Garsiausi ir pavojingiausi gelmių monstrai

Garsiausi ir pavojingiausi gelmių monstrai

Povandeniniai laivai, ypač atominiai, tapo naujausių technologijų bei mokslo pasiekimų įgyvendinimo etalonu.

Šiuose pabaisose, skirtose nušluoti nuo žemės paviršiaus miestus ar šalis, pirmiausia įdiegiami bei išbandomi šiuolaikiniai išradimai.

Teflonas, superpajėgumų skaičiavimo kompleksai, mažagabaričiai reaktoriai ir kompaktiškos raketos – sąrašą galima būtų tęsti iki begalybės, jei informacija būtų lengvai prieinama. Žinoma, susidaryti apytiksliam vaizdui kai ką galima rasti ir internete.

Tačiau už technines detales daug įdomesnis pats žmogaus rankomis sukurtas laivas, skirtas Žemės kosmosui – vandenynams. Šie kūriniai yra ne mažiau nuostabūs nei fantastiniuose romanuose tarpžvaigždinę erdvę skrodžiantys žvaigždėlaiviai.

Įspūdingo dydžio, padengti šarvų žvynais, pasiruošę sunaikinti visą civilizaciją, jie metais neįplaukia į jokį uostą, neria į neįsivaizduojamas gilumas ir stebina visus, kurie juos pamato.

Povandeninis dangoraižis-katamaranas

Šeši iš pačių didžiausių pasaulio povandeninių laivų, tarptautinių žinių kanalų įvardijamų klase „Taifun“, o Rusijoje – „Akula“, pastatyti nuo 1981-ųjų iki 1989 metų laivų statykloje „Rubin“. Tačiau tarnyboje liko tik vienas – gamyba ir remontas pasirodė itin brangūs.

Labiausiai apginkluotas 9-ojo dešimtmečio laivas yra ir vienas iš tyliausių, nepaisant įspūdingo dydžio: jo ilgis 173, o aukštis – 23 metrai (eilinis devynaukštis „tik“ 25 metrai).

Iš išorės „Akula“ yra vientisas, tačiau jo viduje slepiasi katamaranas. Du titaniniai korpusai užtikrina konstrukcijos patikimumą ir leidžia laikyti paruoštas 20 balistinių salvinio paleidimo raketų, kurios apginkluotos 200 branduolinių galvučių. Dubliuoti tiek torpedų skyriai, tiek reaktoriai. Beje, nepaisant dydžio, „Akula“ klasė pasižymi 40 procentų plūdrumu, kas leidžia laivui lengvai laužyti iki 2,5 metro storio ledus.

Išskirtinis ir komfortas – jūreiviai, nepertraukiamai pusę metų plaukiojantys paskutiniame TK-208 „Dmitrij Donskoj“, vadina jį „plaukiojančiu „Hiltonu“.

Ginkluotas iki dantų ir pavojingas

Labiausiai ginkluota povandeninių laivų klasė – amerikietiški „Ohajai“. Kiekvienas jų su savimi į plaukiojimą ima 24 „Traident-2“ tipo raketas. Net didesnė „Akula“ jų turi mažiau, nes naudoja antžemines raketas, o amerikiečiai savo laivuose sumontavo specialias, kompaktiškas, povandeniniams laivams skirtas paleidimo sistemas.

Keli „Ohajai“ vietoj branduolinį ginklą galinčių nešti balistinių raketų apginkluot 154 sparnuotosiomis raketomis „Tomahauk“, kurių užtektų sukelti nedidelį karą. O kalbant apie branduolinį arsenalą – vienas laivas ramiai nutrintų iš žemėlapių visą šalį.

Įspūdinga, kad toks mechanizmas „triukšmauja“ tik iki 102 decibelų, tai yra vos garsiau už perkūniją. Povandeniniam laivui tai smulkmena, kuri vos girdima ir sunkiai atpažįstama jam panėrus į maksimalų 550 metrų gylį.

Kurtas tuo pačiu metu, kaip ir „Akula“, „Ohajus“ pasirodė perspektyvesnis, pigesnis ir funkcionalesnis. Tai vienintelis povandeninis laivas, galintis leisti balistines, sparnuotąsias raketas, giluminius aparatus bei turintis kovinių narų grupes.

Yra gandų, kad keli laivai perdaryti į transportinius ir gabena slaptus krovinius keliais, kurių nei kariuomenei, nei muitinei patikrinti nėra jokių galimybių.

Begarsis gelmių gigantas

Naujausias rusų povandeninis laivas – projektas 955, „Borej“. Nors ir apginkluotas 16 tarptautinį triukšmą sukėlusių raketų „Bulava“, iš pirmo žvilgsnio jis niekuo neypatingas. Tačiau taip tik atrodo – projektas surinko viską, ką geriausio sukūrė Rusijos mokslinininkai.

