-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio rajone situacija dar liūdnesnė – Socialinių paslaugų skyrius tiesiog užverstas prašymais dėl kompensacijų. Jas tvarkantys specialistai tvirtina, kad susidoroti su tokiu krūviu fiziškai nebeįmanoma. Šiuo metu nagrinėjami dar spalį pateikti prašymai.
Sakoma, kad šiluma kaulų nelaužo, bet piniginę kai kuriems gyventojams tenka atverti labai plačiai. Pavyzdžiui, Panevėžyje, Katedros gatvės 4 numeriu pažymėto nerenovuoto daugiabučio gyventojai gruodį už vieno kvadratinio metro šildymą mokėjo 3,55 euro – dviejų kambarių 50 kv. m būsto šildymas atsiėjo apie 177,5 euro, trijų kambarių, 65 kv. m, buto šildymas kainavo 230,75 euro. Kiek lengviau tiems daugiabučių gyventojams, kurie spėjo įšokti į renovacijos traukinį. Renovuotame Ramygalos gatvės 61 name kvadratinio metro šildymas praeitą mėnesį kainavo 0,81 euro – čia 50 kv. m būste šiluma kainavo 40,5 euro, 65 kv. m – 52,65 euro.
Panevėžio rajone, kur centralizuotai šilumą tiekia Velžio komunalinis ūkis, situacija dar liūdnesnė.
Panevėžio gyventojai už sausį mokės 9,31 ct/kWh, o Panevėžio rajono gyventojams už šilumą teks kloti kone dukart daugiau – 17,33 ct/kWh kaina.
Nepakeldami didžiulių šildymo kainų, gyventojai jau nuo rudens plūsta į savivaldybes prašydami kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį.
Panevėžio savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėja Zita Ragėnienė teigia, kad didesnį besikreipiančiųjų dėl kompensacijų srautą pajutę dar pernai spalį, kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė apie galimybę gauti šildymo kompensacijas didesniam ratui žmonių.
„Jeigu lygintume praėjusį šildymo sezoną ir šį, kompensacijų prašytojų gretos gerokai išaugo. 2021 m. per paskutinį ketvirtį – spalį, lapkritį ir gruodį – buvo sulaukta 5919 prašymų, o 2022 m. per tą patį laikotarpį – net 8646 prašymų. Taigi, šuolis labai ryškus“, – pastebi Z. Ragėnienė.
Kiek gyventojams sumažėja gautos šildymo sąskaitos, anot vedėjos, labai individualu ir priklauso nuo šildymo kainų, žmonių gaunamų pajamų, būsto ploto. Jeigu namai modernizuoti – vienos sumos, jeigu nemodernizuoti – kitos.
Nors jau šildymo sezono vidurys, besikreipiančiųjų srautas nemažėja. Specialistai stebi, kad dabar didžiausią dalį prašančiųjų kompensacijos sudaro dirbantieji ar pensininkai, ankstesniais metais dar pajėgę susimokėti už komunalines paslaugas, o šįmet jau skaičiuojantys kiekvieną centą.
„Ilgalaikiai bedarbiai ar mažas pajamas gaunantys asmenys paprastai kompensacijas susitvarko dar prieš šildymo sezono pradžią. Dabar didžioji dalis besikreipiančiųjų yra tie, kurie išaugus šildymo kainoms ir apskritai pragyvenimo lygiui nebeišgali sumokėti už komunalines paslaugas“, – teigė Z. Ragėnienė.
Kompensacija skiriama ne tik už šildymą, bet ir karštą vandenį bei šaltą geriamąjį vandenį. Tiesa, dalis prašymų atmetami. Pagrindinė priežastis, kodėl neskiriama kompensacija, ta, kad bute registruota daugiau asmenų, nors faktiškai jie ir negyvena.
„Dėl kompensacijų turi kreiptis visi tame būste registruoti asmenys ir jų šeimos nariai. Pavyzdžiui, jeigu tėvų būste registruotas jau suaugęs ir savo šeimą sukūręs žmogus, skaičiuojamos visos tame būste registruotų asmenų ir jų šeimos narių pajamos“, – pagrindines priežastis, kodėl kai kuriems gyventojams užkertamas kelias gauti kompensaciją, įvardijo Z. Ragėnienė.
Šiuo metu itin įtempta situacija Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriuje.
Kaip teigė jo vedėja Virginija Savickienė, tikslaus skaičiaus, kiek sulaukta prašymų skirti kompensacijas už šildymą ir vandenį, neįmanoma pateikti, nes kiekvieną dieną situacija keičiasi – iš seniūnijų plaukia šūsnys naujų prašymų.
„Šįmet kokius tris kartus daugiau prašymų skirti kompensacijas nei ankstesnį šildymo sezoną“, – sako V. Savickienė.
Anot jos, apdoroti tokį didelį kiekį prašymų per gana trumpą laiką išties sudėtinga, tad pirmumas teikiamas tiems, kurie šildosi centralizuotai. O namus besišildantys kietuoju kuru rikiuojami į eilę – jiems kompensacijos išmokamos už visą šildymo sezoną vienu kartu.
„Šiuo metu vis dar nagrinėjame spalio mėnesį gautus prašymus. Besikreipiančiųjų tiek daug, kad fiziškai nebespėjame apdoroti tokių didžiulių kiekių“, – kalbėjo Socialinės paramos skyriaus vedėja.
Pasak V. Savickienės, ankstesniais metais valstybės paramos kreipdavosi tie, kurie iš tiesų sunkiai sudurdavo galą su galu – neįgalieji, senjorai, bedarbiai. Šįmet jos prašo net ir tie, kurie turi nemažai nekilnojamojo turto, kartais ir ne po vieną namą ar butą, o kai kurių ir pajamos gerokai lenkia netgi vidutinę algą.
„Ir labai pyksta, kai paaiškėja, kad jų pajamos per didelės šildymo kompensacijai gauti. Už tai gauname barti ir mes. Žmonės kažkodėl suprato, kad kompensacija bus skiriama visiems, nepaisant pajamų ir turto. Bet mes tik suvedame duomenis į sistemą, kuri ir parodo, ar priklauso kompensacija ir kokia“, – sakė V. Savickienė.
Nemaža dalis prašymų kompensacijai gauti šįmet atsiunčiama elektroniniu būdu, nors ankstesniais metais tokių pasitaikydavo vienetai.
„Dabar tokių prašymų tūkstančiai. Užpildyti prašymus elektroniniu būdu gana sudėtinga, tad daugelį jų tenka grąžinti pataisyti“, – teigė skyriaus vedėja.
Kad žmones kuo greičiau pasiektų kompensacijos, rajono Savivaldybei teko pasitelkti ir papildomų darbuotojų. Pavyzdžiui, specialistę, kuri tvarkydavo socialines pašalpas, teko „perkvalifikuoti“ tvarkyti šildymo kompensacijas.
Pasak V. Savickienės, šioks toks palengvinimas, kad prašymus rajone priima seniūnijų darbuotojai, o Socialinės paramos skyriaus specialistams belieka juos tik apdoroti.
„Panevėžio rajone yra apie 40 tūkst. gyventojų, o kompensacijas skaičiuoja vos keturios specialistės. Kasdien gauname krūvas naujų prašymų ir kiekvieną jų reikia apdoroti. Tikimės, kad iki šildymo sezono pabaigos spėsime sutvarkyti visus“, – teigė V. Savickienė.
