P. Židonio nuotr.

Darželiai ruošiasi etatų karpymui

Panevėžio savivaldybė dėlioja planą, kaip miesto švietimo įstaigose optimizuoti ūkinius reikalus.

Jau nuo naujųjų metų daugiausia pokyčių turėtų sulaukti lopšeliai-darželiai. Juose nebeliktų elektrikų, santechnikų, kitus remonto darbus atliekančių specialistų – juos pakeisti turėtų įmonė, iš kurios šios paslaugos būtų perkamos. Taip pat planuojama nurėžti ūkvedžių, sandėlininkų bei kitų techninio personalo darbuotojų etatų. Reformų laukiančių ikimokyklinių įstaigų vadovai baiminasi, kad ilgamečiai darbuotojai, neturėdami viso etato, tiesiog išeis iš darbo, o rasti jiems pamainą gali būti sudėtinga.

Lopšelio-darželio „Voveraitė“ direktorė ir šį projektą rengiančios Švietimo darbo grupės narė Ieva Dirsienė teigė, kad toks dokumentas, apibrėžiantis pareigybių ir etatų skaičių ikimokyklinio ugdymo įstaigose, turėjo būti parengtas jau anksčiau. Kai pareigybių normatyvai švietimo įstaigose buvo panaikinti, išsibalansavo ir etatų skaičius.

Paliestų mažiausius

Anot I. Dirsienės, pokyčiai labiausiai paliestų tuos darželius, kuriuose vaikų skaičius neperkops 101 ugdytinio. Tačiau visos be išimties ikimokyklinės įstaigos turi galimybę pasiekti šį skaičių – visuose darželiuose yra bent 105 vietos. Be to, ir laiko iki naujųjų mokslo metų jos dar turi.

„Auditas rekomendavo, kad etatų skaičius turėtų priklausyti nuo darželį lankančių vaikų skaičiaus. Manau, visi darželiai surinks reikiamą vaikų skaičių ir nukentės minimaliai. Aišku, struktūrinių pokyčių išvengti nepavyks, bet vadovas galės patvirtintų pareigybių ribose nuspręsti, kurios yra svarbesnės, joms duos didesnį etatą, o kitoms, ne tokioms svarbioms, mažesnį“, – kalbėjo I. Dirsienė.

Pasak darbo grupės narės, kol kas nėra apskaičiuota, kiek per visus darželius sumažės etatų ir kiek Savivaldybė dėl to galės sutaupyti, – iš dalies tai priklausys nuo to, kiek naujiems mokslo metams vaikų surinks kiekviena ugdymo įstaiga. I. Dirsienė, vadovaujanti dešimties grupių darželiui, tvirtino, kad „Voveraitės“ lopšelyje-darželyje didelių pokyčių nebus: numatyta mažesnė sandėlininko pareigybė, neturėtų likti ir dabar ne visu etatu dirbančių elektriko bei santechniko. Pastarąsias paslaugas Savivaldybė planuoja pirkti centralizuotai. Nors buvo kalbama ir apie buhalterijos paslaugų centralizavimą, kol kas buhalterių nuspręsta neliesti.

„Direktoriui bus numatyta galimybė kai kurias pareigybes pasireguliuoti pagal poreikį, perskirstyti funkcijas ar pakoreguoti etatus“, – pabrėžė I. Dirsienė.

Balansuoja ties riba

Dėl gresiančio etatų mažinimo kai kuriose ikimokyklinėse įstaigose nuotaikos gana slogios. Lopšelį-darželį „Pušynėlis“, kuris teikia ir kompleksinę pagalbą specialiųjų poreikių vaikams, šiemet lanko 109 vaikai. Šios ikimokyklinės įstaigos direktorė Vitalija Puišytė teigė, kad net ir likus 100 vaikų įstaiga būtų visiškai užpildyta. Tačiau tokiu atveju nuo naujųjų metų jiems tektų apkarpyti techninio personalo etatus. Juos skirstyti pagal vaikų skaičių, anot V. Puišytės, nėra visai teisinga.

„Šis rodiklis nėra objektyvus. Paprastai rugsėjį vaikų skaičius būna vienoks, po mėnesio – jau kitoks. Net ir vienas vaikas gali nulemti etatų skaičių. Pavyzdžiui, 1–2 metų vaikučių galime priimti tik po dešimt. Grupė pilna, bet bendras vaikų skaičius darželyje, esant daugiau mažųjų grupių, bus mažesnis. Vadinasi, turėtume vaikus priimti ne pagal prioritetus, o tik vyresnius, kurių grupėse gali būti daugiau“, – paradoksus mato V. Puišytė.

Direktorės teigimu, darželis kasmet balansuotų ties slidžia 100 vaikų riba. Vadinasi, ir darbuotojai nebūtų tikri, ar kitąmet turėtų tokį pat darbo krūvį.

