-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Specialistai ramina, kad susirgimas medžiams nėra labai pavojingas – gal tik akiai tokie klevai ne tokie dekoratyvūs.
Klevo lapų dėmėtligė, kitaip klevinis žvynokas – gana nemažos dėmės, paprastai išryškėjančios antroje vasaros pusėje ar rudens pradžioje. Jos – juodos, iškilios, paprastai blizgančios, kartais su gelsvu apvadu. Gali būti net iki 2 centimetrų dydžio.
Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistės Rasos Stankūnienės teigimu, sergančių klevų apstu ir Panevėžyje. Be to, šiemet jų matyti gerokai daugiau.
„Dėmių yra net ant savaiminių klevų atžalų. Pernai tik tam tikrose vietose jų buvo pastebima, o šiemet ši liga tikrai intensyvesnė“, – sako specialistė.
Panevėžyje klevų daug. Jie veši tiek miesto parkuose, tiek šalia gatvių. Pavyzdžiui, jais apsodinta S. Kerbedžio gatvė nuo žiedinės sankryžos iki pat Smėlynės gatvės.
Tiesa, grybo sukelta liga pastebima kol kas tik ant paprastųjų klevų. Pasak R. Stankūnienės, raudonuosius bei trakinius klevus ji kol kas aplenkia.
„Skirtingų rūšių klevai, matyt, skirtingai reaguoja“, – svarsto specialistė.
Pasak R. Stankūnienės, lapų dėmėtligė medžiams nekenkia, tačiau jos pakirsti lapai gali greičiau nukristi.
Kadangi Panevėžyje tik pirmą rudenį stebimas toks plitimas, Savivaldybė papildomų apsaugos priemonių kol kas nesiima. Nukritę lapai kaip įprastai grėbiami ir išvežami kompostuoti.
„Jeigu kils didesnių problemų, galbūt imsimės papildomų priemonių, bet fungicidais rekomenduojama purkšti tik jaunus klevukus“, – sako Savivaldybės atstovė.
Aplinkos ministerijos duomenimis, dėmės ant lapų atsiranda pradinėje medžio užsikrėtimo stadijoje. Labiau jos pastebimos rudenį, kai lapai gelsta. Ši liga gali pažeisti įvairaus amžiaus medžius, apimti apie 50 proc. jų paviršiaus.
Pasak specialistų, šie grybai didesnės žalos medžiui nedaro, tačiau labai dėmėti lapai įsisavina mažiau deguonies ir anksčiau nukrenta. Dėl to ateityje gali mažėti medelių prieaugis.
Apsaugoti jaunus medelius nuo šios infekcijos patariama apipurškiant juos bordo skysčiu ar kitais fungicidais.
Kaip labai veiksminga ligos naikinimo priemonė įvardijamas lapų rinkimas ir naikinimas. Ypač naudinga sugrėbtus lapus kompostuoti, nes komposte suyra infekcijos pradai.
Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas sako, kad miškuose klevai yra reta rūšis. Tai labiau parko medžiai, mat jie mėgsta šviesą.
„Nesame Kanada, kad augintume klevus“, – pajuokavo G. Bronušas.
Anot jo, Lietuvoje nuo seno vyrauja plačialapiai, spygliuočiai, mišrūs miškai, o jie klevams – per tamsūs.
„Manyčiau, klevus puolanti liga nėra kritinė, kuri juos pažeistų ar labai pakenktų. Kodėl dabar ją pastebime? Todėl, kad pašiltėjo klimatas ir šalnos vėlyvesnės. Jeigu jos būtų ankstyvesnės, klevo lapai anksčiau nusidažytų ir neatkreiptume dėmesio, kad jiems kažkas nutiko“, – svarsto miškininkas.
Anot jo, jau nemažai metų rugsėjis palyginti sausas, medžiai negauna pakankamai drėgmės ir lapai laikosi tvirtai „įsikibę“.
Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jurga Motiejūnaitė patvirtino, jog klevų liga nėra ypatinga.
„Tas grybas greičiau yra medžio sugyventinis – visą laiką gyvena medyje. Kartais ryškiau, kartais mažiau matomas, bet antroje vasaros pusėje jo visada būna. Toks lengvas patogenas, nieko ypatingo medžiams nedarantis“, – aiškino mikologė.
Pasak dr. J. Motiejūnaitės, ligos sukelti pakenkimai labiau kosmetiniai, o ir ją sunaikinti neįmanoma, nes sporos sparčiai sklinda.
„Jei žmogus augina dekoratyvinį klevą ir jam nepatinka juodos dėmės, galima purkšti vario turinčiais fungicidais, bet šiaip nėra tame didelės prasmės“, – ramina mokslų daktarė.
Pasak grybus tyrinėjančios mokslininkės, tos pačios genties, tik kitų rūšių grybai gyvena ir ant kitų augalų. Tačiau klevų lapų dėmėtligę sukeliantis grybas įsikūręs tik ant klevų arba platanų. Pastarieji Lietuvoje neauga.
