-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Europos kairiųjų (EL) politinei partijai debatuose atstovaus 63-ejų Nico Cué. Jis yra Ispanijos pilietis, tačiau didžiąją gyvenimo dalį gyveno ir dirbo Belgijoje.
N. Cué neturi aukštojo išsilavinimo, o savo karjerą pradėjo būdamas 20 metų kaip eilinis Belgijos plieno pramonės darbininkas. Ilgainiui jis tapo aktyviu darbininkų judėjimo dalyviu, o 2006–2018 m. ėjo Belgijos metalo pramonės darbuotojų profesinės sąjungos (FGBT) generalinio sekretoriaus pareigas.
Šiuo metu N. Cué oficialiai yra pensininkas. Jis pats mano, kad politinė karjera dar tik prasideda, nors ir pripažįsta, kad neturi daug šansų tapti naujuoju EK pirmininku. Pagrindinis kandidato tikslas – prisidėti prie ES reformų.
N. Cué pasisako už bendrų ES socialinės politikos normų stiprinimą ir geresnę darbuotojų apsaugą nuo neigiamų globalizacijos pasekmių. Jis teigia nerimaujantis, kad jo sūnaus karta, nors ir yra labiau išsilavinusi, uždirba mažiau, o ateityje gaus mažesnes pensijas.
Kita vertus, neseniai interviu Politico.eu N. Cué pripažino, kad atsargiai vertina idėją suvienodinti minimalų atlyginimą visoje ES – esą būtina atsižvelgti į skirtingą perkamąją galią įvairiose bendrijos šalyse.
Galima tikėtis, kad būtent socialines temas N. Cué pabrėš per gegužės 15 d. debatus, kur jam teks pirmajam pasakyti įžanginį žodį. Gerokai mažiau žinoma apie jo požiūrį į ES užsienio ir saugumo politiką. Tai yra svarbu, turint galvoje, kad kartu su N. Cué kandidatuojanti Violeta Tomič, Slovėnijos parlamento narė, neseniai pasisakė už sankcijų Rusijai panaikinimą, be to, tokios pozicijos laikosi ir vokiečių Kairė (Die Linke) bei dalis kitų EL priklausančių politinių partijų.
Rimtu iššūkiu N. Cué, kaip ir visai EL partijai, gali tapti didelis ES kairiojo sparno susiskaldymas. Žiniasklaidoje nemažai kalbama apie žengti pirmyn trukdančius nesutarimus EL viduje, kur bendrą poziciją turi rasti daug įvairių kairiųjų ir kraštutinių kairiųjų partijų atstovų, įskaitant ir komunistus. Puikus pavyzdys čia yra tradiciškai stiprų socialistinį judėjimą turinti Prancūzija, kur EP rinkimuose vienu metu varžysis daug kairiųjų partijų, o stipriausias lyderis Jeanas Lucas Melenchonas kol kas atrodo nelinkęs prisijungti prie Europos jungtinės kairės-Šiaurės žaliosios kairės (GUE/NGL) frakcijos EP.
Lyginant su 2014 m. rinkimų cikle EL kelta graikų socialisto Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) kandidatūra, nei N. Cué, nei V. Tomič nėra tokios ryškios figūros, kad esmingai pakeistų EP rinkimų kampanijos eigą.
Europos Parlamentas prieš 2014 m. rinkimus inicijavo pagrindinių kandidatų (Spitzenkandidaten) procesą, siekdamas, kad į EK pirmininkus būtų siūlomas vienas iš Europos politinių partijų išrinktų kandidatų, užsitikrinęs daugiausia vietų EP rinkimuose laimėjusių politinių jėgų paramą.
Tokiu būdu 2014 m. Europos Komisijos pirmininku buvo išrinktas Jeanas-Claude’as Junckeris (Europos liaudies partija, EPP). Savo ruožtu 2018 m. europarlamentarai pažymėjo, kad EP pasirengęs atmesti bet kurį kandidatą į EK pirmininkus, kuris nėra nominuotas kaip pagrindinis kandidatas.
Gegužės 15 d. 22 val. Lietuvos laiku Europos Parlamente Briuselyje vyks pagrindinių kandidatų debatai. Juose dalyvaus šešių Europos politinių partijų atstovai. Kai kurios partijos, išsirinkusios daugiau nei vieną pagrindinį kandidatą, pagal debatų, kuriuos organizuoja Europos transliuotojų sąjunga (EBU), taisykles turėjo deleguoti vieną jų.
Debatus ves trys vedėjai, o kandidatai pasisakys pagal eilę, kuri nustatyta burtų keliu.