„Šiemet turime 109 vaikus. O jei kitąmet jų bus lygiai šimtas? Daugelis mūsų darbuotojų jauni, patys augina vaikus, ima paskolas. Kur garantijos, kad kitais ar dar kitais metais visi turės visą darbo krūvį?“ – kritikavo V. Puišytė.

Pažemintų pareigas

Lopšelio-darželio „Vaivorykštė“ direktorė Irena Padkauskienė tvirtino, kad apkarpius etatus darbo apimtys nesumažėtų, tą patį darbą žmonės turėtų padaryti už mažesnį atlygį.

„Pavyzdžiui, pagal projektą mūsų darželyje turėtų likti tik pusė sandėlininko etato. Bet jeigu sandėlininkas dirbtų tik keturias valandas per dieną, kas priimtų maistą, kurį veža skirtingi tiekėjai skirtingu metu? Sandėlininkui patikėta rūpintis ir skalbinių priežiūra. Neužtenka nešvarius skalbinius surinkti kartą per dieną. Mes ugdome ir pačius mažiausius vaikus, tai kas tuomet pasirūpintų jų prišlapinta patalyne?“ – klausia I. Padkauskienė.

Ją labiausiai nustebino siūlymas, kad pavaduotoją ūkio reikalams galėtų turėti tik didieji, daugiau kaip 200 vaikų turintys darželiai. Tokiu atveju „Vaivorykštei“ tektų atsisveikinti su nuo 2017 metų įstaigoje dirbančia specialiste arba pažeminti jos pareigas ir mokėti mažesnį atlygį.

„Žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą ir dirbantis direktoriaus pavaduotoju ūkiui, pagal naująjį projektą nebegalėtų pas mus dirbti – tokią pareigybę gali turėti tik darželiai, turintys per 200 vaikų. Galėtų likti dirbti, bet tuomet būtų tik ūkvedžiu. Mes siūlėme leisti patiems darželiams apsispręsti, ką pasirinkti – ūkvedį ar pavaduotoją ūkiui. Ar bus atsižvelgta į mūsų siūlymą, dar nežinom“, – kalbėjo I. Padkauskienė.

Gyvena laukimu

Etatų skirstymas pagal vaikų skaičių, I. Padkauskienės nuomone, nėra racionalus. Daugelis darbų įstaigose yra „popieriniai“ : nesvarbu, kiek vaikų – 150 ar 200, biurokratinio darbo yra lygiai tiek pat. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų procedūros visiškai nepriklauso nuo įstaigą lankančių vaikų skaičiaus.

„Ieškosiu įvairiausių būdų, kaip išlaikyti pavaduotojo ūkiui etatą, nes tai yra mano dešinioji ranka. Kad vyktų kokybiškas įstaigos darbas, reikia ir žmonių, direktorius visų darbų tikrai neatliks“, – sakė I. Padkauskienė.

Jai neramu ir dėl numatytos naikinti remonto darbininko pareigybės. Direktorės teigimu, šiuo metu tai sudaro vos 0,75 etato. Anot įstaigos vadovės, darželyje tokių paslaugų reikia čia ir dabar: sugedus kranui vaikai net ir pusdieniui negali likti be vandens.

„Darželis skaičiuoja jau 41-uosius metus ir per visą šį laiką įstaiga nėra sulaukusi kapitalinio tvarkymo. Tokiuose darželiuose kaip mūsų yra tiesiog būtinas žmogus, kuris nudirbtų ūkio darbus“, – teigė I. Padkauskienė.

Ji baiminasi, kad apkarpius ūkio personalo etatus patyrę savo srities specialistai tiesiog padės pareiškimus išeiti iš darbo. O rasti žmonių, kurie sutiktų dirbti ne visu etatu, bus didžiulis iššūkis.

„Pas mus dirba jauni žmonės, būtų labai blogai, jeigu tektų su jais atsisveikinti. O ir paskirstyti krūvius kitiems būtų per daug sudėtinga – juk du žmonės negali būti atsakingi už sandėlį“, – kalbėjo I. Padkauskienė.

Svarstymų kelyje

Kokių sutaupymų tikimasi ir kiek dirbančiųjų švietimo įstaigose gali sulaukti atleidimo lapelių, Savivaldybės administracija kol kas nekomentuoja. Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Eugenijus Kuchalskis teigė, kad projektas nėra galutinis, kol kas vyksta tik diskusijos dėl vienokių ar kitokių siūlymų.

Tokio žingsnio teko imtis po vidinio švietimo įstaigų audito, kuris nustatė, kad skirtingos įstaigos turi skirtingą skaičių etatų ir pareigybių. Tad šio projekto tikslas – nustatyti aiškius kriterijus, kiek įstaigos gali turėti nepedagoginio personalo.

„Praėjusį penktadienį darželių vadovai pateikė siūlymus ir pastabas, kaip galima būtų koreguoti projektą. Kol kas vyksta svarstymai, nieko galutinai nėra nuspręsta. Iki galutinio rezultato – dar ilgas kelias“, – teigė E. Kuchalskis.