Laukia kaimo žiburėlių pertvarka

Laukia kaimo žiburėlių pertvarka

 

Jau seniai nebestebina kaimo mokyklų klasės, kuriose vienu metu mokosi įvairaus amžiaus mokiniai. Panevėžio rajono švietimo įstaigose yra net 24 jungtinės klasės, o vienoje jų mokosi net keturių pradinių klasių mokinukai – nuo pirmos iki ketvirtos.

Dar prieš porą metų Valstybės kontrolė rekomendavo, kad tokių sujungtų klasių, bent vyresniųjų, neliktų. Mat mažų mokyklų išlaikymas ne tik brangiai kainuoja. Tyrimai rodo, jog pamokoje sėdint kelių klasių mokiniams, nukenčia ugdymo kokybė. Visgi savivaldybėms naikinti tokias klases pasmerkiant mažas kaimo mokyklas būti uždarytoms – politiškai sudėtinga.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius šiomis dienomis pareiškė, kad jungtinių klasių, kuriose mokosi skirtingo amžiaus vaikai, galėtų pavykti atsisakyti maždaug po 3–5 metų. Tokių klasių, jo manymu, kartais sunku išvengti dėl bendruomenės ir savivaldybių noro išlaikyti mokyklą kuo arčiau namų.

Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Kęstutis Rimkus sako, kad mažas pagrindines mokyklas nuo kitų metų rugsėjo 1-osios planuojama jungti prie didesniųjų ir paversti skyriais. Tuomet bent jau pradinės klasės liktų arčiau namų. Pavyzdžiui, Žibartonių ir Linkaučių pagrindinės mokyklos greičiausiai taptų Krekenavos M. Antanaičio gimnazijos skyriais. Karsakiškio Srazdelio mokykla – Paliūniškio pagrindinės mokyklos skyriumi ir pan.

Pasak vedėjo, pati ministerija laikosi nuomonės, kad pradinių klasių mokiniai mokytųsi arčiau namų. Tačiau 5–8 jungtinių klasių turėtų mažėti.

„Rekomendacija yra užuomina, kad 5–8 klasių vaikus iš mažėjančių mokyklų reikėtų vežti į artimiausias gimnazijas. Tokios rekomendacijos mums siunčiamos dvejus metus iš eilės. Valstybės kontrolė ministeriją įpareigojo tą patį daryti Lietuvos mastu“, – sako A. K. Rimkus.

Pagal reikalavimus, jungtinėje klasėje turi mokytis ne mažiau nei aštuoni vaikai. Pavyzdžiui, Panevėžio rajono Linkaučių pagrindinėje mokykloje keturiose pradinėse klasėse mokosi vos dvylika vaikų, tad dviejų jungtinių klasių neįmanoma suformuoti – visos keturios sujungtos į vieną. Jungtinėje klasėse mokosi po du pirmokus ir trečiokus, po keturis antrokus ir ketvirtokus.

Dėl sumažėjusio vaikų skaičiaus Upytės Antano Belazaro ir Vadoklių pagrindinėse mokyklose leista jungti 5 bei 6 klases.

A. K. Rimkaus teigimu, visgi rajone jau stebima tendencija, jog tėvai, suprasdami mažesnių mokyklų ateities perspektyvas, jau patys renkasi didesnes.

„Ramygalos gimnazijoje padaugėjo vaikų iš Vadoklių. Tėvai nori, kad vaikas pradėtų ir baigtų mokytis toje pačioje mokykloje“, – sako vedėjas.

Kaimo žiburėliai

„Norint per vienerius metus galima išspręsti tą problemą – grubiai, be jokių jausmų. Tiesiog sujungi mokyklas, kai kurias uždarai, vaikus vežioji ir jungtinių klasių greitai nelieka. Bet vertinant žmogiškai, pasidaro sudėtingiau. Ką daryti su pradinukais“, – sako Panevėžio rajono vicemeras Antanas Pocius.

Anot jo, nors į rajoną grįžta emigrantai, jų nėra tiek, kad kaimo mokyklose masiškai padaugėtų vaikų. Todėl beveik visose mažesnėse yra jungtinių klasių.

Pastangos išlaikyti mažą mokyklą kerta per rajono biudžetą. Pasak A. Pociaus, aukoti vieną sritį dėl kitos irgi nėra teisinga. Tačiau toks kardinalus sprendimas visada sulaukia bendruomenės pasipriešinimo.

„Žmonės visada į mokyklą žvelgia kaip į tam tikrą žiburėlį kaime. Dingsta mokykla – dingsta kažkas tokio. Net jei neturi vaikų, einančių į mokyklą, ji vis tiek suteikia kaimui gyvumo“, – pažymi A. Pocius.

Bėdą mato kitur

Žibartonių pagrindinėje mokyklos, kurioje, kaip ir dalyje kitų rajono mokyklų, yra jungtinės klasės. Įstaigos direktorės Aldonos Gudavičienės teigimu, taip dirbama jau ne pirmus metus. Anot jos, nėra įrodymų, kad mokymasis jungtinėje klasėje turėtų neigiamos įtakos vaikų pasiekimams.

„Ketvirtos klasės pasiekimų patikrinimai buvo gana geri, artimi respublikos vidurkiui ir net geresni už rajono mokyklų ne jungtinių ir gimnazijos klasių mokinių“, – pabrėžė direktorė.

Ji svarsto, kad įtakos pasiekimams tikriausiai turi ir mokytojų patirtis, darbas. Be to, pradėjus jungti klases, mokykloje įsteigta pailgintos dienos grupė, kurioje yra galimybė kompensuoti galimus žinių trūkumus.

„Kaip mokytojai ir kalba, jeigu klasėje būtų 25–30 mokinių, būtų savų problemų dėl to, kad ateitų įvairių poreikių vaikai. Kai mažiau vaikų, kiekvienas gauna dėmesio“, – sako A. Gudavičienė.

Anot jos, pirmokų tėvai nepageidauja vežioti vaikų į kitas mokyklas. Direktorės manymu, problema yra ne jungtinės klasės, o demografinė padėtis.

„Mokyklą panaikinti lengviausia. Turime kalbėti apie tai, kad kaimas nyksta ir ką daryti, kad jis išliktų, kad žmogus liktų gyventi, kurtųsi verslas“, – įsitikinusi direktorė.

Traukia miestas

Jungtinės klasės jau gana seniai veikia ir Berčiūnų pagrindinėje mokykloje.

„Ne iš gero gyvenimo jos atsiranda, o dėl vaikų trūkumo“, – sako direktorius Leonas Miliukas.

Anot jo, stengiamasi jungti ne visų dalykų pamokas. Pavyzdžiui, jungtinės būna dailės, muzikos, kūno kultūros pamokos, o pagrindinių dalykų vyksta atskirai.

„Ugdymo rezultatai nelabai priklauso nuo to, ar klasės sujungiamos. Jie priklauso nuo daugybės veiksnių. Visų pirma socialinė aplinka, vaikų motyvacija ir taip toliau. Ne paslaptis, kad geresni vaikai nuteka į miestą“, – mano direktorius.

Anot jo, daug vaikų iš šio krašto mokosi miesto mokyklose. Šią mokyklą ateityje numatoma jungti prie Naujamiesčio gimnazijos. Kol kas ji per daug berčiūniškių neviliojo – susisiekimas su miesteliu nėra patogus. Vaikus tėvams patogiau vežioti į miestą.

Jungtinių klasių yra ir miesto mokyklose. Tokios paprastai formuojamos specialiose mokyklose. Panevėžyje jungtinių klasių yra Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykloje, „Šviesos“ specialiojo ugdymo centre, specialiojoje mokykloje-daugiafunkciame centre. Viena jungtinė klasė, kur kartu mokosi septintokai ir aštuntokai, veikia ir Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre.

Kitose miesto mokyklose jungtinių klasių nėra.

Komentarai

  • jeigu kiekviename kaime bus po mokyklą kad ir keturiems vaikams ir po kompiuterinį tomografą, tada galės kiekvienas besti į mus pirštu, kad gyvename plik-šlėktiškai išlaidaujančioje šalyje.

  • Kiekvieną rajono vidurinę pavadino gimnazijomis, bet mokiniai iš daugumos jų bėga į laiko patikrintas miesto Gimnazijas. Kodėl?

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų