-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tačiau tai dar tik I suplanuoto projekto etapo pabaiga. Šalia istorinio palikimo suprojektuoti modernūs stiklo statiniai.
„Kai pradėjome dirbti, čia tebuvo begriūvančios išorinės ir vidaus kapitalinės sienos. Nebuvo net stogo, pastato viduje augo rankos storumo medžiai“, – pasakoja prieš metus istorinio namo rekonstruoti stojusių rangovų, įmonės „Kriautė“ generalinis direktorius Jaunius Kavaliauskas.
Šiandien raudonų plytų pastato fasadas jau visiškai rekonstruotas, į pabaigą eina ir vidaus patalpų remontas. Istorinio namo išorė jau dabar atrodo taip pat, kaip tuomet, kai šioje sodyboje, pramintoje Pragiedruliais, gyveno J. Čerkesas-Besparnis, į kūrybos vakarus rinkdavosi miesto inteligentija.
Statybininkams pasiekti tokį rezultatą padėjo išlikusi istorinė medžiaga – šios vietos senos nuotraukos.
Tiesa, naujasis įėjimas į J. Čerkeso-Besparnio namą dabar kitoje vietoje, nei buvo prieš šimtmetį. Tada į šviesuolio valdas gyventojai ir svečiai patekdavo pro duris nuo gatvės, dabar laiptai į vidų veda iš kitos pusės.
Įėjus pro naujas paradines duris atsiveria 200 kv. m erdvė: didesnis holas su liftu neįgaliesiems ir keletas mažesnių patalpų. Beveik visas senojo pastato sienas prie lubų puošia senoji ornamentika: švelnių spalvų – rausvos ir žalsvos – juostos su raštais – sienų frizai.
Visas šis grožis, pasak „Kriautės“ statybos direktoriaus Alberto Vagulio, sovietmečiu buvo paslėptas po storu tinko ir dažų sluoksniu.
Atlikus polichrominius tyrimus, senuosius, autentiškus frizus iškelti į dienos šviesą padėjo restauratoriai iš Vilniaus. Jie istoriniame name dirbo kone tris mėnesius, kol atidengė išlikusius fragmentus, dalį jų teko ir atkurti.
Visos senojo namo vidaus sienos bus pilkos spalvos.
„Liko apdaila ir sausį planuojame užbaigti darbus“, – patikino J. Kavaliauskas.
J. Čerkeso-Besparnio namo rekonstrukcija turėjo būti užbaigta dar vasaros pabaigoje. Rangovų teigimu, koją kišo nauji projekto sprendiniai ir pakeitimai.
„Daug klausimų teko spręsti jau pradėjus darbus. Viskas dėl to, kad galutinai nesudėliotos sodybos veiklos. Žinome, jog pastatu, kaip meno dirbtuvėmis, naudosis S. Eidrigevičiaus menų centras. Jie ir spręs, ką čia kur veikti“, – vedžiodamas po nedidelius kambarius aiškino J. Kavaliauskas.
Anot jo, stabdžius neišvengiamai spaudė ir per pandemija kilusi statybinių medžiagų krizė. Nors rangovas iš anksto planavo, ko reikės naujam objektui, tačiau užsakovų pakeitimai darbų eigoje keitė ir pastaruosius planus.
„Užsibaigs šitie darbai, laukia antrasis projekto etapas“, – teigia rangovai, rodydami senajame name į rūsį vedančius laiptus.
Čia prasideda kelias į tikrą modernumą.
Naujos lanko formos patalpos per stiklines vitrinas atveria platų vaizdą į sodybos kiemą. Viduje esanti betono siena, pasak statybininkų, galbūt tarnaus planuojamos meno galerijos ekspozicijoms.
„Antruoju etapu šitas priestatas po žeme bus pratęstas iki pat Žagienio upelio. Jo stogas bus apželdintas ir nuo senojo pastato matysis tik tvarkinga veja“, – pasakoja J. Kavaliauskas.
Net 350 kv. m moderniose erdvėse turėtų atsirasti ekspozicijų, kūrybinių veiklų, konferencijų, poilsio, higienos ir kt. patalpos. Lauke planuojama sutvarkyti aplinką, įrengti ekologinį sodą.
Projekto vadovės Panevėžio savivaldybėje Sigitos Biveinienės teigimu, J. Čerkeso-Besparnio sodybos sutvarkymo antrasis etapas gali startuoti ir šiemet. Jam Savivaldybė yra gavusi beveik milijoną eurų europinės paramos.
„Kai tik Centrinė projektų valdymo agentūra patvirtins antrojo etapo dokumentus pagal parengtą projektą, bus skelbiamas rangos darbų pirkimas“, – teigė S. Biveinienė.
Sodybos moderniąją dalį planuojama įrengti per 36 mėnesius.
Pirmojo etapo pabaiga, pasak S. Biveinienės, vėlavo dėl paties objekto specifikos. Raudonplytis avarinės būklės namas yra kultūros paveldo dalis, tad, pasak projekto vadovės, pasiskubinti per daug neįmanoma.
„Gerai būtų, kad viskas visada eitų kaip per sviestą. Bet projektas kurtas prieš kelerius metus, o vykdyti pradėtas šiemet, tad natūralu buvo ir pasikeitimų“, – aiškino S. Biveinienė.
Unikali advokato, poeto ir visuomenės veikėjo J. Čerkeso-Besparnio sodyba turėtų tarnauti kultūrai.
Joje planuojamos įvairios kūrybinės dirbtuvės, edukacinės programos.
Kuriamos vizijos ašis – paties J. Čerkeso-Besparnio, kaip istorinės asmenybės, įkvėpimas kūrybai. Jis buvo advokatas, bet kartu kūrė eiles, rengė publikacijas, puoselėjo nuostabų sodą prie savo legendinių namų.
Anuomet modernų, būdingą to meto architektūrai raudonų plytų dvarelio tipo gyvenamąjį namą žinomas panevėžietis pasistatė 1926 m. Šviesuolis įsikūrė iš grafo Ericho Kaizerlingo nusipirktoje 9 ha žemėje dabartiniame Skaistakalnio parke.
Būdamas labai darbštus, J. Čerkesas-Besparnis sodyboje greitai užveisė didelį sodą, mėgo jame dirbti, netgi gaudavo iš tokio ūkio ir pajamų. Savo namus Žagienio upelio vingyje pavadino Pragiedruliais.
Tokioje romantiškoje Čerkesų sodyboje, kurią puošė iki mūsų dienų išlikusios medžių alėjos, įspūdinga skulptūra, moderni terasa, mielai lankydavosi tarpukario Panevėžio literatai, teisininkai, pedagogai ir kiti šviesuoliai. Susirinkus draugams, poetas skaitydavo savo ir kitų kūrėjų eiles.
I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.
