-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vienas iš esminių naujausias Y ir Z kartas apibūdinančių bruožų – interneto naudojimas visose gyvenimo srityse. Šiandien čia persikėlusi ir informacijos paieška, ir bendravimas bei laisvalaikio praleidimas. Jaunas žmogus internetą mato kaip platformą, padedančią realizuoti save, atskleisti savo talentus ir pasidalyti jais su kitais. Kaip šiomis galimybėmis pasinaudoja jaunimas?
Žurnalistikos ir sociologijos studijas baigusi panevėžietė Živilė Raškauskaitė internetą panaudojo savo profesiniam portretui sukurti. Trejus metus Živilė dirbo ir gyveno JAV, į Lietuvą grįžo prieš pusę metų. Šiuo metu ji turi nuolatinį darbą televizijoje, o laisvu metu dirba laisvai samdoma žurnaliste.
Jai internetas buvo tramplinas į JAV darbo rinką. Pirmąjį internetinį puslapį mergina susikūrė prieš trejus metus.
„Tuomet studijavau Jungtinėse Valstijose ir ieškojau darbo. Didelėje rinkoje savęs pristatymas internete – vienas iš svarbiausių aspektų. Žinoma, tave pažįstančių srities profesionalų rekomendacija – be galo reikšmingas dalykas, tačiau labai dažnai neužtenka vien tik susitikti su žmonėmis ir papasakoti apie save. Turi parodyti, ką veiki, pateikti darbų pavyzdžių“, – „Sekundei“ tvirtino Živilė.
Anot jos, labai dažnai tarptautinėje žiniasklaidoje darbuotojo ieškanti kompanija pirmąjį įspūdį susiformuoja iš pretendento internetinio puslapio, paskyrų socialiniuose tinkluose.
„Žmonės gyvena skirtingose valstybėse ar valstijose visai kitoje Amerikos pusėje, tad darbdaviams reikia labai kruopščiai atsirinkti žmones, kuriuos nori kviesti į darbo pokalbį. Savo puslapį kūriau tam, kad galėčiau pateikti informaciją, ką veikiu, ir kad atstumas netaptų kliūtimi dirbti įdomiuose projektuose“, – pasakojo mergina.
Ji džiaugiasi turinti laisvės planuoti savo laiką taip, kaip nori, ir galinti rinktis dominančią veiklą.
„Darbas internete suteikia labai daug laisvės: galiu sėdėti Romoje ir valgydama itališką picą rašyti tekstus lietuviškai įmonei, galiu dirbti iš namų ir susiplanuoti dieną pagal save, o ne darbdavį. Taip pat turiu laisvę spręsti, su kuriais projektais noriu dirbti, o kuriais ne“, – teigė Živilė.
Vis dėlto ji pastebi, jog be disciplinos būti sėkmingam internete – labai sudėtinga. Negana to, kartais tenka susidurti ir su skeptišku aplinkinių požiūriu.
„Toks darbas reikalauja labai daug savikontrolės. Reikia gerai susiplanuoti laiką, aiškiai atskirti darbą ir poilsį. Kartais tenka įtikinti ir aplinkinius, kad darbas iš namų yra lygiai toks pat svarbus kaip ir biure“, – aiškino Ž. Raškauskaitė.
Vilnietė Veronika, šiuo metu gyvenanti Vokietijoje, savo tinklaraštį „Life is a theatre“ (liet. „Gyvenimas – teatras“) pradėjo rašyti prieš daugiau nei metus. Pasak merginos, kiek save pamena, visada mėgo rašyti, o ir mokykloje rašiniai jai būdavo ne galvos skausmas, o malonumas.
Šiuo metu tinklaraštis papildo Veronikos laisvalaikį, tačiau ateityje ji planuoja veiklą plėtoti.
„Kai kiti vaikai stenėdavo išgirdę mokytojos tariamą junginį „Rytojui rašinėlis“, aš trindavau rankomis ir mintyse jau kurdavau įžangą. Nors niekada per daug nesistengdavau, mintys pačios liedavosi lape. Metai bėgo, temos ir mokytojai keitėsi, o komplimentų dėl rašymo tebesulaukdavau. Ilgainiui supratau, kad rašyti sekasi ne visiems ir panorau tokiu būdu save realizuoti“, – „Sekundei“ pasakojo mergina.
Po to sekė straipsnių įvairioms svetainėms, mėnraščiams kūrimas. Veronika pasakojo jautusi, kad juda teisinga kryptimi, tačiau vis kažko trūko. Taip jai kilo mintis pradėti tinklaraštį.
„Supratau, kad tinklaraštyje galėčiau rašyti ką noriu, kaip noriu ir kada noriu. Negana to, dar ir savo nuotraukomis dalytis. Ši mintis brendo ilgai, tik kurį laiką to pati nesupratau. O kai ji toptelėjo, palengvėjo lyg būčiau nusičiaudėjusi“, – juokėsi mergina.
Rašyti Veronika nusprendė dviem kalbomis – lietuvių ir anglų. Tarp jos draugų nemažai užsieniečių, tad, kaip pati teigia, nenorėdama jų skriausti, nusprendė atlikti dvigubą darbą.
„Analizuodama savo tinklaraščio lankomumą matau, kad labiau skaitoma esu užsienyje. Vis dėlto lietuviškas turinys – populiaresnis. Ko gero, mano skaitytojai – ne Lietuvoje gyvenantys tautiečiai“, – pasakojo tinklaraštininkė.
Ji rašo tiek apie kasdienius atradimus, gyvenimą užsienyje, tiek apie keliones ar maisto gaminimą. Pasak jos, tema nėra pagrindinis kriterijus, atskleidžiantis rašančio žmogaus talentą.
„Gal pasirodys keista, bet dažnai man turinys nėra toks svarbus kaip rašymo stilius. Jeigu būtų gebančių kandžiai ir įdomiai rašyti apie matematiką, manau, susidomėčiau“, – svarstė Veronika.
Šiuo metu tinklaraštis – būdas, skirtas papildyti merginos laisvalaikį, tačiau ateityje ji planuoja veiklą plėtoti. Ji ne tik aštrina plunksną, bet ir mokosi filmuoti, montuoti vaizdo įrašus, išbando įvairias redagavimo programas. Kaip teigia, tai daro ir dėl asmeninio augimo, ir dėl privalumų darbo rinkoje.
„Šiandien rašytiniam žodžiui „prasimušti“ daug sunkiau nei vaizdui ir garsui – žmonės turi vis mažiau laiko, tad pažiūrėti vaizdo įrašą internete kepant blynus daug paprasčiau nei perskaityti įrašą. Žmogus, gebantis fotografuoti, redaguoti turimą medžiagą, turi pranašumą prieš nieko nemokantį“, – įsitikinusi pašnekovė.
Mergina viliasi, jog entuziazmas rašyti neišblės, o jį išsaugoti padės nuolatinis tobulėjimas, pastangos bei didžiulis noras realizuoti save internetinėje erdvėje.
Internetas gali tapti ir priemone, padedančia išsaugoti prisiminimus. Vilnietė Joana Zavalska, semestrą praleidusi studentų mainų programoje Ispanijoje, nusprendė akimirkas įamžinti ne tik nuotraukose ar pasakojimuose artimiausiems draugams, bet ir pasidalyti jomis su platesne auditorija. Internetas pasirodė tam puikiai tinkama platforma.
Tinklaraštis Joanai padėjo ne tik įamžinti akimirkas užsienyje, bet ir įveikti namų ilgesį.
Savo tinklaraštį Joana pavadino „Wanderlust“. Germaniškos kilmės žodis lietuviško atitikmens neturi, tačiau taip apibūdinamas didžiulis noras atrasti nepažintas vietas, aistra keliauti. 21-erių mergina jau įvaldžiusi penkias kalbas, o rašyti nusprendė angliškai. Šią kalbą moka daugiausia jos draugų ir pažįstamų, išsibarsčiusių po visą pasaulį.
Penkis mėnesius Zaragozoje praleidusi studentė reguliariai dalijosi savo įspūdžiais – studijų, patirtimi, kelionėmis po Ispaniją bei kaimynines valstybes.
„Išvykusi iš Lietuvos supratau, kad kasdien patiriu labai daug ir noriu visa tai užfiksuoti. Tai buvo svarbu ne tik man, bet ir draugams, pažįstamiems. Jiems įdomu, kaip gyvenu kitoj šaly“, – pasakojo mergina.
Žinojimas, kad bus norinčiųjų skaityti, leido išpildyti mažą svajonę apie savo tinklaraštį ir aprašyti pirmuosius įspūdžius. Tiesa, po kurio laiko mergina rašymo ėmėsi toliau ne tik dėl noro pasidalyti savo patirtimi, bet ir taip bandydama įveikti namų ilgesį.
„Rašymas man buvo ne tik prisiminimų išsaugojimas, bet ir tam tikra terapija. Parašiusi straipsnį jausdavau savotišką palengvėjimą, sudėliodavau mintis ir rasdavau įkvėpimo naujiems atradimams: vis galvojau, kur dar nueiti, ką pamatyti, kad vėliau galėčiau aprašyti“, – prisiminė Joana.
Šiandien mergina jau Lietuvoje, tačiau noras rašyti grįžo drauge su ispaniškais įspūdžiais. Pasak pašnekovės, gyvenant Ispanijoje ir keliaujant temų naujiems tinklaraščio įrašams netrūko kitaip nei namuose.
„Čia bus sunkiau rasti skaitytojus sudominsiančių temų, tačiau tikiuosi sugalvoti ką nors įdomaus“, – vylėsi vilnietė.
Aktyvi, stovyklose ir renginiuose savanoriaujanti, chore dainuojanti mergina svarsto, kad ir dalijimasis įspūdžiais iš tokios kasdienės veiklos gali rasti savo skaitytojų ratą ir galbūt įkvėpti tuos, kurie nedrįsta įgyvendinti svajonių.
Juk ir jos pačios rašymo istorija taip ir prasidėjo – nuo pirmojo įrašo tinklaraštyje.
Trys merginos vienbalsiai tvirtina: šiandien internete galimybių apstu ir neretai jos tampa pagrindu tolesnei veiklai. Daug išteklių nereikalaujantis, greitas ir patogus tinklaraščio rašymas suteikia daug saviraiškos laisvės ir leidžia išbandyti save srityse, kurios iki tol buvo svajonė.
Kai kuriais atvejais minčių dalijimasis internete ne tik leidžia pasiekti platesnę auditoriją, bet ir veikia kaip savotiškas nusiraminimo būdas. Galiausiai internetas gali padėti ir statant pagrindus tolesnei karjerai – tinkamas savęs pristatymas dažnai tampa efektyvesnis nei puikias kompetencijas atspindintis, bet „sausas“ gyvenimo aprašymas.
