-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Penki aukso medaliai
„Ekrano“ kapitonas Deimantas Bička iškovojo penktąjį per
karjerą aukso medalį: du kartus saugas čempionatą laimėjo atstovaudamas Šiaulių
„Karedai“, kartą – „Ventspiliui“ (Latvija) ir du kartus – „Ekranui“. Pergalė
šeštadienio rungtynėse su „Vėtra“ 37 metų futbolininkui dovanojo penktąjį,
paskutinį, medalį.
Pokalbį su Deimantu pradėjome nuo LFF taurės burtų ir A lygos
finišo. www.fkekranas.lt turėjo ką paklausti, o D.Bička – atsakyti. Tad
netikėtai interviu užsitęsė. Paskui futbolininkas prabilo apie karjeros, kuri
tęsiasi 20 metų, pabaigą.
– Kaip vertini LFF taurės burtus, kurie „Ekranui“ paskutines
2009-ųjų metų sezono rungtynes lėmė žaisti išvykoje su „Šilute“?
– Sunku vertinti, kai tiesiogiai su varžovu susidurti neteko.
LFF taurėje „Šilutė“ nugalėjo „Kruoją“, o tai yra A lygos komanda. Vadinasi,
priešininkas yra šio to vertas, nesvarbu, kad iš I lygos. Nežinau, kokie
žaidėjai dabar žaidžia „Šilutėje“, tačiau esu įsitikinęs, kad be mūšio jie
nepasiduos. Dabar komandai bus keista žaisti, po jau, atrodo, pasibaigusio
sezono.
– Kaip įsivaizdavai sezono pabaigą dar prieš jam prasidedant?
Ko tikėjaisi prieš sezoną, ar lūkesčiai skiriasi nuo esamos situacijos?
– Pavasarį niekada negalvoju apie rudenį. Galvoju apie tai, ką
darau tuo metu. Gyvenu esamuoju laiku. Čempionato pradžioje buvo labai daug
neaiškumų: vienos komandos išėjo, kitos atėjo. Buvo neaiškios komandos, aikštės,
nežinojau varžovų sudėčių, pavardžių. Turėjome labai ilgą ir varginamą
pasirengimą sezonui. To pasekmė – neįvertinti varžovai, taškų barstymai.
Pavasarį, dar neprasidėjus čempionatui, daug kas „Ekranui“ kabino aukso
medalius. Tačiau taip neįvyko. Ir tai natūralu – sunku ką nors Lietuvoje
kepurėmis užmėtyti, nes tarp komandų nėra jau toks didelis meistriškumo
skirtumas.
Sužaidė paskutines rungtynes
– Kuris sezonas – šis ar 2008-ųjų – buvo lengvesnis?
– Labai skirtingi sezonai. Praėjusiame sezone nebuvome
favoritais, ir į mus galbūt kažkas galėjo pažiūrėti pro pirštus. Šiais metais
mus laikė favoritais. Nesvarbu, ar „Kruoja“, ar „Vėtra“, ar „Sūduva“ – visos
komandos su didesne ugnele išeidavo į aikštę kovoti su mumis. Juk nugalėti
čempionus arba sužaisti lygiosiomis yra garbės reikalas. Pasikartosiu: sezonai –
labai skirtingi: pradedant pasiruošimu, sezono ilgumu, fizine parengtimi ir
baigiant psichologija – išlaikyti titulą kur kas sunkiau, nei jį
iškovoti.
– Ar tikėjai, kad didžiąją sezono dalį ne „Ekranas“ bus A lygos
turnyrinės lentelės viršuje?
– Ne. Šito tikrai nesitikėjau. Ypač pavasarį, prieš išvyką į
„Sandraugos“ turnyrą, kai žaidėme tikrai gerai. Matėme kelias pagrindinių
varžovų kontrolines rungtynes ir tikrai nesitikėjome, kad taip ilgai kovosime
dėl aukščiausios vietos.
– Ar prisimeni savo pirmąsias profesionalias futbolo
rungtynes?