Daugiamenčius varomuosius sraigtus pakeitus vandens stūmio sistemomis, gigantas skleidžia tik garsą, kurio stiprumas panašus į sukeliamą žuvų būrio. Prie tokio tylaus plaukiojimo prisideda modulinė vidaus sistema, kai sektoriai sujungti lanksčiomis amortizuojančiomis pertvaromis. Specialia guma padengtas ir laivo korpusas. Kartu naudojamos mažamagnetinės medžiagos daugumai stebėtojų daro šį laivą nematomą.

Ne veltui autoritetingas žurnalas „The National Interest“ priskyrė „Borej“ klasę prie povandeninių laivų, galinčių sunaikinti mūsų civilizaciją.

Povandeninis delfinas

Daugiafunkciai amerikiečių „Los Andžel“ povandeniniai laivai pažįstami kiekvienam, kuris bent kiek domisi ir seka pasaulinius įvykius. Jie tapo daugelio lokalių karinių konfliktų Artimuosiuose Rytuose „didvyriais“, smogę sparnuotais „Tomahaukais“ Irakui, Libijai ir Sirijai.

JAV karinis jūrų laivynas gavo rekordinį tokių laivų skaičių – nė vienam kitam projektui nepavyko net priartėti prie 62 vienetų kiekio. Praktiškai „Los Andželai“ tapo naujo termino „daugiatiksliai povandeniniai laivai“ pradininkais. Ir labai sėkmingais.

Jie gali kovoti su antvandeniniais bei povandeniniais laivais, vykdyti žvalgybines užduotis, pervežti ir išsodinti pakrančių zonose specialiuosius dalinius, preciziškai tiksliai smogti antžeminiams taikiniams, minuoti uostų prieigas bei dalyvauti gelbėjimo operacijose.

Sugebantys plaukti 64 km per valandą greičiu po vandeniu jie yra rekordininkai tarp didžiųjų povandeninių laivų. O reaktorių perkrovimas tik kas 42 metus daro juos praktiškai amžinus matuojant povandeninio laivyno masteliais.

Rusų auksinė žuvelė

Pirmoji visiškai titaninio korpuso povandeninė valtis, pradėta eksploatuoti tolimaisiais 1969 metais ir supjaustyta į metalo laužą 2015-aisiais – projekto „Ančar“ kūdikis – „Zolotaya rybka“.

Kad būtų įmanoma pastatyti šį magnetinių laukų aptikimo prietaisams nematomą ir supertvirto šarvo povandeninį laivą, inžinieriams teko išrasti iki tol neįmanomu laikytą titano virinimo metodą. Negana to, reikėjo pastatyti įspūdingo dydžio kameras, pripildomas inertinių dujų.

Tačiau gamyboje sunkiausia buvo žmonėms – niekada iki tol ir niekada po to niekam neteko dirbti tokiomis priešiškomis gyvybei sąlygomis tiek laiko ir su tokiu tikslumu.

Du reaktoriai, supertvirtas korpusas, kurio geometrija nusižiūrėta iš gamtos – visa tai leido „žuvelei“ tapti pačiai greičiausiai. Reido Ramiajame vandenyne metu buvo pasiektas plaukimo po vandeniu greičio rekordas – 44,74 mazgų (80,4 km/h), kuris nepagerintas iki šiol, nors laivas buvo nurašytas 1989 metais. Tarp daugybės jo atsisakymo priežasčių pagrindinės buvo labai brangus remontas ir didelis triukšmas bei vibracija plaukiant dideliais greičiais.

Pažymėtas tragedija

Projektuoti kaip kitų povandeninių valčių medžiotojai, projekto 685 „Plavnik“ laivai buvo to meto technikos sprendimų viršūnė. Buvo pastatyta įspūdingų matmenų surinkimo gamykla su barokameromis, kuriose visas laivas buvo išbandomas įvairiais režimais.

Vienu iš laivų buvo pasiekti du absoliutūs rekordai: 1985 metų rugpjūčio 4 dieną jis panėrė 1 027 metrų gylį bei paleido torpedą 800 metrų gylyje. Tokiose gelmėse ką nors susekti negali ir dabartinės karinės žvalgybos priemonės.

Deja, trečio plaukiojimo metu „K-278 Komsomolec“ tapo ir tragedijos sinonimu. Nepaisant to, kad laive buvo autonominė gelbėjimo kapsulė, pro kurią paskui buvo patekta į vidų, 42 žmonės iš 69 ekipažo narių žuvo, kai kilus gaisrui buvo pažeistos balasto cisternų sistemos ir jis ėmė skęsti.
Kad pavyktų išvengti radioaktyvaus užteršimo, į korpusą buvo pripumpuota specialaus polimero. Nors planuojama laivą iškelti, tačiau 1 650 metrų gylis, kuriame jis guli, tampa rimta kliūtimi.

Daugybė povandeninio laivyno paslapčių taip ir neišvydo dienos šviesos. Apipinti legendomis, gandais arba atvira dezinformacija siekiant suklaidinti priešo žvalgybą, jie tyliai tūno vandenynų gelmėse, kumštyje gniauždami civilizacijos sunaikinimo priemones. Belieka tikėtis, kad jie niekada jo neatgniauš.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų