristi noriu aš vis tiek:
Pakilt, atrast kažką vis nauja,
Išskleist sparnus ir skriste skrist, kažko pasiekt…

Kai nusibosta rutina, tik to ir noris:
Ieškoti sau to kelio, nors virš debesų…
Gal ten atrasiu aš sau dalią,
Nelengvą, karčią. Bet vis tiek geidžiu…

„Tesusigėsta ir teparausta visi, kurie kėsinasi į mano gyvybę;
teatsitraukia sugėdinti, kurie linki man pikta!“ Iš Biblijos
Didingiausia dovana

Meilė – dorovės dėsnis.
Teisinga pagarba, kai gyveni
Kitų meile ir gerumu,
Kai sau tari: „Aš esu.“

Juk nesukursi laimės
Nematydamas kitų šalia,
Neleisdamas pajausti,
Kokia Gyvybės dovanos galia.