Lietuvos savivaldybių varžytuvėse pagal darbo užmokesčio dydį ir vienam gyventojui tenkančias investicijas nuo 2015 m. Vilniui niekas neprilygo, Kaunas vejasi Klaipėdą, o Panevėžiui konkurentu tampa nebe Šiauliai, bet kaimyniniai mažieji Kėdainiai. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Ekonomikos lenktynėse – mažųjų triumfas

Paklaustas, kas labiausiai keitėsi per pastaruosius ketverius metus, bet kuris gatvėje sutiktas praeivis pirmiausia paminėtų šoktelėjusias kainas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikta analizė, kas pasikeitė savivaldybėse nuo 2015-ųjų, rodo, kad Panevėžyje paaugo visi esminiai miesto ekonominiai rodikliai. Visgi ekonomikos ekspertai atkreipia dėmesį, kad užsienio investuotojai drąsiau kėlė koją net į tokias savivaldybes, kaip Kazlų Rūda, Švenčionys ar kaimyniniai Kėdainiai, nei į Aukštaitijos sostinę.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitiko Martyno Tininio teigimu, palyginti su visomis Lietuvos savivaldybėmis, Panevėžyje yra gana aukštas vidutinis darbo užmokestis. Pagal šį rodiklį Aukštaitijos sostinė įsitaisiusi 7-oje vietoje iš 60-ies šalies savivaldybių.

Remiantis oficialiąja statistika, praėjusių metų trečią ketvirtį mieste prie Nevėžio dirbančiųjų atlyginimai siekė vidutiniškai 691 Eur į rankas. Aukštesni atlyginimai buvo Kazlų Rūdoje (694,3 euro), Kėdainių rajone (707,7 euro), Trakų rajone (712,5 euro) ir trijuose šalies didmiesčiuose – Kaune (740,5 euro), Klaipėdoje (753,7 euro) bei Vilniuje (816,6 euro).

Per 2015–2018 metus Panevėžyje algos paaugo 35 proc., bet tai nepranoko atlyginimų augimo šalyje vidurkio (36,2 proc.)

„Jei Panevėžyje atlyginimų augimas išliks toks pat, yra grėsmė, kad į savivaldybių, kuriose yra aukščiausi atlyginimai, penketuką jis taip ir nepateks“, – teigia M. Tininis.

Atlyginimų lenktynės

Didesniais tempais nei Panevėžyje darbo užmokestis didėjo net 35-iose savivaldybėse. Labiausiai piniginės pastorėjimą turėjo justi Trakų ir Pakruojo rajono dirbantieji. Šiose savivaldybėse per pastaruosius ketverius metus atlyginimai išaugo net 47 proc. Trakiškiai uždirba vidutiniškai 731 Eur, Pakruojo gyventojų darbo užmokestis, 2015-aisiais buvęs vienas mažiausių šalyje, dabar siekia 629 Eur ir tai yra vos 62 eurais mažiau nei pramonės miestu laikomame Panevėžyje.

Pagal atlyginimų dydį Lietuvoje ir toliau nepralenkiamas Vilnius, tačiau per ketvertą metų ten darbo užmokesčio augimo tempas šiek tiek mažesnis nei Panevėžyje – 34 proc.

Išvažiavus iš Panevėžio, gyvenimas atrodo liūdnesnis. Panevėžio rajone vidutinis darbo užmokestis išlieka santykinai mažas – 587,8 Eur į rankas. Toks rodiklis rajono Savivaldybę mestelėjo net į 38-ą vietą iš 60-ies. Kaime dirbantieji gali bent pasiguosti, kad nuo 2015 m. jų atlyginimai kilo kone sparčiausiai Lietuvoje. Per pastaruosius ketvertą metų Panevėžio rajone darbo užmokestis paaugo net 42,2 proc.

Panevėžys save reklamuoja kaip miestą, esantį strategiškai itin geroje padėtyje. Kodėl vis tiek nepavyksta pritraukti tiek daug investicijų, palyginti su kitomis savivaldybėmis, J. Leipaus nuomone, lemia kiti faktoriai. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Augo investicijos

LLRI tyrimas parodė, kad atlyginimų dydis ir investicijų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, yra tiesiogiai susiję. Dažnais atvejais tose savivaldybėse, kuriose yra daugiau investicijų, ir atlyginimai aukštesni.

„Galima pripažinti, kad Panevėžio miesto investiciniai rodikliai neblogi“, – sako M. Tininis.

Sumą, kurią į Panevėžį investavo užsienio kapitalo įmonės, padalijus kiekvienam panevėžiečiui, pasak LLRI, tektų 2 926 eurai. Vidutiniškai tarp Lietuvos savivaldybių šis rodiklis siekia tik 1698 eurus. Panevėžys veržėsi į priekį ir pagal materialines investicijas, tai yra rodiklį, nusakantį, kiek pati Savivaldybė, taip pat valstybės ir privatus kapitalas investavo į įrangą, infrastruktūrą ir kitus turto vertę keliančius dalykus.

Visa tai padalijus visiems panevėžiečiams, kiekvienam būtų tekę po 2 158 eurus, o tai yra beveik 1,5 karto daugiau nei šalies vidurkis (1562 eurai).

„Tiek tiesioginių užsienio, tiek materialinių investicijų Panevėžyje daugėjo ir tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl atlyginimai šiame mieste buvo santykinai aukšti“, – išvadą daro M. Tininis.

Regioninė – ne pasiteisinimas

Nepaisant to, kad dėl daugelio dalykų esminiai sprendimai yra šalies centrinės valdžios rankose, visgi, anot M. Tininio, verslo, investicinę aplinką lemia ir pačių savivaldybių pastangos bei veikla.

„Panevėžio miesto savivaldybės administracija, jei nori pavyti Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, turi rūpintis investicijų pritraukimu. Nors Panevėžyje vienam gyventojui teko daugiau investicijų nei vidutiniškai Lietuvoje, tai vis tiek buvo gerokai mažiau nei kituose didžiuosiuose miestuose“, – pabrėžė LLRI ekspertas.

Kaune vienam gyventojui teko kone pusantro karto daugiau – 4 212 eurų tiesioginių užsienio investicijų, Klaipėdoje – 6 122 eurai, o Vilniuje – net 18 190 eurų.

Tačiau Panevėžio rajono padėtis atrodo prasta. Vienam gyventojui teko tik 1 286 eurai tiesioginių užsienio investicijų, o materialinių investicijų per 2015–2017 metus sumažėjo netgi beveik perpus: nuo 1 708 iki 1 006 eurų.

Tai, kad nepaisant krentančių investicijų, Panevėžio rajone vidutinis darbo užmokestis vis tiek augo, M. Tininio nuomone, galima paaiškinti tuo, kad šalia yra didysis miestas.

„Panevėžio rajonas jau šlubuoja bandydamas pritraukti investicijas. Jei pradės šlubuoti ir miestas, abiem savivaldybėms bus tik sunkiau. O tai, kad jos yra „regioninės” – ne pasiteisinimas. Matome, kad Kazlų Rūdos, Druskininkų, taip pat Utenos, Kėdainių, Švenčionių rajonų savivaldybės tiesioginių investicijų pritraukia daugiau nei Panevėžys“, – palygino M. Tininis.

Nesilygina su miškingąja Kazlų Rūda

Pritraukiant į Panevėžį investuotojų, kaip pripažįsta Savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus, didžiausią darbą atlieka laisvoji ekonominė zona.

„Panevėžys save reklamuoja kaip miestą, esantį strategiškai labai geroje padėtyje. Kodėl mums nepavyksta pritraukti tiek daug investicijų,palyginti su kitomis savivaldybėmis, matyt, yra kitų faktorių. Vilniaus, Kauno mastai didesni, ten investuotojus traukia didesnė darbuotojų pasiūla, Marijampolėje atsidarė langų gamykla, Kazlų Rūdoje plėtėsi „Ikea“ valdomų medienos apdirbimo įmonių investicijos. Panevėžio kita specifika. Sunku Panevėžiui, kur dominuoja apdirbamoji inžinerinė automobilių pramonė, lygintis su miškingąja Kazlų Rūda, kur medienos perdirbimo veikla plati“, – mano J. Leipus.

Pramonės parkas be naudos

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis rajono situaciją bando švelninti akcentuodamas, kad vis dėlto pagal du rodiklius jis pateko tarp nedidelio skaičiaus savivaldybių.

„Nors ir turime žemą vidutinį darbo užmokestį arba mažas tiesiogines užsienio investicijas, bet kokiu atveju šiose srityse buvo matyti spartus augimas“, – sako direktorius.

Kaip vienas didesnių stabdžių rajonui įvardijamas verslo lopšiu turėjęs tapti Ramygalos plyno lauko projektas. Šalia judraus „Via Baltica“ kelio įkurtame apie 4,6 mln. eurų kainavusiame pramonės parke iki šiol nėra nė vieno naujas darbo vietas kuriančio investuotojo.

Pramonės parko vienas sklypas išnuomotas vietos ūkininkui, likusieji trys – bendrovei „Naudingas plotas“. Pastarosios vienintelis įsipareigojimas – mokėti Savivaldybei nuomos mokestį ir bendrovė jį vykdo.