Lapės mišką keičia į miestą

Po kiemus šmirinėjančios vangios ir žmonių nebijančios lapės išgąsdinta panevėžietė, įtarusi ją sergant pasiutlige, atskleidė didelę laukinių gyvūnų apsaugos spragą.

Akistatoje su neįprastai besielgiančia rudąja tarnybos moterį paliko likimo valiai.

Panevėžietės Astos savaitgalio poilsis sodyboje Pažagieniuose baigėsi kone siurrealistine istorija. Apie 17 valandą moters dėmesį atkreipė po kiemą šmirinėjanti lapė. Astos teigimu, žvėrelis elgėsi labai neįprastai – net vejamas iš nespruko, atrodė vangus, susirangydavo tai vienoje, tai kitoje kiemo vietoje.

Keisčiausia, kad lapės aplankyta sodyba nėra atoki, o priemiestinėje gyvenvietėje, apsupta daugiabučių ir individualių namų. Paradoksas, bet rudakailė įsitaisė kieme vos už 200 metrų nuo Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) tvoros.

Įtartinas lapės elgesys išgąsdino panevėžietę.

„Paprastai žvėrys, netoliese pamatę žmogų, sprunka. Ši lapė elgėsi kitaip. Net jei žvėris nepasiutęs, nejauku, kad prie jo gali lįsti vaikai, juk kiemai neaptverti“, – atkreipė dėmesį Asta.

Pagalbos nesulaukė

Matydama, kad svirduliuojanti vangi lapė iš kiemo nesiruošia sprukti, moteris kreipėsi į žurnalistus. Paieška, kas turėtų pasirūpinti laukiniu gyvūnu, nebuvo tokia paprasta, kaip buvo galima tikėtis.

Sekmadienį mobiliuoju telefonu atsiliepęs Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas teigė, kad gyvūnu pasirūpinti privalėtų Panevėžio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Šios vadovas Valdemaras Kontautas, užsirašęs sunerimusios panevėžietės telefoną, pažadėjo atsiųsti medžiotojus.

Tačiau Asta jų nelaukė iki vėlumos. Moteriai niekas nė nepaskambino.

„Išvažiavau 21 valandą. Lapė kieme gulėjo susirangiusi kaip šuniukas – snukutį pasidėjusi ant priekinių letenų. Akivaizdu, kad ji nesveika. Buvo gaila, kad niekam į bėdą patekęs žvėrelis nerūpėjo“, – pasakojo panevėžietė.

Medžiotojo skambučio Asta sulaukė kitą dieną. Grįžusi į sodybą moteris lapės neberado.

Rūpi tik negyvos

Gyvūnais pasirūpinti tarsi privalančios tarnybos atsakomybės už atklydusius, ligotus laukinius žvėris kratosi. Nors, pasak V. Kontauto, gyvenamojoje teritorijoje keistai besielgiantį laukinį gyvūną pamatę žmonės gali kreiptis į bet kurią instituciją – aplinkosaugininkus arba Maisto ir veterinarijos tarnybą, realios pagalbos veikiausiai nesulauks nė iš vienos.

„Aplinkosaugininkai turėtų į tokius pranešimus reaguoti. Mes įsikišame tik kilus įtarimui dėl ligų, bet neturime priemonių gyvūnui sugauti. Tada skambiname medžiotojams. Jei ta lapė gulėtų negyva, seniai būtume ištyrę, bet kai gyva, kaip prie jos prieiti?“ – teisinosi V. Kontautas.

Panevėžio VMVT viršininkas ramina, kad pastaruosius porą metų pasiutligės atvejų neužfiksuota. Laukinių gyvūnų oralinė vakcinacija, kai iš lėktuvo mėtomos vakcinos, Panevėžio rajone nebevykdoma jau antrus metus.

„Laukiniai gyvūnai pas žmogų užklysta ir ne iš blogos valios. Gamtoje nusistovėjusi pusiausvyra – jei miškuose perteklius, jie traukia į miestą“, – „Sekundei“ aiškino V. Kontautas.

Vis dėlto, pripažįsta viršininkas, užkrečiamųjų ligų pavojus visada išlieka, todėl prie atklydusių ir žmonių nevengiančių žvėrių verčiau nesiartinti.

Astai pagelbėti Panevėžio VMVT įpareigoto Vilniaus medžiotojų būrelio vadovas Kęstutis Kvederavičius aiškino pranešimo sulaukęs vakare ir savaitgalį leistis į lapės paieškas neturėjęs galimybės. Tačiau, anot jo, netgi jei sodyboje Pažagieniuose būtų suradęs vangią rudąją, niekuo nebūtų galėjęs padėti.

„Mes galime tik sumedžioti gyvūną, bet nesame barbarai ir gyvenvietėje, kur yra vaikų, nešaudome“, – teigė K. Kvederavičius.

Briedį gelbėjo iš sandėlio

Susidūrus su ligotu laukiniu gyvūnų nepagelbėtų nė aplinkosaugininkai. Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Alfredas Breivė pripažįsta ir pats yra patekęs į paradoksalias situacijas, kai buvo bejėgis padėti gyvūnui. Anot jo, esminė problema, kad tokiais atvejais reikalingos nuotolinio užmigdymo priemonės. Tačiau, norint gauti tokį „ginkla“, privalomi mokymai ir specialūs leidimai.

Tokia įranga apsirūpinusi tik Gyvūnų globėjų asociacija. Šioji sudariusi sutartį su Aplinkos ministerija ir įsipareigojusi gelbėti į bėdą patekusius žvėris visoje Lietuvoje.

A. Breivė neslepia, kad su šiais Kaune įsikūrusiais gyvūnų globėjais bendradarbiauti nėra paprasta.

„Kai Panevėžyje į Linų kombinato gatavos produkcijos sandėlį įlėkė briedis, uždarėme duris, kol po kelių valandų atvykę gelbėtojai iš Kauno užmigdė ir išvežė į mišką. Bet jei reikia pagalbos gulbėms, gandrams, kitiems smulkiems gyvūnams, prasideda problemos“, – teigė A. Breivė.

Jo nuomone, situacija pasikeistų, jei valstybės finansavimą gaunančių gyvūnų gelbėtojų nereikėtų šauktis iš Kauno, o asociacija savo atstovus turėtų regionuose.

Pasislėpė po altoriumi

Laukiniai gyvūnai gana dažni miesto lankytojai. Aplinkosaugininkas pasakoja lapių gaujas matantis naktimis, kai 3–4 val. grįžta iš reidų.

„Kniaudiškių g. po šiukšlių konteinerius rausiasi lapių šeimynos. Ištaršyti maišeliai, išverstos atliekos yra jų darbas“, – „Sekundei“ pasakojo A. Breivė.

Rudakailės įsigudrina ne tik mieste ieškoti maisto. Dėl jų į aplinkosaugininkus kreipėsi Pušaloto gatvės gyventojai. Tai, ką pamatė atvykę į negyvenamą apleistą sodybą, apstulbino net aplinkos apsaugos inspektorius. Čia išsiraususios urvus lapės gyveno tarsi miške ir jau buvo atsivedusios lapiukų.

Užlyginus urvus, o Savivaldybei iškirtus sodyboje suvešėjusius krūmus bei nupjovus seną žolę, lapės išsikraustė.

Vienoje Panevėžio bažnyčioje po altoriumi buvo apsigyvenęs usūrinis šuo, o Rožyno g. mikrorajone aplinkosaugininkus gyventojai iškvietė neapsikentę naktimis triukšmo pastogėje. Paaiškėjo, kad miegoti žmonėms neleido palėpėje apsigyvenusios kiaunės.

Už užstatą paskolintų gaudyklę

Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas Vytautas Gustaitis atmeta žeriamus kaltinimus per menku rūpinimusi į bėdą patekusiais žvėreliais. Anot jo, sutartyje su Aplinkos ministerija asociacija įsipareigojusi reaguoti per dvi valandas. Tačiau pirmiausia skubama gelbėti įrašytųjų į Raudonąją knygą, paskui ateina eilė kitiems.

V. Gustaičio teigimu, asociacija nuveikia daugiau, nei leidžia jos finansinės galimybės. Esą už tokius pinigus, kiek skiria ministerija, jau penktus metus neatsiranda sutinkančių padėti gyvūnams nei visuomeninių, nei valstybinių organizacijų.

Gyvūnų gelbėtojams ministerija skiria 48 tūkst. Eur – 4000 Eur per mėnesį.

„Už tiek mes turime dirbti 24 valandas per parą, įskaitant ir savaitgalius, padengti kelionės išlaidas, sumokėti veterinarams, išlaikyti savo darbuotojus“, – aiškina V. Gustaitis.

Asociacijos vadovas tvirtina neįsipareigojęs ministerijai važiuoti į visus iškvietimus. Apie šmirinėjančią lapę pranešusiam žmogui gali tekti pačiam ja pasirūpinti. Asociacija tiesiog paskolintų gaudyklę ir dar paprašytų už ją palikti užstatą, nes, anot V. Gustaičio, šios brangios ir perkamos JAV. Be to, asociacijos atstovas patartų sugautą gyvūną nuvežti į jam saugią vietą.

„Mūsų tiesioginis darbas padėti į nelaimę patekusiems gyvūnams, bet ne išvežti iš ten, kur jų apsilankymas tiesiog nepatinka žmogui“, – pareiškė V. Gustaitis.