P. Židonio nuotr.

Įstatymų spragos atveria landą interpretacijoms

Panevėžyje senus apleistus statinius pakeitę nauji daugiabučiai atsidūrė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) dėmesio centre.

Patikrinę jų statytojams išduotus statybą leidžiančius dokumentus, pareigūnai teigia aptikę, kad rekonstrukcijos sąvoka pridengiama visiškai nauja statyba, o po paprastuoju administracinių patalpų remontu paslepiamas netgi gyvenamųjų butų įrengimas.

Panevėžio vyriausiasis architektas atremia, kad statybos leidimus išduodanti Savivaldybė tėra įstatymų vykdytoja.

Nauja statyba ar rekonstrukcija

STT teigia Panevėžyje aptikę atvejų, kai Savivaldybės architektai išdavė leidimus rekonstruoti pastatus, tačiau juos turėdami statytojai ne rekonstravo, o ėmėsi naujų statybų.

„Matyt, jog kažkas kažkada buvo suinteresuotas pakeisti teisės aktus, kad būtų galima apeiti tam tikrus reikalavimus. Bet šiuo atveju savivaldybės tėra tik įstatymo vykdytojos.“

S. Glinskis

Kaip tokį pavyzdį pareigūnai įvardijo Klaipėdos gatvėje, stačiatikių kapinaičių pašonėje iškilusį maždaug 800 kv. m trijų aukštų daugiabutį. Kaip teigiama STT surinktoje medžiagoje, jo statytojai buvo prašę leidimo rekonstruoti dar 1920 m. pastatytą medinuką su ūkiniais pastatais, bet ne statyti naują.

Pasak STT, tokia pat situacija buvusi ir statant daugiabutį A. Mackevičiaus gatvėje bei naujos statybos namą Sietyno gatvėje.

Įstatymo landos

Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis tvirtino, kad nei statytojai, nei leidimus išdavę specialistai jokių įstatymų nepažeidę.

„Apie tai kalbėjome ir su STT atstovais. Įstatymai numato, kad jeigu statybos vykdomos ant jau esamo statinio, net jeigu tai visiškai nugriauta bakūžė, tai traktuojama kaip rekonstrukcija. O jeigu statoma visiškai naujame sklype – jau nauja statyba. Iš esmės šis tyrimas ir buvo atliekamas tam, kad būtų galima koreguoti teisės aktus“, – teigė S. Glinskis.

Vyriausiasis architektas paaiškino, kad rekonstrukcija nuo naujos statybos skiriasi tuo, jog rekonstruojant pastatą, net jei jis statomas visiškai naujas, nėra taikomi reikalavimai pasiekti aukščiausią A++ energinę klasę. Tai vystytojams leidžia gerokai sutaupyti.

„Mes ir patys matome, kad pastatas bus visiškai naujas, bet teisės aktai tai traktuoja kaip rekonstrukciją, kuriai taikomi žemesni energinės klasės reikalavimai. Matyt, kjog kažkas kažkada buvo suinteresuotas pakeisti teisės aktus, kad būtų galima apeiti tam tikrus reikalavimus. Bet šiuo atveju savivaldybės tėra tik įstatymo vykdytojos. Teisės aktų kontrolę prižiūri Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, ji mus baustų, jei blogai įžiūrėtume statybos rūšį““, – kalbėjo S. Glinskis.

Kaip teigiama STT surinktoje medžiagoje, šio naujo daugiabučio statytojai buvo prašę leidimo toje vietoje rekonstruoti dar 1920 m. statytą medinuką su ūkiniais pastatais. P. Židonio nuotr.

Butai biure

Dar vienas STT užkliuvęs statybų projektas Panevėžyje – Paliūniškio gatvėje naujai rekonstruotos administracinės patalpos.

Jo statytojai miesto Savivaldybės prašė leidimo dėl administracinio pastato paprastojo remonto ir atskirų turtinių vienetų suformavimo, tačiau netrukus šios patalpos imtos pardavinėti kaip butai. Įsigijusiam tokį būstą savininkui atsiranda prievolė kasmet mokėti nekilnojamojo turto mokestį kaip už administracines patalpas.

Pasak S. Glinskio, ir šiuo atveju teisės aktai nebuvo pažeisti.

„Pastato paskirtis nebuvo pakeista, tik suplanuota jį suskirstyti į mažesnes patalpas. O kad verslininkai pardavinėja patalpas kaip gyvenamąsias, čia jau jų sąžinės reikalas“, – atkreipė dėmesį vyriausiasis architektas.

