Panevėžiečiai jau vasaros pabaigoje atkreipė dėmesį į nurudavusius, keršakandžių apipultus kaštonus vaizdingame Kultūros ir poilsio parke. P. ŽIDONIO nuotr.

Kenkėjai užkariauja miesto parkus

Kenkėjai užkariauja miesto parkus

Miestuose augančius kaštonus puolančios keršakandės Panevėžyje apima vis didesnius plotus.

Nurudavusiais lapais, į džiūstančius panašūs medžiai praeiviams gailestį kelia jau ne tik miesto centre.

Išgąsdino lapai

Panevėžiečiai į miesto Savivaldybę kreipėsi ir dėl masiškai keršakandžių apniktų kaštonų Kultūros ir poilsio parke. Negana to, atnaujintame parke pastebėti ir susiraičiusiais bei dėmėmis nubertais lapais ąžuolai.

„Mieste augantys paprastieji kaštonai masiškai pažeisti invazinio kenkėjo kaštoninės keršakandės. Ar ketinama imtis kokių nors priemonių šiems medžiams miesto parkuose išsaugoti?“ – į Savivaldybę dar rugpjūčio pabaigoje kreipėsi susirūpinęs panevėžietis.

Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo Sauliaus Glinskio teigimu, lapai ir šįmet mieste bus grėbiami bendra tvarka. O brangių spąstų keršakantėms – feromonų gaudyklių Savivaldybė nėra pirkusi ir šiemet to neplanuoja.

„Kitais metais matysime, kaip bus. Jeigu bus galimybė ir poreikis, spręsime“, – sako vedėjas.

Tik viena išimtis

Jau ne vienerius metus tyrinėjantis kaštonines keršakandes gamtininkas, entomologas dr. Povilas Ivinskis sako, kad Lietuvoje turime ir kelias dešimtis vietinių keršakandžių rūšių, tačiau kaštonus puola tik viena jų, kilusi iš Makedonijos.

Pirmosios kaštoninės keršakandės Lietuvoje pastebėtos dar 2005 metais. Pirmiausia jos aptiktos Klaipėdoje, Smiltynėje. O po kelerių metų masiškai puolė jau visos Lietuvos kaštonus.

„Važinėjome po visą šalį ir keršakandžių neradome tik viename mieste – Visagine. Žinote kodėl? Todėl, kad ten kaštonų nebuvo“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sako dr. P. Ivinskis.

P. ŽIDONIO nuotr.

P. ŽIDONIO nuotr.

Brangūs spąstai

Mokslininko teigimu, kaštoninės keršakandės paplitusios ir kaimuose, jų apipultų kaštonų galima išvysti net apleistose sodybose.

Šie plėviasparniai gamtoje turi priešų, tačiau galingų – ne. Juos puola kelios rūšys kitų parazitų, mėgsta zylės, bet jų poveikis naikinant kaštonines keršakandes nėra didelis.

„Medis vis tiek lieka gyvybingas ir turbūt pragyvens dar ir mus.“

P. Ivinskis

Pasak dr. P. Ivinskio, teoriškai medžius galima apsaugoti naudojant feromonus, tačiau kai kaštonai taip smarkiai apipulti, vienos gaudyklės neužtenka, o įrengti jų daug, pasak mokslininko, išties savivaldybėms būtų brangu. Ypač miestuose, kur kaštonų – tūkstančiai. Pasak P. Ivinskio, per savaitę ant vienos gaudyklės prilimpa iki 700 keršakandžių patinėlių.

„Daugiau pakabinus, tam tikras efektas būtų, bet reikia kabinti ant visų medžių ir daug. Tai tikrai brangiai kainuoja“, – sako biologas.

P. ŽIDONIO nuotr.

P. ŽIDONIO nuotr.

Medžiams nepavojinga

Dar vienas brangus būdas kaštonams gelbėti – speciali cheminė medžiaga, nužudanti keršakandes. Į medį įkalama kapsulė su ja ir per augalo vandens indus cheminė medžiaga pasiekia parazitus. Dr. P. Ivinskio teigimu, vienais metais jį išbandė lenkai ir buvo efektyvu, bet viena tokia kapsulė jau prieš gerą dešimtmetį kainavo 20 eurų.

