-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Svetainėje nesunkiai galima rasti, kokia psichologinė pagalba bet kokiomis formomis teikiama konkrečiame mieste. Tai gali būti gelbėjimosi ratas skęstantiesiems užklupus gyvenimo sunkumams ir nebematant išeities.
Kaip teigė šią svetainę koordinuojančio Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro vadovas Rimantas Misevičius, ji skirta žmonėms, kurie yra savižudybės krizėje ar turi minčių apie savižudybę, taip pat artimiesiems, nerimaujantiems dėl brangaus žmogaus ir nežinantiems, kaip jam padėti.
„Be abejo, ir specialistams, nes labai svarbu, kad tokiu kritiniu atveju tarnybos glaudžiai bendradarbiautų viena su kita, kad pagalbos ieškantis žmogus nepaklystų tarp dviejų kėdžių ir reagavimas būtų kaip įmanoma operatyvesnis“, – sakė R. Misevičius.
Jo teigimu, kiekvienam pravartu žinoti, kaip atpažinti pavojaus signalus ir ką daryti konkrečiu atveju. Nors dažnai savižudybė yra tema, nuo kurios bėgama, jos bijoti nereikia, atvirkščiai, tik kalbėjimasis ir pagalbos ieškojimas padeda išvengti skaudžiausių pasekmių.
„Lietuvoje savižudybių po truputį mažėja, bet skaičiai vis tiek išlieka drastiškai dideli – daugiau nei 600 atvejų per metus. Savižudybė nėra problemų sprendimas. Mūsų projekto simbolika – širdis, ausys ir akys reiškia, kad kiekvienas yra mylimas, matomas ir girdimas“, – teigė Savižudybių prevencijos biuro vadovas.
Anot R. Misevičiaus, net ir vienas nusižudęs žmogus yra didžiulė netektis. Nors tokia statistika nerenkama, skaičiuojama, kad vienam nusižudžiusiam tenka nuo dešimties iki dvidešimties bandymų nusižudyti. Tokių ketinimų turintiesiems labai reikalinga pagalba. Ne mažiau svarbus darbas ir su nusižudžiusio asmens artimaisiais, kurie taip pat patenka į rizikos grupę – jiems daug didesnė tikimybė pasirinkti tokį pat problemų sprendimo būdą.
„Lietuva maža šalis, visi mes savo artimoje ar tolimoje aplinkoje turime žmonių, pakėlusių prieš save ranką. Savižudybių prevencija – visų mūsų reikalas. Labai džiaugiuosi, kad Panevėžio sveikatos biuras parėmė tokią iniciatyvą skleisti informaciją apie galimybę gyventi. Pagalba yra, ir ja verta naudotis. Visų mūsų misija – gelbėti gyvybes“, – kalbėjo R. Misevičius.
Panevėžio miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Vijolė Miškinienė teigė, kad informacijos amžiuje internete išties daug informacijos, bet ne- retai žmonės pasiklysta jos sraute, kur išties daug netikrų naujienų ar reklaminių puslapių. Todėl Visuomenės sveikatos biuras kviečia pasinaudoti platforma „Tuesi“, kurioje surinkta tik mokslo tiesomis pagrįsta informacija, galinti iš tiesų padėti.
„Psichologinių bėdų, ypač šiuo sunkiu metu, tikriausiai turime daugelis. Norime, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie šią svetainę, padrąsinti nebijoti kreiptis, nes pagalbos tikrai yra“, – sakė V. Miškinienė.
Lankstinukų, kuriuose galima rasti daugiau informacijos apie įvairius pagalbos būdus, rizikos ženklus, priežastis ir mitus apie savižudybes, patarimų, kaip tinkamai suteikti pagalbą ir elgtis konkrečioje situacijoje, bus galima rasti daugelyje viešų vietų – bibliotekose, švietimo ar medicinos įstaigose bei kitur. Apie platformą „Tuesi“ panevėžiečiams primins ir miesto maršrutiniai autobusai, papuošti svetainės simbolika. Anot Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės Monikos Gritėnaitės, ši platforma skirta tam, kad savižudybių mastai mūsų visuomenėje mažėtų. Tiesa, Lietuvoje po truputį statistika gerėja, tačiau Panevėžys tuo negali pasigirti, todėl apie savižudybių prevenciją būtina kalbėti.
„Nė vienas žmogus racionaliai nenusprendžia tiesiog nebegyventi. Beviltiškumo jausmas tuo metu toks didelis, kad atrodo, jog kitos išeities nėra. Bet mes sakome, kad ji yra. Savižudybė – tai amžinas laikinų problemų sprendimas. Išgyvenę sunkumus, žmonės darosi tik stipresni ir geba pamatyti daugiau gyvenimo perspektyvų. Bet tam, kad jas pamatytų, jiems reikia padėti“, – pastebi M. Gritėnaitė.
M. Gritėnaitės teigimu, pagalbą gali suteikti ne tik savo srities specialistai, bet ir kiekvienas iš mūsų. Ne taip retai savotiškai bandoma sumenkinti psichologines problemas, bet iš tiesų jeigu žmogus galvoja apie savižudybę, vadinasi, jam išties yra labai blogai. Reikėtų žinoti tam tikrus raktinius žodžius, būti kantriam, išklausyti, nebijoti būti pažeidžiamam ir, jeigu negali padėti pats, nusiųsti pas specialistą.
„Laimingas ir sveikas bei gyvenimu besidžiaugiantis žmogus niekada nekalbės apie savižudybę. Vadinasi, žmogus išties susiduria su sunkumais ir nereikėtų ignoruoti siunčiamų signalų, net jeigu atrodo, kad tai pasakyta juokais. Antraip turėsime per daug skaudžias pasekmes“, – sakė M. Gritėnaitė.
Jau daugiau kaip trejus metus Panevėžyje veikia ir savižudybių aukų artimiesiems skirta savitarpio pagalbos grupė „Artimiems“. Šios grupės psichologė Renata Gataveckaitė pastebi, kad kalbėti apie psichologines problemas, ypač užklumpančias po artimojo savižudybės, yra savotiška stigma. Dažnai žmonės užsisklendžia ir bando išgyventi patys, bet tai labai didelis darbas ir ne visada žmogus geba sau padėti. Išgyvenimus dažnai lydi kaltės ar gėdos jausmas.
„Lūžusi ranka ar astma nėra tokia stigma kaip turėti psichikos ligą. Bet psichikos ligos ir išgyvenimai lemia žmogaus gyvenimo kokybę. O kai tenka išgedėti artimojo savižudybę, nepalūžti emociškai labai sunku. Neturi būti gėda kalbėti apie savo jausmus, kaip ir ieškoti pagalbos“, – akcentavo R. Gataveckaitė
Nemokama ir konfidenciali priklausomybių konsultanto paslauga bei kita naudinga informacija teikiama Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biure, tel.: 8 45 463281 (specialistė Monika Gritėnaitė)
