-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Nuo sausio 1-osios tiek gyventojai, tiek ir verslas turės plačiau atverti pinigines už atliekų tvarkymą.
Kad kuo mažiau atliekų būtų laidojama sąvartynuose, vadinamasis sąvartyno vartų mokestis išauga daugiau kaip pusantro karto. Panevėžio regiono sąvartyne vienos priimamos tonos kaina nuo 63,98 Eur didėja iki 98,51 Eur.
Tačiau privatus verslas imasi iniciatyvos ir siūlo alternatyvą atliekas tvarkyti ir pigiau, ir tvariau.
Viena didžiausių atliekų tvarkymo ir perdirbimo įmonių Lietuvoje „Ekobazė“, užsiimanti antrinių žaliavų, gamybinių, statybinių, didžiųjų atliekų tvarkymu, pavojingų atliekų surinkimu, perdirbimu, stiprina savo pozicijas Panevėžio regione.
Pasiruošusi priimti išaugusį atliekų kiekį, bendrovė šiuo metu aktyviai ieško naujų darbuotojų padaliniui Panevėžyje.
Skirtingai nei į sąvartynus patenkančios atliekos, „Ekobazėje“ jos išrūšiuojamos, perdirbamos ir panaudojamos kaip antrinė žaliava. O nebetinkamos perdirbti virsta šilumos energija ir elektra.
„Ekobazės“ komercijos vadovė Marina Curko-Notkuvienė
Kaip teigė „Ekobazės“ komercijos vadovė Marina Curko-Notkuvienė, jų, kaip atliekų tvarkytojų ir perdirbėjų, verslo idėja buvo visada sukurti vertę rūšiuojant atliekas, bet klientai (pavyzdžiui, gamybinės įmonės, kurios nuolatos turi spręsti problemą, kur dėti gamybines atliekas) iki šiol rinkdavosi pigiausią variantą – sąvartyną.
„Mūsų argumentai, kad atliekas pristačius mums, o ne į sąvartyną, net 40–60 proc. jų panaudojamos pakartotinai kaip antrinė žaliava, o likusi dalis paverčiama energija, deginant tam pritaikytose jėgainėse, niekaip nesuveikdavo, kai kainos skirtumas buvo akivaizdžiai sąvartyno naudai“, – pažymi M. Curko-Notkuvienė.
Lietuvai kryptingai laikantis Europos Sąjungos (ES) žaliojo kurso politikos mažinti aplinkos taršą ir smarkiai sumažinti atliekų išmetimą į sąvartynus, nuo 2023-iųjų gerokai branginamas atliekų priėmimas į regioninius sąvartynus.
Ilgalaikis ES tikslas – kad iki 2030 m. sąvartynai taptų visiškai nepatrauklia vieta vežti atliekas. Į juos patektų tik iki 5 proc. atliekų, o kita dalis būtų žiedinės ekonomikos principu perdirbama į antrines žaliavas arba paverčiama šiluma arba elektra.
„Valstybės tikslas yra ne branginti atliekų priėmimą sąvartynuose, bet paskatinti visą sistemą keistis, kad atliekos būtų nebeišmetamos, o atiduodamos perdirbti, kad atsirastų verslo iniciatyvos ir alternatyvos sąvartynams“, – pabrėžė „Ekobazės“ komercijos vadovė.
Deja, kol kas didžioji dalis Panevėžio regione susidarančių atliekų tebėra vežamos į sąvartyną ir tiesiog laidojamos.
Nuo sausio 1-osios sąvartynams pakėlus kainas, verslui ir gyventojams taps pigiau atliekas atvežti į „Ekobazės“ padalinį Panevėžyje, įsikūrusį Janonio g. 30.
Skaičiuojama, kad „Ekobazės“ įkainiai bus maždaug 5 proc. mažesni nei vadinamasis sąvartyno vartų mokestis.
