-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tačiau panevėžietė, panorusi padėti mirus šeimininkui be globos likusiems ir badui pasmerktiems šunims ir katėms, susidūrė su kitokia realybe. Likimo valioje atsidūrusių gyvūnų negali paimti ne tik savanoriai, bet kratosi ir valdiškos institucijos. Vienintelė išeitis – klaiki: palikti juos mirčiai.
Pačiame Panevėžio pakraštyje, Savitiškio gatvėje nuošaliau stovinčiame nuosavame name dabar šeimininkauja keturi šunys ir daugiau kaip dešimt kačių. Mirus jų šeimininkui, nebeliko kam pasirūpinti keturkojais. Panevėžietė Vitalija Gudonienė jau kelias savaites bando prisibelsti į įstaigas, kurios tarsi turėtų padėti šiems nelaimėliams, tačiau atsimuša į biurokratijos sieną. Vienintelė išeitis – palikti keturkojus likimo valiai. Kai nuo bado šie pradės stipti, galbūt ir atitinkamos tarnybos sureaguos.
Taip žiauriai pasielgti V. Gudonienė negali – ji kasdien atneša beglobiams gyvūnams ėdalo ir vandens, vildamasi kada nors prisibelsti iki tų, kurie per viešųjų ryšių akcijas garsiai praneša apie tokių nelaimėlių gelbėjimą.
Kaip pasakojo V. Gudonienė, keturi šunys ir būrys kačių priklausė jos buvusiam vyrui. Jis prieš kelias dienas mirė po sunkios ligos. Kadangi dabartinė jo žmona jau prieš kurį laiką išėjo iš namų, o suaugusi dukra gyvena Kaune, nebeliko kam pasirūpinti tokiu būriu augintinių.
Pasak V. Gudonienės, gyvūnams neužtenka vien paduoti ėdalo ir vandens. Trys šuniukai gyvena nedideliuose voljeruose, juos būtina valyti, kitaip keturkojams teks klampoti po savo išmatas. O namuose laikytas šunelis laisvai laksto po kiemą, aplodamas ir puldamas kiekvieną pro šalį pravažiuojantį automobilį.
Ant namų laiptų ir šalia esančiuose šiltnamiuose į kupstelius susisukę daugybė katinų. Nors keturkojai baikštūs, tačiau pamatę žmones ima gailiai kniaukti, duodami suprasti, kad jau kuris laikas neėdę.
V. Gudonienė suskaičiavo dvylika kačių, tačiau gerai apieškojus kiemą ir pagalbines patalpas paaiškėtų, kad jų gerokai daugiau – tai iš vieno, tai iš kito kampo nedrąsiai kyšteli raina ar rusva murklės galva.
„Man net neturėtų rūpėti, bet gaila gyvūnų, jie pasmerkti kankinamai mirčiai. Galiu juos prižiūrėti savaitę, dvi, bet ne visą laiką. Kita vertus, jeigu nebus nieko daroma, po kurio laiko kačių čia bus jau gerokai didesnė armija“, – kalbėjo V. Gudonienė.
Mirus šeimininkui, šios uodegėlės liko niekam nereikalingos. Jeigu ne Vitalija Gudonienė, keturkojai jau būtų nugaišę iš bado. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.
Kai viešojoje erdvėje pasirodo informacija apie neprižiūrimus ar kankinamus gyvūnus, ne viena tarnyba suskumba įrodinėti, kaip puikiai dirba – gyvūnai paimami net iš veisėjų ar privačių zoologijos sodų. Tačiau kai V. Gudonienė kreipėsi į Gyvūnų globos draugiją, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Panevėžio miesto savivaldybę, jos bendrovę „Panevėžio specialus autotransportas“, nė viena neatskubėjo gelbėti nelaimėlių.
„Į gyvūnų prieglaudą skambinau dar tada, kai buvęs vyras gulėjo ligoninėje. Man buvo pasakyta, kad jie negali paimti, nes grįžęs šeimininkas gali pareikšti priekaištus. Vėliau gyvūnų prieglauda šunelius sutiko priglausti, bet pasakius, jog yra ir daugybė kačių, net į kalbas nesileido. „Panevėžio specialus autotransportas“ aiškina, kad jie negali paimti, nes tai privati namų valda, į kurią negali įeiti. Neva jeigu voljere būtų paslėpti pinigai, gali būti apkaltinti vagyste. Bet galiu patikinti, kad tarp tokios išmatų krūvos pinigų tikrai nebus“, – pasakojo pagalbos beglobiams ieškanti V. Gudonienė.
Nelaimėlių gelbėtojai pagaliau pavyko prisibelsti iki Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Atvykusi specialistė apžiūrėjo likimo valiai paliktus gyvūnus, o jos pagalba baigėsi tuo, jog keturkojų likimu susirūpinusiai panevėžietei davė „Panevėžio specialaus autotransporto“ kontaktus.
„Paskambinau nurodytu telefonu, bet atsiliepęs žmogus aiškina, kad nieko nežino. Galų gale pareiškė, kad šie gyvūnai nėra benamiai, o jie gaudo tik benamius. Jeigu taip reikia, aš juos visus galiu paleisti iš voljero – tada jie jau bus benamiai“, – atsainiu požiūriu piktinosi V. Gudonienė.
O Panevėžio miesto savivaldybė argumentavo, kad mirusysis turi paveldėtojų, kurie ir privalo pasirūpinti keturkojais.
„Testamentas paliktas dabartinei žmonai, bet ji čia visai nesirodo, gyvena asocialiai. Liūdna, kad institucijoms visiškai neskauda dėl besikankinančių gyvūnų“, – viltį baigia prarasti V. Gudonienė.
Šuneliams prieglobstį sutinka suteikti Gyvūnų globos draugija, jeigu juos kas nors atvežtų, tačiau katinų, kurių perpildyta prieglauda, laukia liūdnas likimas. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.
Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė teigė, kad be šeimininko likusius šunelius tikrai priimtų, bet reikia juos atvežti į prieglaudą. Vien iš žmonių aukų išgyvenanti prieglauda tam transporto neturi. Tačiau gyvūnų globėjai nesugebėtų priglausti kačių. Prieglauda net braška per siūles nuo rekordinio skaičiaus benamių murklių. Tokia situacija visose Lietuvos prieglaudose.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Laima Šomkienė, aplankiusi Savitiškio gatvėje be šeimininko likusius šunis ir kates, tvirtino, esą šie laikomi tinkamai. Nors gyvūnai likę be priežiūros, inspektorė teigia nemačiusi pagrindo jų išvežti. Pasak L. Šomkienės, mirus keturkojų šeimininkui, pareiga pasirūpinti gyvūnais pereina jo artimiesiems.
„Jeigu artimieji neturi galimybės pasirūpinti keturkojais, galima tiesiog padovanoti ar išvežti į prieglaudą, bet tokiu atveju jie privalo būti paženklinti. Jeigu gyvūnas lieka be priežiūros, tuomet rūpinasi Panevėžio miesto savivaldybė“, – aiškino inspektorė.
Panevėžio savivaldybė irgi kratosi atsakomybės už privačiame sklype alkanus ir likimo valiai paliktus keturkojus.
Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Vilija Gylienė tvirtino, kad Savivaldybė rūpinasi tik tais beglobiais, kurie sugaunami viešose teritorijose.
„Savivaldybė šiuo atveju negalinti padėti. Jeigu gyvūnai seni, belieka juos užmigdyti arba tartis su prieglaudomis, kad šios perimtų keturkojus“, – aiškino V. Gylienė.
Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ Miesto tvarkymo skyriaus vadovas Sigitas Vainauskas teigė, kad jei kas nors gyvūnus jiems atvežtų, šiuos priimtų.
„Į privačią valdą eiti negalime, nebent jeigu gauname nurodymą iš Savivaldybės ar Maisto ir veterinarijos tarnybos“, – tvirtino S. Vainauskas.