Anot jo, panašių administracinių ar gamybinių patalpų, paverstų gyvenamaisiais būstais, mieste yra gerokai daugiau, tačiau jų skyriaus tokia informacija nepasiekia.

Ir šis atvejis nebūtų iškilęs į dienos šviesą, jeigu vystytojai nebūtų kreipėsi statybos leidimo – toks būtinas tuomet, kai keičiamas pastato fasadas. Teisės aktai nurodo, kad gyvenamosios patalpos gali būti ir kitos paskirties pastate, bet tokiu atveju gyvenamųjų patalpų negali būti daugiau nei 49 proc. viso pastato ploto. O viso pastato paskirtį pakeisti į gyvenamąją šiuo atveju neįmanoma, mat Paliūniškio gatvė patenka į pramoninio rajono zoną, kurioje nėra numatyta tokių namų statyba.

„Žmogus prieš įsigydamas būstą turi atidžiai išnagrinėti sutartį, ar iš tiesų tai gyvenamosios patalpos, kad vėliau nekiltų tam tikrų nesklandumų. Deja, dažnai susigundoma patraukliu vaizdu ir žemesne kaina. Ir tokių pavyzdžių mieste ne vienas“, – teigė S. Glinskis.

Gal nepastebės

Po STT patikrinimo į dienos šviesą išlindo ir statytojų bandymai apeiti įstatymus. Bene dažniausiai pasitaikantis – kai statybos pradedamos dar neturint statybų leidimo arba paaiškėja savavališkos statybos atvejų.

Pavyzdžiui, buvusios „Verdenės“ mokyklos rekonstrukcijos į butus pirminiame projekte buvo numatyta įrengti tik nedidelius prancūziško tipo balkonėlius, o vietoj jų atsirado dideli balkonai-terasos. Pasak S. Glinskio, tai nėra esminis nusižengimas, bet tokie pakeitimai turėjo būti numatyti iki statybų pradžios.

„Galbūt dar esama to sovietinio mąstymo, kad niekas nepastebės. Bet galutiniame rezultate paprastai tokie dalykai išlenda į viešumą ir statytojai turi didesnių finansinių išlaidų – ne tik keisti projektą, bet ir sumokėti baudą, taip pat vadinamąjį savavališkos statybos susitaikymo mokestį. Geriau susitvarkyti dokumentus iš anksto, kad būtų mažiau bėdų“, – patarė vyriausiasis architektas.

STT užkliuvęs statybų projektas Panevėžyje – Paliūniškio gatvėje rekonstruotos administracinės patalpos. Jo statytojai gavo leidimą administracinio pastato paprastajam remontui, tačiau netrukus šios patalpos imtos pardavinėti kaip butai. P. Židonio nuotr.

Miestai keičiasi

Nekilnojamojo turto „Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovas Romualdas Paulauskas teigė, kad visame pasaulyje einama ta linkme, jog buvusios gamyklos, apleistos administracinės patalpos bei panašūs objektai transformuojami į gyvenamąsias patalpas. Panevėžys – ne išimtis. Prieš kelerius metus į prabangius butus ir administracines patalpas paversta Kranto gatvėje buvusi gamykla, savo renesanso laukia konservų fabrikas bei kiti objektai.

„Ober-Haus“ pardavinėtas į STT akiratį patekęs Paliūniškio gatvėje esantis administracinis pastatas, pasak R. Paulausko, – ne išimtis.

Šiame rekonstruotame pastate butai išpirkti ganėtinai greitai. Pirkėjus viliojo kvadratinio metro kaina, kone perpus mažesnė nei mieste naujai statomuose daugiabučiuose.

Tačiau šiose administracinėse patalpose įsigijusiesiems butus atsiranda prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį.

„Pagal bendrąjį miesto planą tai tikrai gamybinė teritorija, bet gyvenimas keičiasi, pramoninėse teritorijose atsiranda loftai, butai. O ir aplink šią gatvę nėra taršios gamybos. Pats užaugau Klaipėdoje, ten į uosto teritoriją praktiškai nebuvo galima įeiti, bet dabar visa teritorija pertvarkoma, atsiranda gyvenamieji būstai. Manau, koreguojant miesto planą turi būti atsižvelgiama į tai, kaip keičiasi miestas. Tuo labiau kad didžiosios gamyklos kuriasi už miesto esančioje laisvojoje ekonominėje zonoje“, – mano R. Paulauskas.

Tai, kad apleisti pastatai prikeliami naujam gyvenimui, anot nekilnojamojo turto eksperto, reikėtų ne kritikuoti, o džiaugtis – tai prisideda prie miesto atsinaujinimo.