Be to, sutaupyti padės ir mažesnės transportavimo išlaidos – padalinys, kuriame surenkamos visos atliekos, yra pačiame mieste, o sąvartynas – tolokai už jo.
Didžioji dalis „Ekobazės“ klientų – verslas, tačiau bendrovės paslaugomis kviečiami naudotis ir gyventojai, statantys ar renovuojantys namus ir norintys tinkamai atsikratyti susikaupusių statybinių atliekų.
„Ekobazėje“ galima užsisakyti ne tik specialius konteinerius statybinėms atliekoms, bet ir jų išvežimo paslaugą.
Kitas svarbus argumentas verslui ir gyventojams savo atliekas atvežti į „Ekobazę“ – tvarumas. Perdirbtos jos vienaip ar kitaip grįš į žiedinę ekonomiką.
Pasak M. Curko-Notkuvienės, didžiąją dalį išmetamų atliekų galima prikelti antram gyvenimui. Pavyzdžiui, statybinės atliekos sėkmingai verčiamos skalda ir atsijomis, kurios naudojamos keliams tiesti ar išlyginti žemės sklypams.
Net iš senų padangų, jas perdirbus, galima pagaminti inovatyvius gaminius: dangą vaikų žaidimo ar sporto aikštelėms, guminius kilimėlius, automobilių statymo bortelius.
Bene inovatyviausias „Ekofinos“ prekės ženklu žymimas produktas – iš perdirbti surinktų naudotų padangų gaminamos garso izoliacinės plokštės.
„Žmonėms turėtų rūpėti, kad jų atliekos bus tinkamai perdirbamos ir panaudojamos, o ne nuguls į sąvartynus, kur tiesiog palaidojamos. Norime paskatinti įmones ir gyventojus statybinių, gamybinių atliekų nebevežti laidoti į sąvartynus, o prikelti naujam gyvenimui. Dabar tai jau nebe kainos, o pilietiškumo ir atsakomybės už gamtą klausimas, nes kai kainos tampa labai panašios, belieka tik požiūrio klausimas“, – sako komercijos vadovė.
O atliekos, kurių neįmanoma perdirbti, keliauja į Vilniaus, Kauno arba Klaipėdos atliekų deginimo jėgaines, kuriose virsta šilumos energija ir elektra.
Kaip pastebi M. Curko-Notkuvienė, per gerą dešimtmetį Lietuvoje išties tvarkant atliekas padaryta didžiulė pažanga. Dabar gyventojai turi galimybę ir visas sąlygas rūšiuoti: įrengti atskiri rūšiavimo konteineriai, stambiagabaričių atliekų aikštelės.
Tačiau reikia nemažai įdirbio šviečiant visuomenę, kokia žala gamtai ir visai ekosistemai daroma atliekomis atsikratant netinkamai.
Be to, reikia nepamiršti, kad jeigu Lietuvoje nebus laikomasi įsipareigojimų mažinti atliekų išmetimą į sąvartynus, grės milijoninės baudos – lėšas, kurias valstybė galėtų skirti mokykloms, darželiams ar keliams tvarkyti, teks mokėti ES kaip baudas už įsipareigojimų nevykdymą.
„Tyrimai rodo, kad gyventojai atliekas rūšiuoja tuomet, kai jiems patogu ir supranta, kodėl tą daro. Todėl patys mielai priimame moksleivius, įvairias bendruomenes, norinčias daugiau sužinoti apie atliekų rūšiavimo naudą ir rūpestį švaresne ateitimi. Iki 2030 m. visa atliekų surinkimo ir perdirbimo sistema išgyvens didžiulius pokyčius, kuriuos pajus ir gyventojai, ir įmonės, ir atliekų tvarkytojai, tad keistis ir keisti savo požiūrį reikės visiems. Ilgalaikėje perspektyvoje sąvartynai turėtų tapti istorija ir atgyvena“, – teigė M. Curko-Notkuvienė.
