-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Civilinės sąjungos įstatymą Seimui teikia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime narė Jurgita Sejonienė.
„Kartu su grupe Lietuvos Respublikos Seimo narių jį registruosiu ir teiksiu kartu su lydinčiais įstatymų projektais. Kalbu apie Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuris nustatytų bendruosius civilinės sąjungos teisinio reglamentavimo principus ir civilinės sąjungos įregistravimo, jos galiojimo ir nutraukimo pagrindus ir tvarką, partnerių tarpusavio turtines ir neturtines teises ir pareigas“, – spaudos konferencijoje teigė projektą teikianti ir registruojanti J. Sejonienė.
„Reglamentavimas būtų grindžiamas monogamijos, civilinės sąjungos geranoriškumu, partnerių tarpusavio lygiateisiškumu ir kitais principais“, – pridūrė ji.
J. Sejonienė akcentuoja, kad civilinė sąjunga projekte niekaip nėra gretinama su santuoka.
„Noriu pabrėžti, kad nėra jokių aliuzijų į civilinės sąjungos gretinimą su santuoka“, – patikino ji.
Savo ruožtu TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad Civilinės sąjungos įstatymas gimė po diskusijų su koalicijos partneriais, stengiantis atliepti nuotaikas visuomenėje.
„Įsiklausant į nuotaikas visuomenėje ir stengiantis atliepti jas, ir gimė šis įstatymas. Ir labai viliuosi, kad turėsime jėgų šį įstatymą išdiskutavus pateikti, kad jis praeitų visas stadijas sėkmingai čia, Seime, nes, man atrodo, svarbiausia, apie ką kalbama šiame dokumente, kad kiekvienas Lietuvos žmogus jaustųsi oriai“, – sakė Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigia, kad pristatomas Civilinės sąjungos projektas yra kompromisinis variantas.
„Kas yra pristatoma šiandieną, yra ilgai daryto kompromiso rezultatas, kompromiso, kuris buvo darytas konsultuojantis tiek su koalicijos partneriais, tiek su opozicijos atstovais iš skirtingų frakcijų, su kuriais, be abejo, esame atviri kalbėtis toliau“, – sakė V. Mitalas.
„Būtent tokį ne iki galo Laisvės partijos įsivaizdavimą tenkinantį įstatymo variantą teikiame, iš vienos pusės, prisimindami Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kuris aiškiai pasakė, kad valstybė turi prievolę teisiškai reglamentuoti ir apsaugoti dviejų santuokos nesudariusių žmonių bendrą gyvenimą, iš kitos pusės, įvertindami visą matematiką, kuri yra Seime, ir siekdami reikiamo Seimo narių palaikymo, kad projekto svarstymas prasidėtų“, – pridūrė jis.
Seimo narys pažymi, kad buvo numatyta, jog kompromisinis Civilinės sąjungos įstatymo projektas galėtų sulaukti reikiamo palaikymo Seime.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas taip pat sutinka, kad parengtas Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra labai didelis kompromisas, tačiau, pasak jo, tai vis tiek labai didelis žingsnis į priekį.
„Kas nors gali sakyti, kad šis projektas yra kompromisų kompromisas. Taip, galima būtų su tuo sutikti, su įsivaizdavimu, pavyzdžiui, mano paties įsivaizdavimu, kuris yra artimas Laisvės partijai. Tačiau reikia pripažinti, kad tai, kas yra pasiūlyta šiame projekte, yra vis tik didžiulis ir labai svarbus žingsnis į priekį reglamentuojant kelių šimtų tūkstančių Lietuvos žmonių, kurie gyvena nesusituokę, tarpusavio teisinius santykius“, – sakė Seimo narys.
Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad civilinę sąjungą patvirtina notaras, o Partnerystės projekte partnerystę buvo siūloma registruoti civilinės metrikacijos skyriuje. Taip pat projekte nenumatoma galimybė pasirinkti asmens, su kuriuo sudaroma civilinė sąjunga, pavardės. Įstatyme taip pat nėra apibrėžiama ir įsivaikinimo galimybė.
Įstatymo projektas numato, kad vienas partneris gali įgalioti kitą partnerį veikti jo vardu ir jam atstovauti.
Projekte rašoma, kad partneriai, neturintys bendrų nepilnamečių vaikų, turėtų teisę nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą bendru sutikimu notarine tvarka. Tuo tarpu partneriai, turintys bendrų nepilnamečių vaikų, nutraukti civilinę sąjungą turėtų bendru sutikimu teismine tvarka.
Civilinės sąjungos įstatymas taip pat numato, kad turtas, įregistruotos civilinės sąjungos laikotarpiu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe. Preziumuojama, kad partnerių bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip.
Projekte numatoma, kad skyrybų atveju visas turtas laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, gali būti padalytas partneriams jų susitarimu arba teismo sprendimu.
Įstatymo projekte taip pat numatoma ir partnerių paveldėjimo teisė.
Tvirtinant Seimo pavasario sesijos darbų programą, užvirė aštrios diskusijos dėl siekio į ją įtraukti Partnerystės įstatymą. Seimo narė Agnė Širinskienė iš pavasario sesijos darbotvarkės pasiūlė išbraukti visuomenėje nevienareikšmiškai vertinamą Partnerystės įstatymą, argumentuodama, kad Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste nereikia skaldyti visuomenės. Partnerystės įstatymo projekto iš pavasario darbotvarkės išbraukti nepavyko.
Prieš metus ši iniciatyva nesulaukė parlamentarų paramos ir neįveikė pateikimo stadijos. Tuometinį įstatymo projektą sukritikavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidentas išsakė poziciją, kad Partnerystės įstatymą jis būtų vetavęs dėl netinkamo partnerystės sąvokos apibrėžimo.
Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.
