-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tai reiškia gerą žinią miegaliams – miegosime valanda ilgiau. Tačiau nors rytais daugiau matysime šviesos, greičiau ir sutems.
Žiemos laiku Lietuva gyvens iki paskutinio kovo sekmadienio, kai 3 val. laikrodžio rodyklės vėl bus sukamos valanda į priekį.
Lietuvoje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu kasmet įvedamas nuo 2003-iųjų, nors daugelis Europos Sąjungos šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje.
Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, 1784 m. iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Bendžaminas Franklinas. Tačiau vasaros laiką kai kurios valstybės įsivedė tik XX a. pradžioje.
Nors šitaip laikrodį sukiojame jau daugiau nei 100 metų, kokia to nauda, vis dar nėra aišku. Pradžioje manyta, kad tai padės sutaupyti elektros energijos ir racionaliau išnaudoti šviesųjį paros metą. Tačiau šiandien jokių ryškių pokyčių nepastebima. Priešingai – žmonės vis dažniau ima skųstis tokio sumanymo žala sveikatai.
2012-aisiais atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad vasaros laiko įvedimu nepatenkinti beveik 51,8 proc. žmonių. O 2015-ųjų lapkritį Seimas priėmė nutarimą, kuriuo pasiūlė Vyriausybei imtis veiksmų pakeisti Europos Sąjungos direktyvą dėl laiko kaitaliojimo. Visgi Ūkio ministerija nerado jokių priežasčių, kodėl būtų verta nutraukti laiko persukinėjimą ir pasiūlė nesikreipti į Europos Komisiją. Tad savo poziciją šiuo klausimu Lietuva dabar galės pareikšti tik 2021 m.
Laikrodžių sukiojimas pavasarį ir rudenį labiausiai veikia jautresnės nervų sistemos žmones. Panevėžio visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistės Giedrės Kundrotienės teigimu, laikrodžio persukimas organizmui sukelia papildomą stresą. Laiko pakitimas pavojingesnis pavasarį, kai tenka anksčiau keltis. Anot G. Kundrotienės, tai ypač paveikia žmones, kurie serga lėtinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis. Padažnėja šių asmenų pulsas, o tai gali stipriai pakenkti širdžiai.
O laikrodžio persukimas spalio pabaigoje pereinant prie žiemos laiko, anot specialistės, lemia nuotaikos svyravimus. Ilgi vakarai ypač paveikia psichinę savijautą. Tamsusis periodas gadina nuotaiką, žmonės jaučiasi labiau prislėgti, o tai gali sukelti netgi depresiją. Pasak G. Kundrotienės, įvedus žiemos laiką gerokai krenta ir darbingumas.
Visgi, specialistės teigimu, dėl laiko kaitos atsiradę fiziniai ir psichologiniai sutrikimai išnyksta maždaug po savaitės.
Kad persukus laikrodžius organizmas nepatirtų šoko, G. Kundrotienės teigimu, vertėtų pratintis iš anksto.
„Galima kurį laiką pamėginti po minutę ar pusvalandį keltis anksčiau“, – patarė specialistė.
Anot jos, yra ne vienas būdas ir kaip pagerinti nuotaiką. Ypač naudingas fizinis aktyvumas, buvimas gryname ore. Specialistė teigė, kad užtektų išeiti pasivaikščioti nors per pietų pertrauką ar savaitgaliais.
