-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Iš Panevėžio mieste ir rajone veikiančių įstaigų, žinoma, daugiausia išlaidų patyrė Respublikinė Panevėžio ligoninė, kurioje veikia ir vienas iš penkių šalyje COVID-19 gydymo centrų. Iki šios dienos ligoninei kova su pavojingu virusu jau kainavo 1 340 078 eurus. Pasak įstaigos atstovo spaudai Vytauto Riaubiškio, visi ligoninės pirkiniai atsispindi viešųjų pirkimų sutartyse. Daugiausia lėšų pareikalavo apsaugos priemonės – vien kovą iš Kinijos buvo užsakyta priemonių už 478 tūkst. eurų. Taip pat ligoninė pirko medicinos reikmenų, temperatūros tikrinimo sistemų, mobilųjį bronchoskopą, šaldytuvą laikyti mirusiesiems nuo COVID-19. Daugelis su tiekėjais sudarytų sutarčių yra ilgalaikės.
„Galbūt vėliau dar reikės įsigyti apsaugos priemonių. Ligoninė turi ilgalaikes sutartis su savo tiekėjais, tarp jų ir asmens apsaugos priemonėms pirkti. Dalis jų yra ne vienkartinės, jomis galima naudotis ne vienerius metus, tinkamai dezinfekavus. Esame užsitikrinę, kad pagal tam tikrus terminus mes tų priemonių gausime. Jei situacija pasikeistų, vykdytume konsoliduotus pirkimus su kitomis didžiosiomis Lietuvos ligoninėmis“, – kalbėjo V. Riaubiškis.
Daugiausia lėšų pareikalavo mobiliosios laboratorijos įrengimas. Ji galės tirti Panevėžio apskrityje paimtus mėginius koronaviruso infekcijai nustatyti. Vien DNR/RNR išskyrimo visiškai automatizuota sistema su PGR detekcija ir priedais (reagentais) kainavo beveik 720 tūkst. eurų.
„Įsigyta įranga bus naudinga ir pasibaigus karantino laikotarpiui. Mokslininkai kalba apie bangų principą – gali būti, kad ši infekcija kils bangomis, tad nusipirkta įranga bus naudojama ir ateityje“, – teigė ligoninės atstovas ryšiams su visuomene.
Panevėžio miesto savivaldybės administracija skaičiuoja iki balandžio 22-osios kovai su koronavirusu išleidusi jau per 223 tūkst. Eur. Iš jų daugiau kaip 127 tūkst. Eur skirta asmens apsaugos priemonėms: apsauginėms kaukėms, respiratoriams, specialiesiems drabužiams ir pirštinėms. Dauguma šių priemonių buvo išdalyta miesto gydymo ir globos įstaigoms, tarp jų ir mobiliajam punktui bei miesto poliklinikos patalpose duris atvėrusiai karščiavimo klinikai.
„Likusios lėšos panaudotos apgyvendinimo, dezinfekavimo, transporto paslaugoms bei kitoms prekėms bei priemonėms. Tam buvo naudojami miesto biudžeto pinigai“, – aiškino Savivaldybės Komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Morkūnė.
Miesto Savivaldybė daugumą nupirktų apsaugos priemonių išdalijo miesto gydymo ir globos įstaigoms, tarp jų ir mobiliajam punktui bei karščiavimo klinikai. P. Židonio nuotr.
Gerokai mažesnės Panevėžio rajono savivaldybės sąskaita dėl koronaviruso patuštėjo beveik 100 tūkst. eurų.
Savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis teigė, kad jie yra sulaukę pažado vėliau šias išleistas sumas susigrąžinti pagal Vyriausybės nustatytą tvarką.
„Iki šios dienos išleidome jau apie 97 tūkst. eurų. Proporcijų dabar negaliu pasakyti, bet gana nepigiai kainavo saviizoliacija, vienu metu, kai prasidėjo didžioji susirgimų banga, buvome pasiruošę žmones apgyvendinti net trijuose viešbučiuose. Nors tarpais juose gyventojų nebuvo, bet vis tiek turėjome mokėti bent trečdalį kainos. Taip pat nemažai atsiėjo transporto paslaugos. Žmonės saugiai transportuoti turėjome samdyti du autobusiukus. O kur dar dezinfekavimo paslaugos. Kartu su miestu pirkome dezinfekavimo “, – pasakojo administracijos vadovas.
E. Lunskio teigimu, kainą išaugino ir tai, kad tik prasidėjus epidemijai labai trūko asmens apsaugos ir dezinfekcijos priemonių. Pirmiausia buvo stengiamasi jomis aprūpinti gydymo, paskui – socialines paslaugas teikiančias įstaigas, seniūnijų socialinius darbuotojus.
„Pačioje pradžioje buvo labai svarbu tiesiog gauti šių priemonių, o jų pasiūlai didėjant, jau pradėjome žiūrėti į kainą bei pristatymo terminus, nes atsargos mažėdavo tam tikromis bangomis. Kai atsargos greitai senka, darosi neramu. Kiek esame apsiklausę įstaigas, jie atsargų turi savaitei ar dviem. Mes taip pat dar turime dezinfekcinio skysčio bei asmens apsaugos priemonių rezervo“, – sako E. Lunskis.
Panevėžio rajono savivaldybė medicininių kaukių bei respiratorių už 13 tūkst. eurų pirko ir iš Bistrampolio dvaro, kurio veikla su prekyba medicininėmis prekėmis ir apsaugos priemonėmis visiškai nesusijusi. Bistrampolio dvaro valdytojas kunigas Rimantas Gudelis su žurnalistais apie šią naują verslo nišą kalbėti nepanoro.
„Pirkome iš Bistrampolio dvaro, nes jie patys pasiūlė. Kaina buvo patraukli, mažesnė, nei mokėjome už pirmąsias priemonių partijas, toli vežtis taip pat nereikėjo, todėl sudarėme sutartis“, – aiškino Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius.
Anot jo, šiuo metu daugiausia išlaidų reikalauja visų rajone veikiančių gydymo bei socialinių įstaigų darbuotojų prevencinis testavimas. Jau baigiami tikrinti 220 darbuotojų, tačiau tyrimai bus kartojami kiekvieną savaitę.
„Galime pasidžiaugti, kad naujų atvejų neturime, bet situacija gali pasikeisti labai greitai. Tokių dalykų nelabai suplanuosi. Išlaidų ši kova reikalauja nemažų, tačiau yra pažadas, jog visos jos vėliau bus kompensuotos“, – viliasi E. Lunskis.
Panevėžio rajono savivaldybė medicininių kaukių bei respiratorių pirko ir iš Bistrampolio dvaro, nors jo veikla su prekyba medicininėmis prekėmis ir apsaugos priemonėmis visiškai nesusijusi. P. Židonio nuotr.
Kiek mažesnėmis sąnaudomis prasisuko poliklinikos, šiuo metu teikiančios tik skubią medicininę pagalbą ar vakcinaciją. Panevėžio miesto poliklinika nurodo, kad yra sudariusi sutarčių respiratoriams ir vienkartinėms trijų sluoksnių veido kaukėms įsigyti už beveik 10 tūkst. Eur.
Poliklinikos direktoriaus Karolio Valantino teigimu, dabar tokios situacijos, kokia buvo prieš mėnesį, kai visko trūko, jau nebėra. Tuomet buvo perkama ten, kur pavykdavo gauti. Buvo nemažai nerimo, nes priemonių pakakdavo tik kitai dienai ar pusantros. Vėliau nemažai reikalingų priemonių poliklinika gavo iš valstybės rezervo, Panevėžio miesto savivaldybės, rėmėjų.
„Būtų paprasčiau, jeigu būtų aišku, kiek šita situacija tęsis. Jeigu dvi tris savaites, priemonių pakaks, bet jeigu ilgiau, reikės dar įsigyti. Mobilusis punktas ir karščiavimo klinika aprūpinama iš visur. Kas ką duoda – tą ir imame. Šiuo metu problemos dėl priemonių neturime, gal respiratorių ir kombinezonų atsargos greičiau baigsis, bet žinome, kad jų nupirkusi turi Savivaldybė, tai panikos ir nekeliame“, – sakė K. Valantinas.
Jo teigimu, dabar svarbiausia, kad nenuviltų žmogiškieji ištekliai, mat susirgus bent vienam medicinos personalo darbuotojui, gali prasidėti griūtis.
„Dabar jau įsivažiavome, visi žino, ką ir kaip daryti. Iš pradžių dviratį išradinėjome, to streso buvo labai daug, dabar viskas vyksta sava eiga“, – sako poliklinikos direktorius.
Panevėžio rajono polikliniką galima vadinti taupuole. Šios gydymo įstaigos direktorė ir vyriausioji gydytoja Neringa Šinkūnienė skaičiuoja, kad kovai su COVID-19 virusu jie išleidę neįtikėtinai mažai – iki 4 tūkst. eurų.
Labai daug dezinfekcinio skysčio bei apsauginių kaukių, pirštinių poliklinika gavo iš savo steigėjos rajono Savivaldybės. Taip pat sulaukė daug aukų reikalingomis priemonėmis.
„Tokiu sunkiu laikotarpiu tikrai yra gerų žmonių. Viena įmonė parėmė ir padovanojo medicininių termometrų, kuriuos planavome pirkti. Rajono biblioteka pagamino labai gerus apsauginius skydelius – juos nešiojantieji negali atsidžiaugti, visas slaugytojas ir greitosios medikus aprūpinome. Sulaukėme išties daug klausiančiųjų, ar nereikia kokios pagalbos. Labai neišlaidavome, nes turėjome daug geradarių“, – džiaugėsi vyriausioji gydytoja.
Pasak N. Šinkūnienės, apsaugos priemonių labai daug ir nereikėjo, mat dauguma poliklinikos gydytojų pacientus aptarnauja nuotoliniu būdu – konsultuoja telefonu. Tik dirbantieji skiepų kabinete bei ginekologai, chirurgai, taip pat odontologai apsirengia apsauginius kostiumus, kai teikiama skubioji pagalba. Bet tokių atvejų pasitaiko nedažnai. Daugiau priemonių sunaudoja greitoji pagalba.
„Išlaidų kažkiek bus. Esame įpareigoti patikrinti dėl COVID-19 visus Panevėžio rajono teritorijoje esančių socialinių įstaigų darbuotojus. Jau padarėme apie 280 testų, kitą savaitę suplanuota taip pat apie trys šimtai. Patys testai nemokami, bet kainuoja aptarnavimas – vyksta dvi komandos darbuotojų, taip pat kainuoja kuras bei apsaugos priemonės“, – vardijo N. Šinkūnienė.
Poliklinikos vadovė irgi tikisi, kad šios išlaidos vėliau bus padengtos iš valstybės rezervo pinigų.