– Atsimenu. Žaidžiau „Ekrane“. Žaidėme draugiškas rungtynes su
Kėdainių „Nevėžiu“. Laimėjome 2:0. Man buvo 17 metų, pasirodžiau po keitimo.
Žaidėme prastoje aikštėje, griuvau ir akmenukas man perrėžė kelį. Savotiškai
buvau pakrikštytas. (Juokiasi.) Randą ant kelio turiu.
– Esi vienas vyriausių A lygos futbolininkų. Kada sužaisi
paskutines rungtynes?
– Šeštadienį sužaidžiau paskutines profesionalias
rungtynes.
– Kas nors tave dar gali perkalbėti?
– Ateina laikas, kai reikia baigti. Pernai buvau išrinktas
geriausiu A lygos futbolininku, šiemet irgi sekasi neblogai. Noriu, kad žmonės
mane atsimintų kaip gerą futbolininką. Tad dabar yra tam tinkamas laikas.
Nusprendžiau tvirtai, tačiau kartais pagaunu save mąstantį: „Nejau tai viskas?“
Bet taip būna tik tuomet, kai užvaldo emocijos. Kai reikia baigti tai, ką dariau
dvidešimt metų – sukrečia. Neįsivaizduojate jausmo, kokį jaučiau paskutinėse
rungtynėse „Aukštaitijos“ stadione su „Sūduva“, kai mane pakeitė. Tai buvo
paskutinės rungtynės prie savų žiūrovų…
Ateitį sieja su sportu
– Ar gali teigti, kad paskutiniai sezonai „Ekrane“ – geriausi tavo
karjeroje?
– Ne. Negaliu taip pasakyti. Galvoju, kad tas Bička, kuris buvo
prieš dešimt metų, duotų kruopų šitam, kuris yra dabar. Tikrai taip būtų.
(Juokiasi.) Tačiau pastaruosius dvejus metus sutapo daug niuansų. Paskutiniai
metai „Ekrane“ futbolo prasme man suteikė daug malonumo: gavau daug laisvės
aikštėje, daug pasitikėjimo „Ekrano“ klube, jaučiausi ne tik žaidžiančiu, bet ir
kuriančiu žmogumi.
– Kokie planai, kai pakabinsi „bucus“ ant vinies?
– Turiu trenerio B licenciją, universitetinį ekonomikos
išsilavinimą. Kas būsiu, ką dirbsiu, kol kas nežinau, tačiau manau, kad tai bus
sporto sritis.
– O neatsitiks taip, kad tapsi ekonomistu?
– Dar pernai tvirtinau: niekada nesakyk niekada. Nežinau, tiek
laiko atidavus sportui, norėtųsi ekonomiką ir sportą suderinti. Nesinori
užbrėžti linijos ir į futbolo pusę nebežiūrėti. Tikriausiai taip net negalėčiau
– sportui atidaviau daug.
– Praėjusio sezono pabaigoje sklido gandai, kad gali tapti
„Ekrano“ sporto direktoriumi. Kaip yra šiemet?
– Su klubo prezidentu jau šiek tiek kalbėjomės apie tai. Po
sezono dar kartą susėsime, aptarsime idėjas, norus, tikslus, galimybes. Tiek
mano, tiek klubo. Tikiuosi, klubui būsiu naudingas.
– Vis dar esi „Ekrano“ kapitonas. Jei galėtum, kam perduotum
kapitono raištį baigęs karjerą?
– Jei sudėtis nesikeis, ramia sąžine raištį atiduočiau Dainiui
Gleveckui. Jis ir šiemet buvo mano padėjėjas. Juo pasitikiu kaip žmogumi, kaip
futbolininkui, jis patyręs ir turi tvirtą ranką komandoje.
„FKEKRANAS.LT“ INF.
Nuotr. A.Repšio Pasitraukia kaip nugalėtojas. „Ekrano“
komandos kapitonas D.Bička (kairėje) iškovojo penktą aukso medalį karjeroje ir
nuspaudė savo svaiginamos karjeros stabdį.