Bene paprasčiausias būdas sumažinti keršakandžių populiaciją, pasak mokslininko, yra tiesiog sugrėbti nukritusius lapus. Ten, kur jie renkami, dr. P. Ivinskio teigimu, medžiai mažiau pažeidžiami. Pasak jo, paprastai rekomenduojama lapus sudeginti, tačiau užtektų juos gerai kompostuoti, bet temperatūra turėtų pakilti iki 80 laipsnių, kad sunaikintų kenkėjus.

Dr. P. Ivinskis pernai važiavo žiūrėti, kaip su kaštonų kenkėjais kovoja Kėdainiai. Šis miestas kaštonus bandė gelbėti ant medžių prikabinęs feromoninių gaudyklių. Tačiau, pasak mokslininko, kėdainiškiai apsiriko nustatydami, kas kaštonams nutiko. Entomologo tvirtinimu, kaštonus buvo užpuolę ne keršakandės, o liga, nuo kurios vaistų nėra ir medžiai turi būti pašalinami. Dr. P. Ivinskis pasakoja, kad atskirti sergantį medį nėra sunku.

„Jei medis serga, jo lapų kraštai nurudavę, užsilenkę, kieti. Jei keršakandės – vikšras viduje sėdi ir išgraužia. Paėmus lapą prieš šviesą, jis matosi“, – aiškino dr. P. Ivinskis.

Entomologo teigimu, nors keršakandžių apipultas kaštonas neatrodo gražiai, tokio medžio nereikia naikinti.

„Medis vis tiek lieka gyvybingas ir turbūt pragyvens dar ir mus. Dėl to nereikia baimintis“, – pabrėžia mokslininkas.

P. ŽIDONIO nuotr.

P. ŽIDONIO nuotr.

Neatlaiko ir ąžuolai

Dr. P. Ivinskis pažymi, kad kenkėjai puola ne vien kaštonus. Robininės keršakandės šiemet nusitaikė į robinijas, vadinamąsias akacijas. Liepinės keršakandės puola liepas. Tokių, mokslininko nuomone, turėtų būti ir Panevėžyje.

„Niekas dar nekelia tos problemos. Kol kas visi daugiausia mato kaštoną“, – sako gamtininkas.

Kas užpuolė Panevėžio Kultūros ir poilsio parko ąžuolus, entomologas negali nustatyti jų nematęs. Anot dr. P. Ivinskio, šiemet daug amarų, tačiau medžius labai puola ir ligos, tarkime, miltligė. Biologas paaiškina, kad ant ąžuolų galima rasti visą kompleksą: ir ligą, ir kenkėjų.

Mokslininkas pabrėžia, kad medžius miestuose derėtų prižiūrėti specialistams, gebantiems nustatyti, kada palieti, patręšti, įvertinti būklę.

„Paaugęs liepos ar kito medžio sodinukas kainuoja 1000 eurų, o užaugęs vertas turbūt ir kelių tūkstančių eurų“, – sako dr. P. Ivinskis.

Kenkėjų aukso amžius

Valstybinės miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio medelyno viršininkas Egidijus Kaluina patvirtino: vasara kenkėjams buvo labai palanki – jiems užteko drėgmės ir buvo karšta.

„Seniau būdavo viena dvi kenkėjų generacijos per vasarą, o dabar gali būti ir trys. Tad ir kenkėjų kur kas daugiau“, – tvirtina medelyno vadovas.

Anot jo, miškai nuolat stebimi ir vos išvydus ligos židinį jis sunaikinamas, o mediena išvežama, kad liga neplistų nusilpusiais medžiais. Pasak E. Kaluinos, tokia metodika padeda išvengti židinių – aptinkami tik pavieniai nualinti medžiai. Medelyno viršininkas atkreipė dėmesį, kad šiemet labai gausu gumbavapsvių – medžio lapų apačioje pastebimi nemaži savotiški obuoliukai. Jei puola amarai, apatinėje lapų dalyje turi matytis tarsi tinklelis – lapas būna korėtas. O ąžuolus puola ir miltligė.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų