Duoklė Maestro

Į Tribūną kopia Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos jaunieji kūrėjai, dedikavę kūrinius Panevėžio teatro įkūrėjui Juozui Miltiniui. Skaitykime. Dėmesio – „miltinukai“!

Aelita Entkutė (11 kl.)
„Esu jautrios sielos žmogus. Mėgstu gilintis į žmogaus vidines gelmes. Skaitau, bandau kurti“, – taip Aelita kalba apie save.
„Stebina Aelitos didžiulis noras pažinti, sužinoti, išmokti. Pastabi tekstui, žodžiui, vaizdui. Atsakinga ir kruopšti, išgyvenanti dėl nesėkmės. Daug daug žinojimo, didelio noro ir sėkmingo plataus kelio gyvenimui ir kūrybai palinkėčiau“, – mokytoja Virginija Milaševičienė.

Juozo Miltinio atminimui
Atsakymai
Atveriu stiklines teatro duris. Pirmas žingsnis. Pavargęs teatro parketas išskleidžia nemalonų garsą. Staiga šmėžteli mintis, ką galvodavo Juozas Miltinis įžengęs į savo kūrybos Meką. Ar pirmi žingsniai teatre būdavo jo persikūnijimo laikas? Kada žmogus virsta neeiliniu režisieriumi ir talentingu aktoriumi? Teatro sienos ima mane spausti, noriu įkvėpti gryno oro. O gal visiškas persikūnijimas yra neįmanomas? Juozas Miltinis yra sakęs, kad aktorius visada lieka pačiu savimi. O žiūrovai? Jie eina į teatrą kaip į pramogą? Žmogaus prigimtis yra ieškoti atsakymų, nes juk žmogus pats sau yra didžiausia paslaptis – taip atsakytų Miltinis. Įėjus į teatro salę, atrodo, net girdžiu, kaip, likus valandai iki spektaklio, J. Miltinis įnoringai išrėkia aktoriams paskutines pastabas. Atėjau ieškoti atsakymų. Uždanga pakyla – prasideda spektaklis.

Iliuzija

Kodėl aš čia esu, – manęs paklausė tyliai vėjas,
Aš nustebau ir sušukau: myliu!
Žvaigždes paliest ir pabučiuot sykiu.
Gal jos mane taip stipriai apkabins,
Sušildys, paguos ir prisimins.

Kodėl aš čia esu, dar sykį jis man tyliai pakuždėjo,
Aš supratau! Tai apsukraus iliuzija vėjo,
Staigi, šaltumu dvelkianti tamsa ir visi išėjo,
Net žvaigždės, kurios kažkada pažadėjo:
Suprasti, globoti ir šiltai apkabinti.

Likau tik viena, savo tyros pasakos sūkury,
Širdį veriančių apsisprendimų vidury,
Skaudžių ir melu pritvinkusių pažadų,
Pasilieku širdyje su savo skausmu.

Austėja Vėžytė (11 kl.)

„Domiuosi žymių rašytojų ir kūrėjų gyvenimu. Visiems buvo žinoma, kad Juozas Miltinis – paslaptinga asmenybė. Todėl nusprendžiau parašyti įdomiausius šio režisieriaus gyvenimo faktus. Juk jo paties žodžiais: ,,Žmogus pats sau – didžiausia paslaptis.“

Juozo Miltinio atminimui
* * *
Mokykloje per pertraukas, kai kiti lakstydavo, jis sėdėdavo su knyga rankose.
Iš kaimynų Juozo Miltinio mama susilaukdavo patyčių, kad „nabagas Miltiniokas mokslus išeis“.
Ligos patale pasiprašydavo atgabenamas į teatrą.
Teatre, kai vykdavo repeticijos, būdavo mirtina tyla.
Iš viso buvo vedęs tik kartą ir vedybos truko vos vieną dieną.
Negalėjo pakęsti aktorių romantinių santykių. Piestu stodavo prieš jų vedybas.
Išvykęs į Kauną įstojo į teatro studiją ir ten per vienerius metus jis išėjo visą gimnazijos kursą.