-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Likusieji dėl to negali būti tokie tikri – keli Seimo nariai kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą įtardami, kad šiam egzaminui keliami nauji reikalavimai gali prieštarauti Konstitucijai. Mat atsisakyta nuostatos, kad valstybiniam lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui būtų pateikiami privalomi trys lietuvių autoriai iš Bendrosios programos išplėstinio kurso, o mokykliniam egzaminui – privalomi keturi.
Šiemet abiturientai egzamino metu galės rinktis autorius, atskleidžiančius rašinio temą, iš visų lietuvių kalbos ir literatūros programoje nurodytų privalomųjų, kitaip tariant, galės remtis ne vien lietuvių, bet ir užsienio autoriais.
Vienas iš besikreipusių į teismą parlamentarų Audronius Ažubalis sako, kad užtruko dokumentų teismui parengimas, tačiau laikas šiuo atveju, jo manymu, nėra svarbus – svarbiausia ištaisyti patį principą.
„Lietuvių kalba ir literatūra stumiama į pašalius, kai, sakykime, tautinių bendrijų mokyklose Lietuvos piliečiai – rusai, lenkai – ir toliau studijuoja savo tautos literatūrą. Lietuviams tai nebeprivaloma – skaityk, ką nori. Ugdomas atsainus požiūris į lietuvių kalbą ir literatūrą“, – mano jis.
Parlamentaro teigimu, būtų sunku įsivaizduoti, tarkime, Prancūzijoje, kad gimnazijose būtų pasiūlyta panaikinti privalomą prancūzų autorių sąrašą.
Seimo nariai mano, kad pagal dabartinę tvarką, kai galima remtis bet kuriuo mokykloje nagrinėtu autoriumi, lietuvių literatūros (kultūros) ir istorinio konteksto supratimas bei išmanymas nebėra privalomas. Daroma išvada, kad šiame egzamine lietuvių literatūra nebeprivaloma. Tačiau toks palengvinimas gali prieštarauti Konstitucijai, kurioje rašoma, kad per lietuvių kalbą yra saugoma praeitis, tradicijos, papročiai. Nuogąstaujama, kad abiturientai lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą galės išlaikyti aukščiausiais balais, neskaitę nė vieno lietuvių literatūros kūrinio.
„Tu gali pasirinkti vieną knygą. Tai gali būti, pavyzdžiui Albero Kamiu „Maras“ – puikus romanas. Tai yra filosofinis romanas ir bet kokiai temai, jei turi nors kiek smegenėlių galvoje, tu jį pritaikysi, o lietuvių autorių kūriniai – patys geriausi, aukso fondas – tampa nebeprivalomi“, – sako A. Ažubalis.
Jo teigimu, tai žinodamas, moksleivis veikiausiai pasvarstys ir mokslo metais ne itin gilinsis į lietuvių kūrinius.
„Mūsų nuomone, šis ministrės nutarimas iš principo kerta per lietuvių kalbos, kaip konstitucinės vertybės, statusą, nes Konstitucinis Teismas pripažino, jog kalba yra konstitucinė vertybė, labai svarbi lietuvių tapatumui, tautai išsaugoti. Aš nežinau, kaip teismas vertins. Tikiuosi, kad užteks sveiko supratimo apie tai, kas yra lietuvių kalba ir kodėl ji tokia svarbi šitam nedideliam žemės lopinėliui. Tai yra tas audinys, ant kurio ir laikosi visa mūsų bendrystė. Suplėšyk šitą audinį ir kas iš jo liks? Skuduras, o skuduras su skylėmis tikrai nieko nelaiko, nieko nevienija ir neįausi į jį nieko“, – sako A. Ažubalis.
„Manau, kad Lietuvoje lietuvių kalbos egzaminas turi būti privalomas. Dabar, kai lygini rezultatus, anglų kalbos egzaminą išlaiko geriau nei lietuvių.“
R. Dambrauskas
Visa tai vyksta iki egzamino likus tik mėnesiui, tad, nors šiemetiniams abiturientams tai neaktualu, bet ramiau dėl to tikriausiai nėra. Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas prisipažįsta, kad tai sunku įvertinti, nes prieš egzaminus stresas jaučiamas visais laikais. „Šiemet tas stresas yra dar gal šiek tiek didesnis – egzaminai vyksta šeštadieniais. Šį šeštadienį abiturientai laikė anglų kalbos egzaminą, vokiečių kalbos egzaminas jau išlaikytas, kitą savaitgalį laiko informatiką, toliau fiziką, biologiją“, – vardija direktorius.
Be to, paankstinus egzaminų sesiją, Paskutinio skambučio šventė tarsi prarado prasmę.
„Koks Paskutinis skambutis, jei jau bus išlaikyti keturi ar penki egzaminai? Nei šis, nei tas“, – svarsto R. Dambrauskas.
Patiems pedagogams taip pat yra nerimo, nes pirmą kartą mokiniams bus leista naudotis kompiuteriais, reikės stebėti, kiek laiko naudojasi.
„Dėl lietuvių kalbos kiekvienais metais kyla aštrios diskusijos. Kodėl daugiausia neišlaiko lietuvių kalbos egzamino, kodėl nesimoko? Tai tęsiasi jau metų metais: knygų skaito mažiau, lietuvių kalbos nemyli, laikyti nenori, žodžius dėlioja sunkiau todėl, kad visi įnikę į socialinius tinklus, į kompiuterius, į mobilius telefonus ir nebelieka laiko kitiems dalykams“, – svarsto direktorius.
Nesvarbu, koks bus teismo sprendimas, jo teigimu, šiemet niekas nesikeis, o kaip bus ateityje, paaiškės vėliau – girdėti žinių, kad nuo kitų metų planuojama keisti ugdymo turinį ir vienas iš pokyčių yra valstybinio egzamino programos keitimasis.
„Kasmet tie patys klausimai: kodėl tiek daug neišlaiko, kas čia yra, gal ne tuos kūrinius mokosi? Amžina diskusija, kas pirma, ar višta, ar kiaušinis? Manau, kad Lietuvoje lietuvių kalbos egzaminas turi būti privalomas. Dabar, kai lygini rezultatus, anglų kalbos egzaminą išlaiko geriau nei lietuvių“, – atkreipia dėmesį R. Dambrauskas.
Jo teigimu, mokyklos yra tik vykdytojos ir sprendimams turi mažai įtakos, tačiau kaita turėtų būti. Kokia, jau kitas klausimas.
„Negali taip būti kiekvienais metais, kad besimokydami vienuolika–dvylika metų neišlaiko lietuvių kalbos egzamino. Ko jie ten mokėsi, man pasakykite? Dvylika metų mokėsi. Vis tiek minimalų balą turi gauti“, – įsitikinęs, kad lietuviai privalo mokėti savo gimtąją kalbą, direktorius.
Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, lituanistė Dalia Vizbarienė mano, kad naujoji tvarka lietuvių autorių nenustūmė į šoną. Tik tiek, kad dabar moksleiviai gali rinktis, o užsienio autorių kūriniai tik išplečia akiratį.
„Manau, kad jei pradedame labai siaurai žiūrėti, tai jau nėra geras dalykas. Vaikams tikrai patinka tiek lietuvių autoriai, tiek šitie pamatiniai užsienio literatūros autoriai ir jų tikrai yra labai nedaug“, – sako pedagogė.
Tuo labiau kad didžioji dalis vienuoliktos-dvyliktos klasių kurso skirta lietuvių autoriams, o keturi užsienio autoriai nagrinėjama gana trumpai. Ji svarsto, kad galbūt per daug bijoma, nepasitikima mokiniais.
„Aš nemanau, kad čia yra problema. Jauni žmonės turi turėti galimybę ir patys rinktis. Tas, kuris neskaito, tas neskaitys nei lietuvių, nei užsienio autorių, o išprususiam vaikui, priešingai, tai yra galimybė palyginti“, – sako D. Vizbarienė.
Panevėžio V. Žemkalnio gimnazijos direktorius, lituanistas Artūras Totilas mano, kad naujoji tvarka nelogiška.
„Mes jau ir taip baigiame lietuvybę išguiti. Aš už tai, kad negalima buvo išstumti autorių. Aišku, neišstumia visiškai, bet pirmiausia lietuvių literatūra turėtų būti“, – svarsto jis.
Direktoriaus manymu, ankstesnė tvarka jau buvo pasiteisinusi. A. Totilas svarsto, kad ministerija eina lengviausiu keliu – viską palengvinti, globalizuoti.
„Apskritai mūsų visuomenėje viskas eina link globalizacijos. Aš, gal kaip seno raugo, sakau, kad turi būti išlaikomas tautiškumas, lietuvybė, nes lietuvių kalba yra unikali. Baigiame ją visiškai supaprastinti. Mes jau kalbą automatiškai paprastiname, po to vadovėlius ir dar literatūrą supaprastina“, – išsako nuomonę A. Totilas.
Jo teigimu, rezultatas paskui būna nekoks – galima sakyti, esame beraščiai, labai suprastėjęs kultūrinis-literatūrinis kontekstas.
„Mokiniai neugdomi skaityti knygas, ypač lietuvių autorių knygas. Teigiama, kad jiems per sunku, kad nesupranta, bet mes ir mokėmės, ir skaitydavome, ir suprasdavome tą kontekstą“, – sako jis.
