Literatūrinis birželio dipolis: Panevėžys-Pasvalys

Literatūrinis birželio dipolis: Panevėžys-Pasvalys

Koks gali būti kultūros reiškinys be tradicijų! O juk jų per dešimtmetį radosi! Pavyzdžiui, projekto birželio tribūnoje šeimininkauja Pasvalio jaunieji kūrėjai. Jau penktą kartą.

Su jais supažindina Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos literatų būrelio vadovė Regina Grubinskienė:

„Skaitytojų dėmesio vėl prašo Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos literatai. Klaudija Audickaitė anksčiau projekte dalyvavo su prozos kūriniais, o šįkart siūlo susipažinti su poezija, Ji – 11-okė, puiki gimnazijos laikraščio redaktorė ir kanklininkė, rajono literatų klubo „Užuovėja“ narė.

Klaudija Audickaitė (11 kl.)

Pavasario elegija

Žiema ir mano rankos

Liečia tavo kaklą.

Staiga užplūsta šiluma,

Ir tyliai…

Tu pabučiuoji

Man į skruostą.

Aš nusišypsau,

Tu apkabini.

Ir pasakai, kad myli.

Mane…

Pavasaris ir mano rankos

Liečia knygos lapą –

Aš užrašau žodžius

Ir tyliai…

Suplėšau ir metu šiukšles.

Many tik liūdesys,

O šypsena – sapne.

Nes ten prisiminimai,

Niekad neištirpstantys

Sniege…

*

Ant šakos tupi vienišas varnas –

Rudens vakaras.

Žiūri į tekančią upę.

Į šokančius klevo lapus.

Girgžda sunkios sūpynės,

Vėjo dainos vis skamba –

Apie tai, kaip vienišas varnas

Tupi vakare ant šakos…

Gal tyla jį ramina?

O gal pasiklydo

Ir nebežino, kur jo namai?

O gal nori vienas

Pailsėt nuo kitų?

Rudens vakarą taip ramu…

*

Sėdžiu viena.

Baltos sienos.

Žiūriu pro langą –

Laisvą paukštį regiu.

Žmonės eina.

Jie nemato manęs.

Aš kenčiu.

Baltos sienos,

Langas užvertas –

Kaip man pabėgt?..

Į lauką neleidžia –

Turiu kasdieną liūdėt.

Ar čia mano namai?

Ar – kalėjimas?

Mano vardas katė…

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų