BNS nuotr.

Gyventojai tebeturi beveik pusė milijardo litų

Gyventojai tebeturi beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau nei dvejiems su puse metų po euro įvedimo Lietuvoje,  kone pusė milijardo – 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi  į Lietuvos banką. Skaičiuojama, kad tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą apyvartoje buvusių litų.

Apyvartoje tebėra 345 mln. vertės litų banknotų (6 procentai buvusių apyvartoje 2015 m. sausio 1 d.) ir apie 115 mln. vertės apyvartinių litų monetų (58 procentai).

Pasak Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus viršininko Egidijaus Paleckio,  žmonių, norinčių išsikeisti litus į eurus mažėja. Pernai per visus metus buvo atlikta 47 tūkst. tokių operacijų, o šiemet per pusmetį – 19 tūkst.

Tačiau šiemet išaugo didesnė vidutinė keičiamų litų suma. Vidurkį pakėlė keletas stambių sumų – į   Lietuvos banką buvo atnešta net pusė milijono litų. Tokio dydžio rekordus bankas yra fiksavę tik euro įvedimo pradžioje. Taip pat keista 200 tūkst., 100 tūkst. litų, buvo ir atnešusiųjų iškeisti po keliasdešimt tūkstančių litų.

Pasak E. Paleckio, susidūrus su itin stambiomis sumomis, elgiamasi standartiškai pagal Pinigų plovimo prevencijos įstatymą. Jei kyla įtarimų, prašoma užpildyti tam tikrą formą. Informacija perduodama atitinkamoms institucijoms, kurios rūpinasi, ar reikia žmogui aiškintis dėl pinigų kilmės, ar ne.

Šiemet pirmąjį pusmetį Lietuvos banko kasose dviejuose didžiausiuose šalies miestuose pakeista daugiau kaip 13 mln. litų. 2017 metais vienos litų keitimo operacijos metu vidutiniškai iškeičiama apie 700 litų, 2016 metais buvo iškeičiami apie 665 litai. Vilniuje pakeista apie 7 mln. litų ir atlikta apie 11 tūkst. litų keitimo operacijų, Kaune – daugiau kaip 6 mln. litų, atlikta apie 8 tūkst. keitimo operacijų.

Lietuvos banke nemokamai neribotą laiką ir neribojant sumos keičiami visų laidų, išleistų nuo 1993 metų, litai.

Paleckis sako, kad keisti atnešama daugiau banknotų, tačiau nėra taip, kad keičiami vien jie. Paprastai žmonės specialiai keisti monetų į Vilnių ar Kauną nevažiuoja, tačiau jei turi ir popierinių pinigų, keičia viską kartu. Būna, kad atneša ne tik minėtas įspūdingas sumas, bet ir po keletą litų.

Keičiančiųjų pinigus amžius labai įvairus. Pasak E. Paleckio, yra kelios kategorijos žmonių. Vieni  žinojo, kad turi litų, juos iki šiol saugojo, o išsikeisti nusprendė tik dabar. Būna, kad gana jauni žmonės, tvarkydami tėvų namus ar butus, randa paslėptų pinigų. Kiti tiesiog užmiršo turintys litų.

Lietuvos banko atstovo teigimu, neseniai buvo atvejis, kai žmogus apsivilko keletą metų nevilkėtą švarką ir kišenėje kažką apčiuopė. Paaiškėjo, kad joje buvo krūva litų. Tokiais atvejais būna daug džiaugsmo. Pasitaiko, kad litus parsiveža užsienyje gyvenantys lietuviai.

Matant tokias atnešamas keisti sumas akivaizdu, kad žmonės namuose saugojo ir tebesaugo daug grynųjų.

Pasak E. Paleckio, sunku pasakyti, kiek gali sugrįžti pinigų, nes to greičiausiai neįmanoma nuspėti. Pavyzdžiui, mažiausio nominalo – vieno, dviejų centų – sugrįžta gana nedaug ir tikriausiai daug jų nesugrįš. Net jei jie nepamesti, dėl kelių centų žmonės nevažiuos į Vilnių ar Kauną. Stambesnių nominalų monetos ir banknotai sugrįžta.

Dalis pinigų yra sunykę, sudegę gaisruose, pasilikti atminimui, išvežti į užsienį, pamesti, užkasti, o netinkamai laikomi ir suyra. Suirusius pinigus Lietuvos bankas taip pat keičia. Smarkiai apgadinti pinigai paimami ekspertizei, patikrinami, ar tikri. Tikri pakeičiami.

„Nerekomenduojame žmonėms laikyti pinigų netinkamomis sąlygomis. Mūsų ekspertai tikrai puikūs, bet ir jie ne visagaliai. Kartais pinigai būna taip suirę, kad neįmanoma atskirti, ar jie tikri, ar ne“, – patarė banko atstovas.

Kartą tvarkydami paveldėtą namą žmonės staktoje rado paslėptus pinigus. Jie buvo labai smarkiai suirę, tačiau dalį sumos ekspertai atpažino, atrinko ir kompensavo, tačiau ne visus.

Akivaizdu, kad net ir eurus gyventojai slapsto netinkamose vietose. Vienas žmogus pinigus paslėpė šaldymo kameroje ir pamiršo.

„Paskui atnešė tokios kokybės, kad specialistams nebuvo lengva juos atrinkti  ir suskaičiuoti. Ne visada tai pavyksta padaryti arba ne visus pinigus pavyksta suskaičiuoti“, – „Sekundei“ pasakojo E. Paleckis.

2017 metų liepos 31 dieną iš maždaug 480 mln. litų, skaičiuojant pagal jų buvusią vertę, 18,7 mln. litų sudarė numizmatinės monetos. Tokių monetų 0,2 mln. litų padaugėjo, palyginti su euro įvedimu

2015 metais, nes jas Lietuvos bankas parduoda ir pradėjus naudoti bendrą valiutą. Numizmatinės monetos taip pat gali būti keičiamos į eurus, tačiau jų į Lietuvos banką atnešama labai retai.

Viešojoje erdvėje taip pat pastebimi skelbimai, kad kolekcionieriai domisi lietuviškais pinigais. Ypač senųjų nominalų vieno, dviejų, penkių litų. Jie perkami ir parduodami, tačiau, pasak E. Paleckio, Lietuvos bankas su šia veikla nieko bendra neturi. Dalis žmonių vis dėlto nesiekia iš to pasipelnyti ir namuose rastus pirmuosius litus atneša išsikeisti į banką.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų